Europos šalių lyderiai Londone sekmadienį renkasi į specialų susirinkimą, kuriame bus tariamasi dėl saugumo žemyne ir paramos Ukrainai. Į jį nebuvo pakviestos Baltijos šalys, tačiau Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris su šių šalių lyderiais kalbėjosi nuotoliu.
„Prezidentas Gitanas Nausėda labai aiškiai pasakė, kad mes esame nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. Ir Jungtinės Karalystės premjeras, tiesą sakant, pradėjo savo kalbą nuo Baltijos šalių vadovų atsiprašymo, pasakydamas, kad kitą sykį tokių dalykų bus išvengta“, – LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjo, per skambutį buvo aptartas didelio atgarsio sulaukęs JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.
„Pirmiausia, žinoma, buvo aptartas penktadienio įvykis Baltuosiuose rūmuose, kai prezidentas Zelenskis labai greitai paliko ofisą po gana brutaliai, sakyčiau, vykusio kalbėjimo su JAV prezidentu.
Keiro Starmerio nuomone (ir turbūt čia negalime nesutikti) reikia, kad kuo greičiau šis pokalbis būtų pratęstas, kad Zelenskis susitiktų vėl su Donaldu Trumpu, pageidautina dalyvaujant taip pat ir Europos lyderiams“, – nurodo ji.
„Tik Rusija gali džiaugtis, kad šitaip išėjo penktadienį“, – pabrėžia A. Skaisgirytė.
„Ir Baltijos šalys, ir Jungtinė Karalystė buvo tos pačios nuomonės, kad jeigu išliks atskirtis tarp JAV ir Ukrainos, iš to išloš tiktai Rusija. Todėl turime daryti viską, kas įmanoma, dėti diplomatines pastangas, kad vėl abu lyderiai <...> susėstų už vieno stalo“, – pridūrė prezidento patarėja.
Pokalbyje su Baltijos šalių vadovais Jungtinės Karalystės premjeras, anot prezidento patarėjos, aiškiai pareiškė, kad D. Trumpas norėtų taikos susitarimo su Ukraina, o jį pasiekus, kad Ukrainai saugumo garantijas suteiktų europiečiai.
Kaip po taikos susitarimo konkrečiai galėtų padėti europiečiai, neaptarta.
„Apie taikos misijas kalbėsime po taikos susitarimo“, – teigia prezidento patarėja.
„Jungtinė Karalystė galvoja apie norinčiųjų-galinčiųjų koaliciją, supranta, kad ne visos Europos Sąjungos šalys yra viename puslapyje dėl tokios koalicijos, bet mano, kad norinčiųjų koalicija susidarytų. Vėlgi, kokios galėtų būti kontribucijos? Įvairios – kalbėtume ne tik apie karius, kalbėtume taip pat ir apie laivus, dronus, žvalgybinę informaciją. Yra įvairūs būdai dalyvauti tokioje koalicijoje“, – aiškina A. Skaisgirytė.
Pasak jos, K. Starmeris nurodė, kad JK ir Prancūzija būtų pasiryžusios vadovauti tokiai koalicijai.
Kalbant apie sankcijas, pokalbyje išryškėjo, kad Baltijos šalių ir JK pozicijos sutampa.
„Taip, sankcijos Rusijai turi būti išlaikomos, jos turi būti stiprinamos, o išsaldytos Rusijos lėšos, kurios dabar yra tiek Britanijoje, tiek ES šalyse, turėtų būti panaudojamos Ukrainai atstatyti“, – sako prezidento patarėja.
Pokalbyje taip pat dalyvavo Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ir Estijos prezidentas Alaras Karisas.
Prezidentūros pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad prezidentas pokalbio metu akcentavo rytinio NATO flango saugumo svarbą, ragino Europos šalis didinti finansavimą gynybai.
„Dėl su agresorių veikla susijusių grėsmių būtent rytiniame NATO flange Aljansas turi pademonstruoti vienybę, kolektyvinės gynybos patikimumą ir atgrasymo principo veiksmingumą“, – prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.
Pokalbyje taip pat buvo aptartas transatlantinis NATO bendradarbiavimas, Europos indėlis į Aljanso saugumo architektūrą.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos šalys turi didinti savo gynybos finansavimą, jog naujasis šalių narių gynybos biudžetų tikslas turėtų būti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir pristatė pastarąjį Lietuvos Valstybės gynimo tarybos sprendimą artimiausiais metais gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP.
„Visos Europos tikslas dabar – bendromis pastangomis didinti investicijas į Europos gynybos pramonę ir skubiai padidinti paramą Ukrainai bei užtikrinti jos nenutrūkstamą tiekimą“, – sakė G. Nausėda.
Londone sekmadienį į skubias derybas dėl Ukrainos renkasi keliolika Europos lyderių, siekiančių sustiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir paramą Kyjivui po neeilinio ginčo tarp JAV ir Ukrainos prezidentų.
Prieš Europos lyderių susitikimą britų K. Starmeris pareiškė, kad britai ir prancūzai kartu su Ukraina rengia planus, kaip nutraukti kovas su Rusija.
Į sekmadienį vyksiantį susitikimą pakviesti tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija ir Turkija, taip pat NATO ir Europos Sąjungos lyderiai.
K. Starmerio biuro teigimu, viršūnių susitikime bus tęsiama anksčiau šį mėnesį prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono Paryžiuje surengtų derybų linija, o didžiausias dėmesys bus skiriamas Ukrainos pozicijos stiprinimui, įskaitant karinę paramą Kyjivui ir didesnį ekonominį spaudimą Rusijai.
Britų premjeras šią savaitę pats Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
