Baltijos šalims ir Europai pastaruoju metu susiduriant su hibridinėmis priešiškų valstybių operacijomis, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva aiškiai įvardija agresorių ir geba į situaciją reaguoti objektyviai. Tuo metu atsargos pulkininko Gintaro Bagdono nuomone, valstybės gynyba prasideda ne nuo ginkluotės, o nuo piliečių pasirengimo.
„Aš manau, kad nereaguojama ramiai – reaguojama objektyviai. Labai aiškiai įvardijamas ir agresorius, labai aiškiai įvardijama, kad visi teroristiniai aktai – tiek Lenkijoje, tiek Baltijos valstybėse, tiek Vokietijoje – iš esmės yra tas pats braižas, tas pats užsakovas. Natūralu, kad visos NATO valstybės pradeda suprasti tą patį, ir atsakas tampa vieningas“, – Eltai sakė R. Kaunas.
„Mes sustiprinome kritinės infrastruktūros apsaugą, kariuomenė yra parengusi aiškius reakcijos planus „kas būtų, jeigu būtų?“. Be abejo, tai nėra vieša informacija, nes tada sužinos ir kita pusė“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nusprendus iki kitų metų pratęsti sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą nuo galimų dronų, sabotažo ir kitų hibridinių grėsmių – energetikos objektuose diegiamos fizinės ir elektroninės apsaugos priemonės, kaupiamas avarinis įrangos rezervas, o atskiruose strateginiuose objektuose jau veikia bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemos.
Ministro teigimu, kiekviena valstybė savaip stiprina savo pasirengimą galimoms grėsmėms, tačiau jis pabrėžia, kad pagrindinis ginklas bandant atgrasyti Rusiją yra NATO vienybė.
„Jeigu mes, kaip kiekviena valstybė, atskirai bandytume atgrasyti Rusiją, tai mes greičiausiai pralaimėtume. Bet kaip NATO vieningai reaguodami (...) siunčiame labai aiškius ir nedviprasmiškus signalus Rusijai ir kiekvienas pasakymas, kiekvienas veiksmas yra paremtas dar ir papildomais planais, kurie nėra vieši“, – pabrėžė jis.
Bagdonas: valstybės gynyba prasideda ne nuo ginklų, bet nuo žmonių
Savo ruožtu, kalbėdamas apie Lietuvos laikyseną galimų karo grėsmių akivaizdoje, atsargos pulkininkas G. Bagdonas teigė, jog nederėtų visos atsakomybės užkrauti kariuomenei. Anot jo, kritiškai svarbus ir pačių gyventojų pasiruošimas.
„Kariuomenė daro tai, ką gali – visą laiką treniruojasi, mokosi, tai tas pasirengimas vyksta. Bet valstybės gynyba prasideda ne nuo ginklų, bet nuo žmonių“, – Eltai sakė G. Bagdonas.
„Tai neturi būti vien KAM, kariuomenės reikalas – tai turi būti ir visuomenės. Mes gyvename prie išprotėjusio kaimyno, kuris, vienaip ar kitaip, sukels problemų“, – pridūrė atsargos pulkininkas.
Anot pulkininko, esant ekstremaliai situacijai „pirmąsias bent jau 72 valandas ne valstybė turi padėti žmogui, o žmogus turi galvoti, kaip išgyventi“.
„Nes jeigu karys, kariuomenė gins Lietuvą ir visi resursai bus nukreipti į mūšio lauką, o didžioji dalis visuomenės blaškysis chaose, panikoje bus – labai sunku“, – sakė G. Bagdonas.
„Daug svarbiau – kaip įgalinti visuomenę pasipriešinimui, pagalbai valstybei ne vien ginklu – reikia žinoti, kad kažkas virs valgyti, teiks medicininę pagalbą, padės informaciniame fronte, statys įtvirtinimus, blokuos priešą“, – pabrėžė atsargos pulkininkas.
Be kita ko, atsargos pulkininkas akcentavo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą bei aiškių taisyklių būtinumą šalies ministerijoms, ką kiekviena jų esant kritinei situacijai, privalėtų daryti.
„Ir neabejoju, kad jos (taisyklės – ELTA) yra, bet ar jos žino tą savo vietą ir įsitraukia – aš turiu abejonių“, – teigė G. Bagdonas.
„Ir kur dar, manyčiau, reikėtų daug dėmesio teikti, tai tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Priešas ar Maskvoje sėdintys planuotojai negerbs mūsų institucinių atsakomybių (...). Kai grėsmė ateina, jie nesirenka. Pas mus, žiūriu, kartais nuskamba ir viešojoje erdvėje tokie nepilnai suderinti veiksmai, sakykime“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Vis dėlto, G. Bagdono nuomone, tikimybė, jog Rusija ryžtųsi artimiausių metų laikotarpiu pradėti plataus masto karą prieš bet kurią NATO valstybę, yra „praktiškai nulinė“.
„Todėl, kad tai būtų dovanėlė ukrainiečiams – jie turėtų išimti geriausius savo pajėgumus iš Ukrainos fronto, teritorijos – čia būtų visiška nesąmonė. Vladimiras Putinas dabar yra didelėje dilemoje, ką jam reikėtų daryti“, – teigė atsargos pulkininkas.
Tačiau Kremlius, anot jo, greičiausiai stengsis likti „pilkojoje“ zonoje ir Aljanso valstybes provokuoti neperžengiant NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimo ribos.
Apkaltino Rusiją surengus dronų išpuolį Leipcigo oro uoste
Kaip skelbta, šią savaitę Europos lyderiai išreiškė solidarumą Vokietijai, kurios valdžia paskelbė, kad už rugpjūčio pradžioje įvykusį dronų incidentą Leipcigo oro uoste yra atsakinga Rusija.
Incidento metu tarp Ukrainos krovinių lėktuvų buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonavimo mechanizmu. Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.
Savo ruožtu Europos valstybių vadovai savo viešuose pasisakymuose pabrėžė, jog tokiais ir panašiais hibridiniais išpuoliais Kremlius bando įbauginti Europą, todėl ši privalo išlikti vieninga, toliau remti Ukrainą ir būti pasiruošusi galimam atsakui.
