2025-aisiais konkursinis balas stojant į aukštąsias mokyklas bus skaičiuojamas kitaip. Tai jau sukėlė pasipiktinimo bangą. Pavasarį laukia valstybiniai brandos egzaminai, kuriuos laikys abiturientai, pernai laikę skandalų akiratyje įsisukusius tarpinius patikrinimus. Vėl bus skiriama pinigų „Kursuok“ kursams, tarkime, mokytis užsienio kalbų.
Nuo 2025 metų profesinėms sąjungoms priklausantis mokyklos vadovas turės nebe 2, o iki 5 dienų per metus sveikatai gerinti. Taip pat bus suteikiama iki 3 dienų per metus savišvietai ir savanorystei, sudaromos galimybės dalyvauti profesinių sąjungų rengiamuose seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose. Mažiausias vadovo atlyginimas turės būti 40 procentų didesnis nei didžiausias mokytojo eksperto atlyginimas.
O kas dar laukia 2025-aisiais?
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.
Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas – jiems pakaks dviejų egzaminų: stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas.
Taip pat skaitykite
Trijų valstybinių brandos egzaminų vidurkio reikalavimas taikomas 2024 ir vėlesnių metų abiturientams, stojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijų vietas valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Ankstesnių metų abiturientams taikomi jų vidurinio išsilavinimo įgijimo metais švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti minimalūs reikalavimai.
Egzaminų vidurkis – ne žemesnis nei 41 iš 100
Pirmasis slenkstis. 2025 m. trijų privalomų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės siekti 41–50 balų iš 100. Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Stojančiųjų į universitetus išlaikytų ir stojant reikalingų egzaminų įvertinimų vidurkis turėtų būti bent 50 balų iš 100, o stojančiųjų į kolegijas – bent 41 balas iš 100.
Minimali egzamino išlaikymo riba 2025 m. bus 40 balų iš 100.
Antrasis slenkstis. Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų. Mažiausius konkursinius balus tvirtina kiekviena aukštoji mokykla ir skelbia savo priėmimo taisyklėse. Tai aukštosios mokyklos turi padaryti iki birželio.
Taip pat skaitykite
B kurso egzamino rezultatas bus dauginamas iš 0,7, A kurso – iš 1,1
Nuo 2025 m. matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal vidurinio ugdymo bendrojo kurso (B) bendrąją programą ir pagal vidurinio ugdymo išplėstinio kurso (A) bendrąją programą.
Sudarant konkursines eiles skirsis A ir B kursų valstybinių brandos egzaminų rezultatų svoriai. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų valstybinių brandos egzaminų A kurso perskaičiuoti įvertinimai sudarys 110 proc. tipinio valstybinio brandos egzamino, neturinčio dviejų kursų tipų įvertinimo, o šių dviejų dalykų B kurso įvertinimai – 70 proc.
Toks santykis patvirtintas atsižvelgiant į egzaminų A ir B kursų turinį, sudėtingumą.
Skaičiuojant konkursinį balą, B kurso egzamino rezultatas bus dauginamas iš 0,7 koeficiento, o A – iš 1,1 koeficiento.
Antroji konkursinė eilė jaunuoliams iš socialiai jautrios aplinkos
2025 m., kaip ir 2024 m., bus formuojama antroji konkursinė eilė, kuria galės naudotis jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos.
Antrąja konkursine eile galės naudotis stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, neturintys abiejų tėvų, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį.
Taip pat pretenduoti galės ir turintieji ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stos į bakalauro ar vientisąsias studijas. Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba.
Taip pat skaitykite
Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir kitiems stojantiesiems: reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu, atitikti aukštųjų mokyklų nustatytą žemiausią konkursinį balą.
Rusų kalbos olimpiada nebevyks
Mokinių rusų kalbos, gimtosios ir užsienio, olimpiada 2025 m. nebus organizuojama. Tokiam siūlymui pritarta Mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių valdymo komitete.
Praėjusiais mokslo metais rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, rinkosi mokytis apie 55 proc. šeštokų, tai 15 proc. mažiau ne ankstesniais metais. Šiais mokslo metais rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi 43 proc. mokinių. Vokiečių kalbą pasirinko 33 proc. mokinių, prancūzų – 13 proc.
Taip pat skaitykite
Praėjusiais mokslo metais daugiau nei tūkstantis aštuntokų, kurie mokėsi rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, atėję į I gimnazijos klasę keitė pasirinkimą. 581 mokinys rinkosi ispanų, 441 – vokiečių, 195 – prancūzų kalbą.
„Kursuok“: nauja piniginė injekcija
Kitąmet dar apie 11 tūkst. suaugusiųjų galės pasinaudoti finansavimu rinkdamiesi programas suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi platformoje Kursuok.lt. 2025 m. skirta 5,42 milijono eurų. Mokymo programas bus galima pasirinkti nuo sausio mėnesio ir gauti iki 500 eurų finansavimą. Bus galima rinktis iš daugiau nei 220 mokymosi programų.
Registruotis platformoje gali asmenys nuo 18 iki 65 metų. Jie turi būti dirbantys, turėti aukštąjį arba profesinį išsilavinimą, dar nedalyvavę tokiuose mokymuose arba gavę, tačiau neišnaudoję visos 500 eurų sumos. Tie, kurie jau pasinaudojo finansavimo galimybe per platformą ir išnaudojo visą 500 Eur dydžio krepšelį, valstybės finansavimą mokymosi programai vėl galės gauti ne anksčiau nei po 5 metų.
Kaip keisis algos?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, nuo 2025 m. rugsėjo 8 proc. augs pedagogų, švietimo pagalbos specialistų vidutinis darbo užmokestis. Prognozuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokytojų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarys 3 106 Eur, po mokesčių – 1 878 Eur. Jis iki mokesčių vidutiniškai padidės 235 Eur, arba 8,2 proc., po mokesčių – 142 Eur.
Nuo rugsėjo 8 proc. augs pedagogų, švietimo pagalbos specialistų vidutinis darbo užmokestis. Prognozuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokytojų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarys 3 106 Eur, po mokesčių – 1 878 Eur. Jis iki mokesčių vidutiniškai padidės 235 Eur, arba 8,2 proc., po mokesčių – 142 Eur.
Tokia pačia proporcija kaip ir mokytojams bus didinamas atlyginimas ir mokyklų vadovams.
Kitąmet 8 proc. didėja mokslo ir neakademinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. dėstytojų ir mokslininkų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių sudarys 3 607 Eur, po mokesčių – 2 182 Eur. Jis iki mokesčių vidutiniškai padidės 272 Eur, arba 8,2 proc., po mokesčių – 164 Eur.
Etate bus mažiau pamokų
Nuo kitų mokslo metų daugiau lėšų bus skiriama pradiniam ugdymui, mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų (dabar finansavimas skaičiuojamas laikant, kad vienai pareigybei tenka 799 val., o nuo kitų mokslo metų teks 756 val.). Toks sutarimas pasiektas kolektyvinėse derybose su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Šiam įsipareigojimui 2025 m. skiriama virš 14 mln. Eur. Bendras etato valandų skaičius dėl to nesikeis – mažėjant kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių.
Neformalusis ugdymas
Lėšos vaikų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui didėja nuo 20 mln. Eur iki 25 mln. Eur. Dabar krepšelio dydis savivaldybėse svyruoja nuo 15 iki 25 Eur. Jo ribos nebus keičiamos, tačiau savivaldybės galės skirti maksimalias sumas arba paskirstyti lėšas daugiau vaikų nei iki šiol.
Bus daugiau pinigų vadovėliams?
2025 m. vadovėliams įsigyti iš valstybės biudžeto lėšų, be jau numatytų, papildomai skiriama 2 mln. eurų. Bendra vadovėliams skiriamų lėšų suma iš valstybės biudžeto ir ES lėšų kitąmet sudarys 25 mln. Eur, t. y. 2 mln. Eur daugiau nei 2024 m.
Įtraukiajam ugdymui papildomai iš viso skiriama 16 mln. Eur.
Stipendijos ir mokslas
Studijų išlaidoms kitąmet papildomai skiriama 4,6 mln. Eur, pedagoginių studijų studentų stipendijoms – beveik 1 mln. Eur.
Augant bazinės socialinės išmokos dydžiui (nuo 55 iki 70 eurų), 27 proc. didės stipendijos ir kita parama studentams bei profesinių mokyklų mokiniams.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) kitąmet papildomai numatyta 10,6 mln. Eur. Planuojama, kad valstybės biudžeto lėšos MTEP 2025 m. iš viso sudarys daugiau nei 425 mln. Eur, arba 0,53 proc. nuo BVP (2024 m. sudarė 347,8 mln. Eur, arba 0,46 proc. nuo BVP).
Taip pat skaitykite
Kolektyvinė sutartis
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga atnaujino ir dar ketveriems metams pratęsė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Joje įsipareigojama didinti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų atlyginimus, taip pat atsiranda keli nauji punktai, gerinantys darbo sąlygas mokyklų vadovams – profesinės sąjungos nariams.
Didinant mokytojų pareiginės algos koeficientus, sutarta vidutiniškai tokiu pačiu dydžiu didinti ir mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus. Mažiausias vadovo atlyginimas turės būti 40 procentų didesnis nei didžiausias mokytojo eksperto atlyginimas. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, skyrių vedėjų atlyginimų koeficientai nuo 2025 metų taip pat būtų didinami tais pačiais tempais kaip mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai.
Į sutartį įtrauktas naujas punktas – švietimo įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą derinti su savivaldybėje veikiančia švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga.
Sutartyje atkreiptas dėmesys į mokyklų vadovų, priklausančių profesinei sąjungai, darbo sąlygų gerinimą. Pvz., nuo kitų metų vadovas turės nebe 2, o iki 5 dienų per metus sveikatai gerinti. Taip pat bus suteikiama iki 3 dienų per metus savišvietai ir savanorystei, sudaromos galimybės dalyvauti profesinių sąjungų rengiamuose seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose.
Atnaujinta sutartis galios iki 2028 metų gruodžio pabaigos.
Tūkstantmečio mokyklos
Tęsiama Tūkstantmečio mokyklų programa – didžiausia bet kada buvusi investicija į Lietuvos švietimą. Joje dalyvauja 270 mokyklų iš 58 savivaldybių. Per keletą metų skiriama daugiau kaip 200 mln. eurų.
Lituanistikos programa
Nuo 2025 metų bus pradėta įgyvendinti atnaujinta lituanistikos stiprinimo programa, kuriai iki 2030 m. numatyta 22 mln. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotoje ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) parengtoje Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programoje keliami tikslai ne tik didinti lituanistinių mokslinių tyrimų rezultatų poveikį visuomenei ugdant kritinį mąstymą, pilietinį aktyvumą ir atsparumą krizėms, bet ir telkti viso pasaulio lituanistikos tyrėjus bei diktuoti šių tyrimų tendencijas.
