Gyvenančių į skolą, ypač vartojimui, Lietuvoje – mažiau nei kitur Europoje ir ypač mažiau nei Amerikoje, nors pradelstų skolų suma ir ūgtelėjo. Ekspertų teigimu, žmones gelbsti augančios pajamos, be to, Lietuvoje yra pigesnių būdų skolintis nei kredito kortelė.
Keliaujant po užsienį arba nenumatytiems atvejams, tai – vardijamos priežastys, dėl ko žmonės turi kredito kortelę. Bet dauguma iš sutiktų apsieina jos.
„Ten reikia kažkiek pakankamai uždirbt, kad galėtum išsiimt. Tai niekada nesiūlė, bet ir nenorėčiau“, – sakė vilnietis Deividas.
„Mes pensininkės. Dabar gal ir duotų. Tada tai nesiūlė, kai išėjau į pensiją“, – pasakojo dvi moterys.
„Mokėt reikia kas mėnesį. Ir nenaudoju. Tai atsisakiau“, – sakė sutiktas vyrukas.
„Gal ir gerai būtų turėt. Bet kol kas kad labai labai reikia, tai ne. Matysim“, – svarstė mergina.
„Žmona turi. Kodėl jai reikia jos? Nu“, – nesuprato vyras.
„Keliaujant, ką, jeigu kokia situacija. Praverčia“, – paaiškino moteris.
„O ar domėjotės, kokios palūkanos? Ne, stengiuosi neišeit iš ribų“, – nurodė ji.
„Amerikoj būna motyvacinės kažkokios programos, kur tu renki taškus. Ir tada gal ir apsimoka turėti, jeigu turi pinigų, bet vis tiek naudojiesi. Bet tie, kurie neturi pinigų ir tiesiog leidžia pinigus, kurių neturi, toliau klimpsta į skolas, tai tada gadinasi sau gyvenimą“, – kalbėjo vyras.
Lietuvos gyventojų nėra net ko lyginti su amerikiečiais. Jungtinėse Valstijose ir kredito kortelių išduoda žymiai daugiau. Ir bendra kortelių skola – nepalyginamai didesnė.
Šią vasarą amerikiečių skola priartėjo prie visų laikų rekordo. Suma - daugiau nei trilijonas dolerių. Imant visus amerikiečius, kurie laiku nepadengę kredito kortelės limito, vienam vidutiniškai tenka apie 7 tūkst. dolerių skolos, tai yra 6 tūkst. eurų.
„Mes nesame dar sėdę ant tų kreditinių kortelių paskolų adatos“, – apibendrino Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Pasaulio banko duomenis, kredito kortelių turėtojų skaičius Lietuvoje – mažiausias Europos Sąjungoje, apie 12 proc. gyventojų. Tai – maždaug 300 tūkst. žmonių.
„Kreditinėmis kortelėmis pas mus naudojasi kas dešimtas klientas“, – sakė „Swedbank“ privačių klientų ir analizės departamento vadovė Jurgita Blazgienė.
Dažniausias kredito limitas, „Swedbank“ atstovė sako – vidutinės algos dydžio.
„Kredito limitas priklauso nuo kliento pajamų, turimų įsipareigojimų ir jis tikrai skiriasi kiekvienam klientui. Bet dažniausiai vis tiek būna vidutinis jis yra nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų“, – teigė J. Blazgienė.
„Kredito limitas priklauso nuo kliento pajamų, turimų įsipareigojimų ir jis tikrai skiriasi kiekvienam klientui. Bet dažniausiai vis tiek būna vidutinis jis yra nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų“, – sutiko K. Kupšys.
Bet, vartotojų atstovas sako, kredito kortelės – brangus malonus, jei vėluoji padengti išnaudotą limitą.
„Prieš skolinantis už 18 ar 19 proc. metinių palūkanų, o dar įskaičiavimus kitus kaštus tos kreditinės kortelės turėjimo, tai gali susidaryt ir 30 proc., 27–30 proc., maždaug tiek. Tai reikėtų labai įvertint, ar tikrai tokio brangaus kredito reikia“, – patarė K. Kupšys.
Lietuvos banko teigimu, vienokių ar kitokių kreditų, kartu su būsto, turi ketvirtadalis namų ūkių. Skolinimasis vartojimui – mažėja.
„Čia turbūt galim paminėt lizingą, vartojimo kreditus ir pan. Tai šitas procentas irgi kiek mažesnis nei Europoje. Bet, kas svarbu paminėti, kad Lietuvoje per tą patį laikotarpį, 5–7 metus, mes matom gana ženklų sumažėjimą nuo kokių 18 proc. iki maždaug 7 proc., ką mes stebime dabar“, – dėstė Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis.
Skolintis vartojimui esą prireikia rečiau, nes auga žmonių pajamos. O kredito kortelės naudojamos ne tiek kaip paskolos šaltinis, o dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, apsidrausti kelionę ar išsinuomoti mašiną užsienyje.
