Saugumo grėsmes kasmet pristatanti Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusija turi pakankamai resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus ir šiai valstybei visiškai nesvarbūs nei didžiuliai žmogiškieji nuostoliai, nei finansų sistemos problemos, nei su karo pramone nesusijusių ekonomikos sektorių stagnacija. O užsienio prekybos kliūtis Rusija apeina naudodamasi kontrabanda ir šešėlinėmis schemomis.
Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas kasmet pristato Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame aptariamos didžiausios Lietuvos valstybei ir regionui kylančios grėsmės. Lietuvai iš išorės didžiausias grėsmes tradiciškai kelia Rusija, Baltarusija ir iš dalies Kinija, bet šios valstybės keliamos grėsmės yra kitokios.
Remiantis Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusija nuo 2014 metų siekia paversti Ukrainą priklausoma valstybe, o taiką ji įsivaizduoja tik Maskvos diktuojamomis sąlygomis, kai ir Ukraina, ir Vakarai pripažįsta pralaimėjimą bei Rusijos agresijos teisėtumą.
Žvalgyba mano, kad diplomatinis konflikto sprendimas per ateinančius šešis mėnesius yra menkai tikėtinas, mat karinės Rusijos priemonės vis dar veikia, agresorė atgavo pasitikėjimą savo jėgomis, o jei būtų grįžtama prie diplomatinių priemonių, tai vestų į pato situaciją, kuri buvo susiformavusi 2022 metų vasarį. Tada Vladimiras Putinas ir nusprendė pradėti karą prieš Ukrainą, nes visos kitos priemonės paversti Ukrainą priklausoma valstybe, jo požiūriu, neveikė.
Bet reikia pažymėti, kad Lietuvos žvalgyba Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime visiškai išvengia Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos pokyčio, prisiekus naujam prezidentui Donaldui Trumpui.
LRT.lt primena, kad D. Trumpo administracija padarė ryškų užsienio politikos pokytį, kai pradėjo tiesioginius pokalbius su Rusija dėl santykių normalizavimo ir ėmė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį rengti naujus prezidento rinkimus Ukrainoje arba trauktis. Po nesėkmingo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Baltuosiuose rūmuose Vašingtonas sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina ir nurėžė Joe Bideno kadencijos pabaigoje skirtos karinės pagalbos tiekimą Ukrainai.
Gali būti, kad, įvertinus JAV politikos pokyčius, Rusijos polinkis diplomatiniam konflikto sprendimo būdui tokiu atveju būtų šiek tiek kitoks, bet tai priklauso ir nuo pačios Ukrainos priešinimosi intensyvumo bei Europos šalių paramos Ukrainai augimo arba neaugimo.
Rusijos visuomenė jaučiasi labai gerai
Lietuvos žvalgyba teigia, kad bet kurioje demokratinėje valstybėje tokia situacija, kaip dabar Rusijoje, būtų laikoma katastrofa. Bet ne Rusijoje. Šioje valstybėje niekam nerūpi šimtai tūkstančių žuvusių, sužeistų, be žinios dingusių ar į nelaisvę patekusių rusų likimas, nejaudina ir ekonomikos bėdos.
„Karas Rusijoje yra populiarus. Visuomenės apklausų rezultatais autoritarinėje valstybėje negalima visiškai pasitikėti dėl represijų baimės, tačiau net atsakymai į visiškai nepolitinį klausimą – „Kaip jūs šiandien jaučiatės?“ – yra pozityviausi nuo 1994 metų“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2025.
Kadangi V. Putino režimas jaučiasi visiškai kontroliuojantis politinę ir socialinę situaciją šalies viduje, artimiausioje perspektyvoje grėsmės režimo stabilumui yra menkai tikėtinos.
Iš esmės, Lietuvos žvalgybos nuomone, Rusija visiškai nėra izoliuota pasaulyje, nes Vakarų sankcijų įtaką švelnina Kinijos parama ir sankcijų apėjimo schemos, Rusiją gelbsti Šiaurės Korėja, Iranas, o globaliųjų Pietų valstybės nėra suinteresuotos nutraukti ryšių su Rusija.
„Rusijos keliamos grėsmės – karinė agresija, diversijos ir įtakos veikla – nesumažės net ir pabaigus ar įšaldžius karą Ukrainoje, keisis tik jų prioritetiniai taikiniai. Juos atskleidžia prieš pat įsiveržiant į Ukrainą Rusijos iškeltas reikalavimas Vakarams grąžinti 1997 metų NATO ribas, tai yra iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių atimti galimybes priešintis Rusijos įtakai bei karinei agresijai“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Iš tiesų Rusija 2021 m. ultimatume iškėlė Vakarams reikalavimą ne grąžinti 1997 metų NATO ribas, bet nedislokuoti karių ir ginkluotės valstybėse, kurios į Aljansą įstojo po 1997-ųjų. Jeigu Vakarai būtų sutikę, tai būtų reiškę, kad popieriuje Vidurio ir Rytų Europos valstybės būtų buvusios Aljanso narės, tačiau realiai jos nebūtų apsaugotos.
Karui negaili pinigų
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime žvalgyba rašo, kad Kremliui kol kas pavyksta rasti milžiniškų finansinių resursų sekinimo karui Ukrainoje. 2025 metais Rusijos išlaidos gynybai sudarys 130 mlrd. eurų ir 6,3 proc. bendrojo šalies produkto.
„Tai bus didžiausias Rusijos karinis biudžetas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir beveik keturis kartus didesnis nei 2021 metais – prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą“, – rašoma dokumente ir kartu priduriama, jog realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes Rusija papildomai lėšų skiria iš įslaptintos biudžeto dalies.
„Savo finansinių galimybių ribos Rusija dar nepasiekė. Neišnaudoti ekonominiai rezervai suteikia vyriausybei veikimo laisvės. Dėl to artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, sugebės jį didinti“, – rašo žvalgyba.
Žinoma, pripažįstama, kad dėl karinių išlaidų Rusijos bendrojo vidaus produkto augimas nėra tvarus, bendras Rusijos ekonomikos produktyvumas ir konkurencingumas nukenčia dėl ekonomikos orientacijos į karo pramonę, bet Maskva yra pasiryžusi tęsti sekinimo karą, nepaisydama augančių kaštų.
Rusija bus pajėgi pradėti karą prieš vieną ar kelias NATO valstybes
Šiuo metu, kol tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, Kremliaus galimybės panaudoti karinę jėgą prieš NATO valstybes yra ribotos, nes didžioji dalis konvencinių pajėgumų nukreipta į Ukrainą. Tačiau artimoje perspektyvoje, t. y. nuo 6 mėnesių ir 2-ejų metų, Rusijai užteks resursų tęsti karą prieš Ukrainą ir didinti savo karinius pajėgumus.
Rusija 2022 metais paskelbė vykdanti karinę reformą, kuri turėtų lemti, jog Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičiai Vakarų kryptimi turi padidėti 30–50 proc. Pagal reformą Rusija planuoja turėti 1,5 mln. karių kariuomenę. Lietuvos žvalgybos vertinimu, tai įgyvendinama.
Pasak Lietuvos žvalgybos, tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.
Tai reiškia, kad jei Rusija laimėtų karą prieš Ukrainą arba jos keliami reikalavimai būtų patenkinti kitokiais būdais, Maskva gebės kur kas greičiau stiprinti savo pajėgumus prieš Vakarus, tarp jų ir Lietuvą. Šiuo metu dėl karo Ukrainoje Rusija yra išsiuntusi daug sausumos pajėgų karių ir kovos technikos net iš Kaliningrado srities, nors jūrų ir oro komponentai nėra įtraukti į karą Ukrainoje, todėl galėtų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje.
„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO. Vis dėlto Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes. Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO nesugebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – rašo Lietuvos žvalgyba.
Kitaip tariant, jeigu Rusija manys, kad gali greitai užpulti vieną ar kelias NATO valstybes ir lokalizuoti konfliktą iki sureaguos visos Aljanso valstybės, ji sugebės išvystyti reikiamus pajėgumus.
Tad, kaip teigia žvalgyba, svarbiausia mūsų regione Rusiją atgrasantys veiksniai yra Baltijos šalių gynybos stiprinimas ir rytiniame NATO flange dislokuoti sąjungininkų pajėgumai.
„Tai didina potencialaus karinio konflikto kainą Rusijai ir mažina tikimybę, kad toks konfliktas būtų lokalizuotas ir nesulauktų plataus Aljanso įsitraukimo“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimas per Lietuvą keltų grėsmę
Šiuo metu Rusijos sausumos pajėgų Baltarusijos teritorijoje nėra, bet Rusija nevaržomai naudojasi Baltarusijos oro erdve.
Kremlius per Baltarusiją į Ukrainą leidžia bepiločius orlaivius, bet pavieniai dronai nukrypsta nuo maršruto ir kelia grėsmę aplinkinėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai. Pavyzdžiui, vienas bepilotis 2024 metų rugsėjį nukrito Latvijoje.
Baltarusijos žvalgybos tarnybos pastaraisiais metais ėmė labai aršiai elgtis su Lietuvos piliečiais, vykstančiais į Baltarusiją. Fiksuoti atvejai, kai prieš Lietuvos piliečius imamasi neadekvačių priemonių, vykdomos lietuvių apklausos, žmonės sulaikomi dėl paramos opozicijai, o persekiojamas gali būti pradedamas dėl pažiūrų ar kritikos Aleksandrui Lukašenkai.
Fiksuotas vienas stebėtinas atvejis, kai sugyventinių porelė iš Lietuvos nuvyko į Minską ir per tarpininką patys pasisiūlė bendradarbiauti su Baltarusijos karine žvalgyba GRU bei rinkti įvairią Baltarusiją dominančią informaciją. Vienas iš sugyventinių netgi tikslingai infiltravosi į Šaulių sąjungą.
Vyras ir moteris daugiausia rinko neįslaptintą informaciją, tačiau priešui ji pasirodė vertinga, už tai buvo mokamas piniginis atlygis arba pasiūlomos kitos paslaugos. Portalo LRT.lt žiniomis, sulaikyta pora yra iš Klaipėdos. Prokurorų teigimu, abiem yra per 40 metų.
Taip pat skaitykite
Baltarusijos žvalgybos tarnybos taip pat labai smalsiai žvelgia į Lietuvoje gyvenančią baltarusių bendruomenę ir verčia baltarusių diasporos atstovus bendradarbiauti, baugindamos Baltarusijoje likusių artimųjų saugumu, apribodamos teisę disponuoti Baltarusijoje esančiu nekilnojamuoju turtu ar verslu. Užverbuotiems asmenims Baltarusijos žvalgybos tarnybos nurodo rinkti viešą ir neviešą informaciją apie Lietuvos institucijas, diasporą, baltarusių opoziciją.
Minskas daug dėmesio skiria ir Baltarusijos įmonėms, kurios Lietuvoje turi savo filialus, bet veikia ir Baltarusijoje. Baltarusijos žvalgybos tarnybų pareigūnai nuotoliu mezga ryšius su tokių įmonių darbuotojais, siekia privilioti juos atvykti į Baltarusiją, o jei šie sutinka, tuomet būna apklausiami, sulaikomi, juos siekiama verbuoti.
Baltarusija taip pat siekia atkurti kalio trąšų eksportą per Lietuvą, todėl vykdoma nemenka lobistinė veikla, kad Lietuva ir Europos Sąjunga keistų savo poziciją dėl sankcijų įmonei „Belaruskalij“.
Taip pat skaitykite
„Žvalgybos vertinimu, baltarusiškų trąšų ir kitos produkcijos eksporto per Lietuvą atnaujinimas keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Lietuvoje veikiančių įmonių sandorius su stambiomis Baltarusijos valstybinėmis įmonėmis Lukašenkos režimas, tikėtina, naudotų politiniais tikslais. Neatmestina, kad Baltarusijos verslo sandoriais Lietuvoje savo tikslams bandytų pasinaudoti ir Kremlius“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Rusija nedarė poveikio rinkimams Lietuvoje, dalis rinkėjų prorusiški natūraliai
Vertindama vidinį Lietuvos pažeidžiamumą žvalgyba nurodo, kad per 2024 metų rinkimus prorusiškos jėgos mobilizavo didžiausią įmanomą prorusiškų rinkėjų skaičių, bet į valdžią nepateko. Žvalgybos institucijos nenurodo, ką jos laiko prorusiškomis jėgomis.
„Vis dėlto tai nepadėjo prorusiškiems politiniams judėjimams įgyti įtakos politinių sprendimų priėmimui Lietuvoje“, – rašo žvalgyba.
Žvalgybos manymu, nėra pagrindo manyti, kad dalies gyventojų prorusiškos pažiūros, pasireiškusios balsavimu už prorusiškus kandidatus, susiformavo dėl tikslingų Rusijos operacijų, skirtų daryti poveikį rinkimams.
„Žvalgybos vertinimu, siekdama išlaikyti įtaką Vakaruose, Rusija orientuojasi į didžiausias valstybes arba į tas valstybes, kuriose prorusiškos politinės jėgos turi pastebimą politinę įtaką. Neatmestina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusija sieks pasinaudoti šiuo Lietuvos visuomenės pažeidžiamumu, didindama įtaką Lietuvos politiniams procesams, ypač jeigu prorusiškos nuostatos taps populiaresnės visuomenėje“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
O šiaip Rusija prieš Lietuvą veikia įprastai: siekia diskredituoti mūsų šalį įvairiomis informacinėmis atakomis, skleisti propagandą, pateikti Lietuvą kaip rusofobišką šalį.
