Lietuvos žvalgyba nekalba, kad pastaruoju metu vykę Baltijos jūros dugno infrastruktūros pažeidimai būtų buvę tyčiniai, bet neatmeta, kad ateityje augs tiek tyčinių, tiek netyčinių incidentų rizika.
Tokia išvada daroma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį kasmet rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
Šiame vertinime teigiama, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos, bet neatmetama ir tyčinių atakų rizika.
„Pastaraisiais metais įvyko keletas incidentų, kuriuos Baltijos jūroje sukėlė Kinijos kompanijoms priklausantys ar Rusijos šešėliniam laivynui priskiriami laivai. Beveik neabejotina, kad Baltijos jūroje daugės Rusijai draugiškų šalių laivų, kurių įgulos dažnai pasižymi aplaidžiu požiūriu į saugią laivybą. Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių incidentų rizika; neatmestina, kad povandeninė infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu“, – teigiama dokumente.
Nuo 2023 metų Baltijos jūroje fiksuoti du atvejai, kai Baltijos jūros dugnu besidriekiančią infrastruktūrą pažeidė Kinijos kompanijų laivai.
2023 metų spalį buvo pažeistas dujotiekis „Balticconnector“ ir keli telekomunikacijų kabeliai, o 2024 metų lapkritį – telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija. Abiem atvejais infrastruktūrą pažeidusių laivų – „Newnew Polar Bear“ ir „Yi Peng 3“ – įgulos delsė prisiimti atsakomybę.
„Pasikartojantys incidentai ir laivų elgsena Baltijos jūroje atspindi tiek laivų įgulų, tiek juos valdančių Kinijos kompanijų aplaidų požiūrį į saugią laivybą“, – teigiama vertinime.
Incidentų riziką Baltijos jūroje didina ir augantis iš Rusijos jūrų uostų kursuojančių Rusijos šešėliniam laivynui priskiriamų tanklaivių skaičius.
2024 metų gruodį elektros jungtį „EstLink 2“ pažeidė Rusijos šešėliniam laivynui priskiriamas tanklaivis „Eagle S“.
Pasak Lietuvos žvalgybos, Baltijos jūra – itin svarbus maršrutas Rusijos šešėliniam laivynui. Šiam laivynui priskiriami laivai yra prastos techninės būklės, jų įgulos pasižymi menkesne patirtimi ir žemesne kompetencija. Ši jūra yra potencialus Rusijos žvalgybos tarnybų taikinys.
„Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų. Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos“, – nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Neatmestina, kad Baltijos jūros infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu. Baltijos jūros infrastruktūra sulaukia nuolatinio Rusijos dėmesio. Rusijos žvalgybos tarnybos infrastruktūros stebėjimui ir žvalgybai pasitelkia ir civilinius laivus – prisidengia komercine laivyba ar moksliniais tyrimais. Rusijos laivų netipiški manevrai fiksuojami virš povandeninės infrastruktūros, be to, jie pastebimi ir prie energetikos objektų, esančių Baltijos jūroje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkų“, – teigia žvalgyba.
