Susikirtimai konservatorių gretose? Ažubalis su „išsišokėliais“ ragina elgtis be užuolankų

„Atsimenu <...> laikus, kai su panašiais išsišokėliais būdavo labai paprastai elgiamasi – tiesiog jų buvo atsisakoma partijoje“, – sako konservatorius Audronius Ažubalis, kalbėdamas apie kolegos Mato Maldeikio kritiką partijos vadovybei. Pastarasis teigia tik keliantis svarbius klausimus apie partijos, o kartu ir Lietuvos politinės sistemos, ateitį.

Dar trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas ėmėsi vertinti, ar partijos vadovybę kritikavęs M. Maldeikis neperžengė ribų. Komitetas rekomendavo strateginius ir vertybinius klausimus bendrapartiečiams spręsti partijos viduje.

Tiesa, M. Maldeikis portalui LRT.lt sakė, kad partijai svarbių klausimų diskutavimas viešojoje erdvėje ne silpnina, o priešingai – stiprina konservatorius. Visgi tokie jo pamąstymai neįtikina kai kurių kolegų, kurie net ragina prisiminti laikus, kai „su panašiais išsišokėliais būdavo labai paprastai elgiamasi“.

Kaip skelbta, TS-LKD Priežiūros komitetas aiškinosi balandį M. Maldeikio išsakytus teiginius interviu „Delfi“ portalui, kai parlamentaras sukritikavo partijos lyderį L. Kasčiūną, ir abejojo, ar jis aiškiai apibrėžia konservatorių partijos tikslus bei viziją.

A. Ažubalis laikosi griežtos pozicijos

Konservatorių prezidiumo narys Audronius Ažubalis negailėjo kritikos M. Maldeikiui ir jo iškeltiems klausimams. Portalui LRT.lt jis sakė manantis, tokius klausimus, kokius kelia M. Maldeikis, viešai gali kelti tik žurnalistai, politologai ar partijos oponentai.

„Tai va šitie žmonės, kurie kelia tokius klausimus, turi atsakyti sau, kas jie tokie yra. <...> Man sunku pasakyti [kodėl tokius klausimus reikia kelti]. Partijos reikalai yra geri, palyginti su tuo, ką rado Laurynas Kasčiūnas ir naujoji vadovybė. Partija atgauna pasitikėjimą ir savimi, ir prieš žmones“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Paklaustas, kokia partijos situacija buvo iki naujojo pirmininko išrinkimo, politikas pirmiausia įvardijo pralaimėtus tiek savivaldos, tiek Seimo rinkimus. Pavyzdžiui, pasak jo, partijos sunkumus signalizavo ir tai, kad per praėjusius savivaldybių rinkimus vos keturi konservatoriai buvo išrinkti merais.

„Manau, kad tai labai aišku. Dabar matome, kad mūsų partija vienaip ar kitaip pirmauja visuomenės apklausose. Nereikia to nesureikšminti, bet kai nuvažiuoji į regioną ir matai, kad vietoje penkių žmonių, kaip anksčiau būdavo, ateina ir 50, tai supranti, kad požiūris į partiją keičiasi, ypač regionuose.

Žmonės pasiilgo nuoširdaus žodžio, pasiilgo aiškios ir nedviprasmiškos dešiniosios politikos. Dabar, manau, einama būtent tuo keliu. Ne iš karto, atsargiai, bet kryptis aiški – susigrąžinti dešiniosios politinės jėgos vardą“, – sakė konservatorius.

Anot jo, tai, ką daro prieš metus partijai vadovauti pradėjęs L. Kasčiūnas, yra konservatoriška politika. Tačiau, pasak A. Ažubalio, per pastaruosius aštuonerius metus partijoje atsirado atsitiktinių žmonių. Tiesa, jo manymu, to yra visose partijose.

„Tikiuosi, kad mūsų partija sugebės distancijuotis nuo tų triukšmo kėlėjų. <...> Atsimenu ir Andriaus Kubiliaus laikus, ir dar anksčiau profesoriaus Vytauto Landsbergio laikus, kai su panašiais išsišokėliais būdavo labai paprastai elgiamasi – tiesiog jų buvo atsisakoma partijoje“, – komentavo A. Ažubalis.

M. Maldeikis: man svarbu, kur eina mano partija

Pats konservatorius M. Maldeikis, portalo LRT.lt paklaustas apie A. Ažubalio žodžius, teigė, kad jei jis iš tikro renkasi taip kritikuoti kolegą, tai esą rodo negebėjimą diskutuoti apie politiką ir tai, kur juda Lietuva.

„Man svarbi yra šalis, man svarbu, kur eina mano šalis. Lygiai taip pat svarbu, kur eina mano partija, mano bendruomenė, kur ji vedama“, – akcentavo M. Maldeikis.

Jis teigė, kad iškėlė tiesiog politinius klausimus apie partijos ateitį, juos sakė pateikęs ir partijos prezidiumui. Pastarasis, anot M. Maldeikio, klausimus išgirdo, ėmėsi svarstyti, tad laukia diskusija, po kurios bus aiški partijos pozicija apie tai, kur link juda Tėvynės sąjunga.

„Tai yra labai svarbu, nes Tėvynės sąjunga yra per daug reikšminga Lietuvos politinei sistemai partija, kad mes galėtume eiti į kažkokius kraštutinumus, eiti į politikos paribius. Traktuoju tai kaip savo poziciją. Jeigu kai kurie kolegos tai traktuoja kitaip, aš nežinau, negirdėjau to, bet jeigu taip yra, tai tiesiog manau, kad tai yra negebėjimas su manimi diskutuoti apie politiką“, – komentavo M. Maldeikis.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad jam yra neramu dėl to, kas laukia TS-LKD, politikas to nepatvirtino, bet atsakė, kad jam kyla klausimų. Jis sakė paruošęs dokumentą, kuriame – įvairūs klausimai, temos diskusijai partijoje.

„Kai kurios indikacijos, pavyzdžiui, inicijavimas šeimos referendumo, man kelia klausimų. Gaunasi, kad mes esame vieni iš jo iniciatorių. Ir man dėl to kyla klausimų, ar tai yra mūsų politinės partijos pozicija, kas tai yra.

Tokie klausimai, keliami viešojoje erdvėje, yra ne veikimas prieš partiją, o veikiau stiprinimas partijos, nes diskusijoje tik tapsime stipresni. Tai yra kelias, kuriuo turi eiti tokia svarbi Lietuvos politikai partija, kaip Tėvynės sąjunga. Tai per daug svarbu Lietuvos politinei sistemai“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, tai, kad kai kuriems žmonėms klausimų apie partijos ateitį kėlimas atrodo kaip veikimas prieš partiją, neatlaiko jokios kritikos. Anot jo, norint neatsidurti tokioje padėtyje, kokioje, M. Maldeikio teigimu, atsidūrė socialdemokratai, klausimai apie politinės šeimos ateitį yra kritiniai.

„Jiems [socialdemokratams] po rinkimų reikėjo pradėti blinkevičiūtinti. Mes to sau leisti negalime. Lietuvos politika antrą kartą neatlaikytų tokios situacijos, kurią ji dabar turi pergyventi. Klausimas, kur mes einame, yra logiškas, legitimus ir nuo Antikos laikų tai yra viešojo diskurso klausimas. Tai ir yra politika“, – sakė M. Maldeikis.

Tiesa, paklaustas, ar jį tenkina tai, kaip veikia prieš metus partijai vadovauti pradėjusio L. Kasčiūno darbas, M. Maldeikis sakė kol kas atsakymo į šį klausimą neturintis.

Kova tarp dviejų flangų

Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė portalui LRT.lt juokavo, kad, kalbant apie nesutarimus konservatorių gretose, galima pacituoti buvusį premjerą Gintautą Palucką ir jo frazę „nesureikšminkim“.

„Kaip keistai tai beskambėtų, bet tai yra natūrali tąsa to, ką šitoje politinėje jėgoje nuolat stebime, tai yra šiokią tokią trintį tarp to krikdemiškojo sparno ir to, pavadinkime, liberalesnio sparno. Natūralu, kad tos trintys anksčiau ar vėliau šiek tiek žiežirbų įskelia, esame tai matę, yra buvę ir žymiai rimtesnių pasisakymų“, – svarstė politologė.

Kita vertus, anot jos, natūralu, kad partijoje, kaip ir bet kurioje kitoje organizacijoje, lyderių lygyje „pasitrinimų pečiais“ visada bus. Nesutarimai įtemptais laikotarpiais, pasak G. Burbulytės, yra normalu, o būtent dabar prasideda įtemptas laikotarpis, nes iki savivaldos rinkimų liko mažiau nei metai.

„Reikia skaičiuoti finansus, apsispręsti dėl linijos, dėl krypties, kokios bus pagrindinės vertybės, kokie bus pagrindiniai akcentai rinkimų metu. Bus savivaldos rinkimai, kur yra 60 savivaldybių, ir skyriai gali turėti šiek tiek kitokią nuomonę.

Kai reikia visus tuos kampus apšlifuoti, tai gali ir rimtesnių skiedrų lėkti. Bet tai nėra kažkas naujo šitoje politinėje jėgoje. Pavardės keičiasi, bet tai yra tąsa to, kas natūraliai užkoduota – yra krikdemiškas sparnas, yra ne vienas žmogus, galintis imtis lyderystės. Vadinasi, konfliktai yra natūraliai užprogramuoti“, – kalbėjo lektorė.

Paklausta apie konservatorių situaciją, G. Burbulytė svarstė, kad pralaimėti pastarieji rinkimai nebuvo tik pačios partijos kaltė, nes politiniai oponentai dažnai žaidė antikonservatoriška korta. Pasak politologės, su tuo teks susidurti bet kuriam konservatorių lyderiui.

„Nesvarbu, iš kurio sparno tas lyderis. <...> Vadovai vadovais, bet viena iš ryškesnių ne tik konservatorių, bet ir kitų partijų pralaimėjimo priežasčių yra nebendravimas su rinkėjais arba su gyventojais už Vilniaus burbulo ribų. <...> Nepadaryti namų darbai nėra vien tik vadovo atsakomybė“, – sakė politologė.