Kaip keisis būsimų pirmakursių gretos? Jos išties dėl pasikeitusios kartelės ar slenksčio, kurį teks įveikti šiemet baigiantiems gimnazijas moksleiviams, praretės? Aukštosios mokyklos sako kol kas atsakymo neturinčios. Viliasi, kad padėtis nepasikeis, bet neslepia nerimo. Tiesa, abiturientus ramina: nauja tvarka paveiks ne visus.
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) sako, kad naujoji balų konvertavimo tvarka, dėl kurios kilo šurmulys, stigmatizuoja dalį moksleivių, o painiavos tiek, kad mokiniams ir jų tėvams sunku visas naujoves išaiškinti.
Kokia ta naujoji tvarka?
Pagal naująją tvarką, kad galėtum pretenduoti tapti pirmakursiu, kaip ir anksčiau, turi būti išlaikęs mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus, tačiau kartelė keičiasi: norint pretenduoti į universiteto studento vietą, už tris egzaminus reikės būti surinkus mažiausiai 150 balų (triskart po 50), į kolegijas – 123 balus (triskart po 41).
Tiesa, kaip sako aukštųjų mokyklų atstovai, tikras išmėginimas bus antrasis etapas – filtras. Sudarant konkursinę eilę, t. y. surikiuojant kandidatus, B lygiu išlaikytų konkursiniam balui reikalingų egzaminų rezultatai bus dauginami iš 0,7 koeficiento, o A lygiu – iš 1,1. Tad B lygio egzaminų rezultatai „atpigs“.
Būtent dėl to aukštosios mokyklos surėmė ietis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lietuvos universitetų rektorių konferencija siūlo, kad koeficientai būtų tokie – 1 ir 1,4.
Iš pradžių ŠMSM siūlė B lygiui taikyti 0,6 koeficientą, tačiau vėliau jis padidintas iki 0,7. Kaip kuždamasi švietimo koridoriuose, padidėjimas buvo išsiderėtas it turguje be jokių aiškesnių argumentų. Tačiau ir to, kaip sako aukštųjų mokyklų atstovai, nepakanka, kad B lygiu egzaminus laikiusieji turėtų pakankamai galios grumtis paklausesnių studijų programų konkurso į pirmakursių gretas eilėje.
LRT.lt primena, kad dviem lygiais – bendruoju (B) ir išplėstiniu (A) kursu – mokomasi ir egzaminai laikomi dviejų dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; matematikos. Visų kitų dalykų egzaminai yra vieno lygio.
Išsamiau skaitykite ČIA.
LURK: stigmatizuoja moksleivius
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) dėl naujos A ir B lygių egzaminų rezultatų konvertavimo tvarkos kreipėsi į šalies valdžią ir pasiūlė taikyti ne 0,7 ir 1,1 koeficientus, o 1 ir 1,4.
LURK teigimu, konkursiniam balui apskaičiuoti VBE B kurso egzamino rezultatas turėtų būti dauginamas iš 1, nes mažesnis koeficientas sumenkintų šio egzamino vertę.
„Nustačius ženkliai mažesnį nei 1 koeficientą, visuomenėje gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad šį egzaminą pasirinkę moksleiviai yra „antrarūšiai“. Toks požiūris stigmatizuoja moksleivius ir sukelia nereikalingą socialinę atskirtį, nepaisant to, kad B kurso egzaminas, kaip ir A kurso egzaminas, yra valstybinis brandos egzaminas, o ne mokyklinis, ir turi būti pripažįstamas lygiareikšmiu“, – rašoma LURK rašte.
Be to, LURK pabrėžia, kad egzaminų diferencijavimas pagal sudėtingumą turi būti aiškiai komunikuojamas visuomenei, siekiant užtikrinti skaidrumą ir socialinį teisingumą.
„Svarbu, kad taikant koeficientus būtų garantuota, jog egzaminų turinys ir sudėtingumo skirtumai yra nuoseklūs, aiškūs ir nekelia papildomų prieštaravimų, taip pat sudaro nediskriminuojančias sąlygas abiturientams siekti aukštojo mokslo“, – rašoma kreipimesi.
Teikdami savo pasiūlymą rektoriai pabrėžė, kad, nustatant koeficientus, derėtų atlikti išsamią ir tokį sprendimą pagrindžiančią analizę.
„Šiuo metu „koeficientais koreguojama“ priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema yra tokia sudėtinga, kad ją tampa beveik neįmanoma aiškiai paaiškinti nei moksleiviams, nei jų tėvams. Kompleksinė konkursinio balo sandara, kuriai įtaką daro daugybė skirtingų veiksnių, kelia papildomą painiavą ir mažina pasitikėjimą visa sistema“, – rašoma LURK rašte, adresuotame prezidentui, švietimo, mokslo ir sporto ministrei, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkei.
LURK tikisi, kad naujoji ŠMSM vadovybė ir naujasis Seimo švietimo ir mokslo komitetas skubiai peržiūrės priimtąjį tvarkos aprašą, kuris, anot rektorių, pažeidžia ne tik Mokslo ir studijų įstatymą, bet ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas ir visuomenės lūkesčius.
Painiavos apstu, bet nereikėtų panikuoti
Vilniaus universiteto atstovas Artūras Šaltis sako, kad padėtis išties pinkli ir gali nutikti sunkiai prognozuojamų dalykų, praretėti pirmakursių gretos, tačiau jis ragina nepanikuoti.
Pirmiausia A. Šaltis mano, kad egzamino išlaikymo kartelė, šoktelėjusi iki 40-ies, pernelyg didelės įtakos nepadarys, mat tai tiesiog skalės perstumdymas. Juolab kad apie skalės pokyčius kalbama ne vienus metus. Be to, pasak A. Šalčio, pakeitus skalę, praėjusiųjų metų 36 balų kartelė yra aukštesnė nei numatytoji 50 balų. Kur kas didesnę įtaką stojimui šiemet, anot A. Šalčio, padarys A ir B lygių konvertavimo sistema.
Paklaustas, ar pagrįstas abiturientų, pasirinkusių mokytis ir egzaminus laikyti B lygiu, nerimas, kad jie neįstos į aukštąją mokyklą, A. Šaltis atsakė, kad ir taip, ir ne.
„Nėra kol kas galutinio atsakymo. Turime tik ministerijos patvirtintą geriausiųjų valstybės finansuojamų eilės tvarką ir nustatytus koeficientus, dėl kurių vyko ilgs derybos su ministerija. Jos truko nuo pat rudens – nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio pabaigos. Dėl geriausiųjų eilės sudarymo tvarkos valstybės finansuojamoms vietoms nutarimas priimtas, bet kaip elgsis aukštosios mokyklos, dar nėra atsakymų“, – kalbėjo VU atstovas.
Lietuvos rektorių konferencija sutaria, kad derėtų B lygio egzamino rezultatui taikyti koeficientą 1, o A lygiui – 1,4. Tokį siūlymą ji pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
A. Šaltis sako, kad ir B lygio mokiniai, išlaikę egzaminą gerai, galės pretenduoti ir į valstybės finansuojamą vietą, tiesa, varžytis dėl paklausių studijų programų bus keblu. Na, o mažiau paklausios studijų programos – netgi nemokamos – gali būti pasiekiamos.
Jis pabrėžė, kad bendrojo lygio egzaminus rinkosi toli gražu ne vien prastesnių akademinių pasiekimų mokiniai. Juos rinkosi ir tie, kuriems arba lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, arba matematikos egzamino rezultatai nėra lemiami stojant.
Drauge A. Šaltis pabrėžė, kad dalyje studijų programų, tarkime, matematikos rezultatas svarbus tik siekiant teisės stoti, o įveikus šį etapą šio egzamino rezultatas neįskaičiuojamas į konkursinį balą (tarkime, stojant į istoriją, filologiją).
„Sudarant konkursinę eilę matematikos egzamino rezultatas kaip pirmas yra daugelyje fizinių, vadybos ir verslo mokslų, ekonomikos moksluose, o visur kitur jis yra tik antroje dalyje, kaip pagalbinis balas. Tad nereikia taip nusiminti dėl B lygio, svarbu ir kiti egzaminai“, – kalbėjo A. Šaltis.
Jis patarė labiau susitelkti į „specialybės“ egzamino rezultatą – t. y. tą, kuris yra pamatinis skaičiuojant stojamąjį balą.
„Žinoma, tai sukuria painiavos, sutrikdo emociškai ir mokinius, ir jų tėvus. Ir visa tai paaiškinti yra sudėtinga. Netgi mums, specialistams“, – kalbėjo VU atstovas.
Jis sako, kad diskusija dėl 2025 metų priėmimo turėjo vykti žymiai anksčiau, bet, anot jo, „yra, kaip yra“.
„Manau, kad visuomet galima pagerinti padėtį. Turiu galvoje, pakeisti koeficientus – ar 1 ir 1,4 vietoj 0,7, ar pagal kompromisinį variantą – 0,8 ir 1,2, kas sušvelnintų padėtį“, – kalbėjo A. Šaltis.
Aukštosios mokyklos viliasi, kad sprendimas dėl koeficientų dar bus pakeistas.
„Priešingu atveju tikrai galime turėti krizę“, – sakė A. Šaltis.
Kol kas nežinia ir kaip elgsis aukštosios mokyklos dėl priėmimo kartelės – ankstesniais metais ji siekdavo iki 5,4 universitetuose. A. Šaltis sako, kad nežinia, ar kitais metais universitetai nusistatys tokią kartelę, juolab kad pagal naująją tvarką numatytas pirminis filtras, kas gali stoti į aukštąją mokyklą.
„Mano žiniomis, kai kurios aukštosios mokyklos svarsto nenusistatyti antrojo filtro. Kaip bus – parodys ateitis. Aukštosios mokyklos apsispręsti turi iki birželio 1-osios“, – aiškino A. Šaltis.
Aukštosios mokyklos nerimauja ir dėl brandos egzaminų užduočių – jų galimo sudėtingumo ar lengvumo. Juolab kad, kaip parodė tarpiniai patikrinimai pernai, užduočių nesklandumų būta.
Atsakymo, kaip naujoji tvarka paveiks auštąsias mokyklas ir būsimųjų pirmakursių skaičių, A. Šaltis sako neturintis.
Taip pat skaitykite
„Nežinau, nes neturiu su kuo palyginti, nėra analogo. Sąžiningai sakau: tiek reguliavimo nesu matęs per visą savo karjerą. Nepamirškime, kad dar veikia aukštųjų mokyklų kvotos, kiek valstybė finansuoja vietų“, – sakė A. Šaltis.
Jis skaičiuoja, kad jei pernai matematikos egzamino būtų neišlaikę 15 proc., Vilniaus universitetas būtų netekęs 3–5 proc. pirmakursių. „Kadangi išlaikymas buvo geras, priėmimas buvo geras. Bet jeigu įsivedame papildomų ribojimų, natūralu, kad jie veiks priėmimą“, – sakė A. Šaltis.
Aukštosios mokyklos nerimauja
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) studijų komiteto pirmininkė dr. Vitalija Bartuševičienė sakė, kad situacijų, kaip galėtų nutikti, kolegijos nemodeliavo. Nors nauja tvarka suformuluota senokai, kolegijų atstovai pasigedo deramos komunikacijos. Juolab kad tai, jog brandos egzamino išlaikymo riba pasistiebs iki 40-ies, pasak V. Bartuševičienės, buvo naujiena aukštosioms mokykloms.
„Komunikacijos iš ministerijos pusės tiek bendrojo ugdymo mokykloms, tiek aukštosioms tikrai nebuvo. Todėl kai tas dokumentas, konkursinės eilės sudarymo aprašas, šiemet lapkričio pabaigoje buvo pateiktas aukštosioms mokykloms, ir aukštosios mokyklos, ir bendrojo ugdymo mokyklos patyrė nemažą šoką“, – aiškino V. Bartuševičienė.
Ji sako, kad nerimas, jog pakitęs stojamojo balo skaičiavimas sumažins įstojusiųjų gretas, yra nemažas tarp aukštųjų mokyklų.
„Reikia prisiminti, kad pernai brandos egzamino išlaikymo kartelė buvo 16 balų, o šiemet – jau 40. Niuansas yra dar ir tas, kad mes nežinome, ką reiškia 40 balų. Ar tai reikš, kad abiturientas turės atlikti tą patį, ką ir pernai norėdamas surinkti 16 balų, ar reikės aukštesnių pasiekimų? Į šiuos klausimus sunku atsakyti. Juolab reikia turėti omenyje, kad lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos egzaminai bus rengiami A ir B lygių. Kiti egzaminai turi vieną lygį. O matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatų reikia stojant į visas kryptis.
Tad ir kyla klausimas, ar reikės abiturientui išspręsti daugiau uždavinių ar sudėtingesnių uždavinių, kad jis pelnytų 40 balų? Darome prielaidą, kad reikės. Tad bus sunkiau pasiekti 40 balų ribą, kad egzaminas būtų išlaikytas“, – kalbėjo kolegijų atstovė.
Stojant į aukštąją mokyklą – tiek kolegiją, tiek universitetą – reikės būti išlaikius, kaip ir reikėjo šiemet, tris valstybinius egzaminus. Stojant į kolegiją pagal naują konkursinės eilės sudarymo tvarką reikės būti surinkus 41 balą.
„Tai yra naujovė, kurios pernai nebuvo. Tuomet užteko tris egzaminus išlaikyti bent 16 balų ir toks asmuo galėjo pretenduoti į kolegiją: ir į valstybės nefinansuojamą, ir į finansuojamą vietą“, – teigė V. Bartuševičienė.
