Vyriausybė nepritaria Seimo nario liberalo Simono Kairio inicijuotoms įstatymo pataisoms, siūlančioms atleisti dvarus nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Praėjusį trečiadienį priimtame nutarime ji pažymi, kad nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą kultūros paveldo objektams gali nustatyti pačios savivaldybės, kurioms įstatymas suteikia teisę sumažinti mokestį ar visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita, todėl „būtent savivaldybės gali geriausiai įvertinti tokios lengvatos reikalingumą konkretiems objektams“.
Be to, anot Ministrų kabineto, savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti skirtingus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus (nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą).
Vyriausybė taip pat primena, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. tokiam nekilnojamajam turtui taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, o iš šio mokesčio gautos pajamos įskaitomos į valstybės biudžetą ir skiriamos Valstybės gynybos fondui. Jei nuo nekilnojamojo turto mokesčio būtų atleisti Kultūros vertybių registre įregistruoti kultūros paveldo objektai, Vyriausybės teigimu, mažėtų valstybės biudžeto pajamos.
„Atsižvelgiant į tai, kad dalis tokių objektų pagal Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotą paskirtį gali būti priskirta nekilnojamajam turtui, kuriam taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto mokesčio netaikymas lemtų ir šio papildomo tarifo netaikymą. Dėl šios priežasties mažėtų valstybės biudžeto pajamos, skiriamos Valstybės gynybos fondui, ir atitinkamai mažėtų finansinės galimybės finansuoti valstybės gynybos stiprinimo priemones“, – savo išvadoje Seime svarstomam projektui nurodo Vyriausybė.
ELTA primena, kad pavasario sesijoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms atleisti dvarus nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Seimo narys S. Kairys pasiūlė neapmokestinti nekilnojamojo turto, kuris registruotas Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo objektas, naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir kurio valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį.
Pasak S. Kairio, atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio vyktų pagal gan griežtas taisykles.
„Čia neužtenka tik pradėti tvarkyti objektą, jis turi būti jau atviras visuomenei. Manau, kad tai būtų puikus saugiklis. Įstatymo pataisos padėtų tiems pastatų valdytojams, kurie ne šiaip juos įsigijo, turi ir nežino ką daryti, bet tiems, kurie atkūrinėja paveldo objektą, vykdo ten kultūrines veiklas, yra atviri visuomenei ir yra sudarę saugojimo sutartį su Kultūros paveldo departamentu (KPD)“, –Eltai projektą yra komentavęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas S. Kairys.
Beje, jis pastebi, kad ir dabar savivaldybės gali tokiems objektams nustatyti minimalų nekilnojamo turto mokestį. Tačiau, jo duomenimis, praktiškai nėra savivaldybių, kurios padėtų tiems paveldo objektų vystytojams.
Pateikimo stadijoje parlamentarų palaikytas įstatymo pataisas svarstys Seimo Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Į Seimo plenarinę salę projektas turėtų sugrįžti rudens sesijoje.
