„Labai daug tokių įsipareigojimų, kurie reikalauja papildomų lėšų, bet vargu ar tokių pinigų bus rasta“, „siekiama subalansuotos politikos“, „norima sumažinti įtampą“. Arba tiesiai šviesiai: „jokios naudos“. Taip naujosios Vyriausybės programos švietimo dalies siekius apibūdino LRT.lt pašnekovai švietimo ekspertai.
„Nėra labai radikalių ar didelio proveržio reikalaujančių sprendimų. Sakyčiau, daugiau subalansuotos politikos siekiai įvardinti programoje. Vieni, sakyčiau, smulkūs ir detalūs, kiti – platesni. Bet turbūt tai reiškia, kad detalizuojant bus dirbama su socialiniais dalininkais, partneriais“, – vertindama Vyriausybės programą kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.
„Labai daug tokių įsipareigojimų, kurie reikalauja papildomų lėšų“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė, buvusi švietimo ir mokslo ministrė, socialdemokratė Roma Žakaitienė pasidžiaugė, kad programoje atsižvelgta į regionų poreikius.
Na, o buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako: „Kokia tokios programos vertė? Mano supratimu (vertinant švietimo dalį), – jokios.“
Nerado sprendimo būdų
Visą programą galima rasti ČIA.
Kaip smulkų ir detalų siekį L. Kaminskienė išskyrė, tarkime, kanceliarinių išlaidų padengimą mokytojams.
„O kai kalbama apie mokytojų trūkumo mažinimą, įvardijamas siekis, bet nėra detalizuojama, kaip tai bus daroma. Strateginių krypčių nenurodoma. Man tai rodo, kad mokytojų stygiaus problemos sprendimas yra prioritetas, bet dar gal ir nėra aiškaus atsakymo, kaip tai padaryti iki galo“, – savo įžvalgas pagrindė L. Kaminskienė.
Ji sakė, kad jai atrodo svarbus punktas dėl mokytojo autoriteto ir autonomijos pastiprinimo.
„Nurodoma, kad bus siekiama mažinti kontrolę, biurokratinius reikalavimus. Mes, kaip mokytojų rengėjai, išties dažnai girdime apie tokią būtinybę. Girdime, kad biurokratinė našta ne visuomet leidžia skirti pakankamai dėmesio ugdymui“, – kalbėjo VDU Švietimo akademijos kanclerė.
Kaip įdomią programos kryptį L. Kaminskienė įvardijo dėmesį neformaliajam švietimui.
„Galbūt to nebuvo bebaigiančios darbą Vyriausybės programoje. Man tai pasirodė įdomu. Sakyčiau, tai gana prasminga. Tikrai turime nemažai duomenų, kad vaikų dalyvavimas neformaliajame ugdyme Lietuvoje yra pusėtinas – tik apie 60 proc. vaikų jame dalyvauja. Kita vertus, žinome, kad popamokinė veikla vaikams naudinga, prisideda prie geresnių pasiekimų“, – sakė L. Kaminskienė.
Vyriausybės programoje politikos aukštojo mokslo atžvilgiu nematau, čia jos tiesiog nėra.
N. Putinaitė
Ekspertė pasidžiaugė, kad programoje keliama tikslų ir dėl kultūrinio ugdymo, juolab kūrybingumas yra matuojamas ir tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose.
Na, o naujos Vyriausybės užmojai dėl mokytojų kompetencijų tobulinimo, vadovų parengimo yra labiau tęstiniai procesai, o ne nauji siekiai, mano L. Kaminskienė.
Ji atkreipė dėmesį į nuostatą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kuri Vyriausybės programoje neišplėtota, bet apie siekį atsisakyti benueinančios Vyriausybės numatytos tvarkos, kad 11 klasę mokykla gali formuoti, jei turi 21 vienuoliktoką, socialdemokratai jau yra kalbėję.
„Programoje skiriamas dėmesys ir mokyklų tinklo pertvarkai. Manau, jis teisingas. Nes tokie visiškai mechaniniai, tik mokinių skaičiais paremti sprendimai ne visuomet, ko gero, yra teisingi, ypač regioninės plėtros požiūriu. Tad manau, tai yra gerai.
Programoje neįskaitau to, kad tinklas nebus optimizuojamas. Įskaitau, kad bus peržiūrimas modelis, kaip tas optimizavimas galėtų vykti“, – sakė L. Kaminskienė.
Prireiks nemažai investicijų
Ambicingu tikslu VDU Švietimo akademijos kanclerė vadino visos dienos mokyklos paslaugų plėtrą.
„Kodėl sakau „ambicingas“? Mat čia kils daug ir finansinių klausimų. Juk žmonės dirbs ilgesnį laiką – ar kalbėtume apie mokytojus, ar apie neformaliojo švietimo dalyvius. Tai siejama ir su atlygio klausimais, ir pavėžėjimo paslaugomis. Toks sprendimas gali pareikalauti nemažai investicijų“, – paaiškino L. Kaminskienė.
Gal toks ir siekis – mažinti įtampą, kurios šiandien visiems užtenka.
L. Kaminskienė
Ji atkreipė dėmesį ir į tikslą sukurti bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą. L. Kaminskienės akimis, mokinių priėmimo į mokyklas klausimą lengviau spręsti savivaldai, užuot tai centralizavus.
Nustebino punktas aukštojo mokslo dalyje
Apžvelgdama Vyriausybės nuostatas dėl aukštųjų mokyklų, VDU Švietimo akademijos kanclerė sakė stabtelėjusi ties punktu, kad bus stiprinama akademinė savivalda ir keičiama aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo sistema.
„Neteko viešai girdėti pasisakymų apie šį punktą, tad nesuprantu, kas čia yra numatoma. Bet šiandien aukščiausi universitetų vadovai renkami tarybų, tai buvo įgyvendinta 2009 metų reforma. Tad labai įdomu, kas čia numatyta“, – sakė VDU Švietimo akademijos kanclerė.
Apibendrindama L. Kaminskienė sakė, kad Vyriausybės programos švietimo dalis jai sudaro įspūdį, jog siekiama subalansuoti sistemą.
„Išgirsti įvairias puses. Man programa neskamba taip, lyg kažkas būtų stabdoma, bet atrodo, kad kai kurie sprendimai gali būti švelninami. Gal toks ir siekis – mažinti įtampą, kurios šiandien visiems užtenka“, – reziumavo VDU Švietimo akademijos kanclerė.
Ar pakaks viskam pinigų?
Pasak švietimo ekspertės Nerijos Putinaitės, itin imlūs pinigų naujosios Vyriausybės siekiai plėtoti ugdymo turinį, užtikrinti visuotinį ikimokyklinį vaikų ugdymą nuo dvejų metų, išlaikyti mokyklas mažuose miesteliuose, plėsti geltonųjų autobusiukų programą, mokymosi pagalbą, ženkliai didinti atlyginimus mokytojams, užtikrinti neformaliojo ugdymo visuotinimą. N. Putinaitė dvejojo, ar pakaks visam tam pinigų.
Vyriausybės programoje yra ir punktas, kuriame išsakomas siekis, kad mokinių skaičius klasėje būtų toks, kad pedagogas galėtų sukurti kiekvieną mokinį motyvuojančią edukacinę aplinką.
„Jeigu norima mažinti mokinių skaičių klasėje, turime galvoti, kas už to slypi. Žinoma, tai gražiai skamba, bet tai reiškia, kad atsirastų daugiau klasių, reikėtų daugiau pedagogų. Tai reikštų turbūt ir naujų mokyklų intensyvų statymą. Juolab didžiuosiuose miestuose jau ir taip trūksta mokyklų.
Kiek lėšų visam tam reikėtų, sunku spręsti, bet čia jau reikėtų kalbėti apie šimtus milijonų papildomų eurų. Ypač neformalus švietimas, mažos klasės yra imlios pinigų. Nekalbant apie tai, iš kur mokytojų paimti, jei klasių padaugės? Man tai atrodo ne visai realu. O kai atrodo, kad ne visai realu, kyla klausimas, ar tie lūkesčiai nėra kuriami ant labai netvirto pagrindo arba išvis ant finansinio pagrindo, kurio realiai nėra?“ – kalbėjo N. Putinaitė.
Įžvelgia prieštaravimų
Ekspertė sako įžvelgianti prieštaravimų ketvirtadienį pristatytoje Vyriausybės programoje.
„Tai, kad bus keičiama tinklo pertvarka, kelia nerimą. O ir yra prieštara: sakoma, kad kiekvienam vaikui bus užtikrinamas kokybiškas išsilavinimas, bet, kita vertus, sakoma, kad bus išlaikomos ir mažos mokyklos, o į jas labai sunku mokytojų pritraukti ir vaikams kokybišką ugdymą užtikrinti, be to, ir vaikų socializacija ten labai siaura, o tai taip pat susiję su motyvacija mokytis.
Čia tikrai kyla klausimas: o kaip tai ketinama padaryti – ir kokybišką mokymą kiekvienam suteikti, ir išsaugoti tas mažas kaimo mokyklas? Programoje nerandu atsakymo, nors tikslas skamba gražiai“, – svarstė N. Putinaitė.
Švietimo ekspertė atkreipė dėmesį ir į tokį programos punktą: „Sieksime, kad mokyklų atrankos netaptų kliūtimi, neleidžiančia vaikui įgyti kokybiško išsilavinimo kuo arčiau gyvenamosios vietos. Sukursime bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą, nepriklausomą nuo mokyklos steigėjo ar savininko, išskyrus religinių bendruomenių ugdymo įstaigas.“
Mane ramina ir džiugina, kad nenumatyta naujų reformų, tiesiog bandoma sutvarkyti, kas yra, ir užlopyti tas skyles, kurios atsiradusios per ilgesnį laiką.
R. Žakaitienė
N. Putinaitė sakė, kad galvodami apie tokį siekį valdantieji neturėtų pamiršti ypatingų gabumų vaikų, kad jie neliktų politinio dėmesio užribyje.
„Šioje programoje taip pat yra užsiminta apie didelio mokymosi potencialo vaikų ugdymą. Kalbama apie vaikus, kurie turi išskirtinių gebėjimų. Klausimas, ar priėmimo į mokyklas sulyginimas nepanaikins tų galimybių, kurių dabar savivaldybės turi?
Tos mokyklos, kuriose rengiamos atrankos, dažnai ir orientuojasi į turinčius didelį potencialą vaikus. Tai aš norėčiau alternatyvaus pasiūlymo, jei šitų mokyklų nelieka.
Manyčiau, pirmiausia reikia diskusijos, kur link mūsų švietimo sistema eina, kad tie vaikai neliktų užribyje. Pastaruoju metu jie yra likę tam tikrame politinio dėmesio užribyje“, – svarstė N. Putinaitė.
„Politikos aukštojo mokslo atžvilgiu tiesiog nėra“
Vertindama programos aukštojo mokslo dalį, N. Putinaitė sakė išvis pasigedusi nuostatų, kokie būsiantys naujosios valdžios siekiai.
„Čia realiai nėra politikos aukštojo mokslo atžvilgiu. Mokslo atžvilgiu – taip pat“, – apibendrino ekspertė.
Ją taip pat nustebino programoje perskaitytas užmojis keisti aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo sistemą. Pasak jos, akademiniame pasaulyje apie tai nediskutuojama, akademinę bendruomenę tenkina esama tvarka.
„Politikos aukštojo mokslo atžvilgiu nematau, čia jos tiesiog nėra. Na, didinami atlyginimai dėstytojams... Bet tai yra partijų susitarimo nuostata – gerai, kad ją numatoma tęsti. Bet daugiau jokios politikos programoje nėra“, – reziumavo N. Putinaitė.
Jei būčiau džinas, galintis išpildyti Vyriausybės norus, nežinočiau ką daryti.
G. Jakštas
Ją nustebino, kad Vyriausybės programoje neskirta dėmesio kolegijų pertvarkai, kurios ėmėsi 18-oji Vyriausybė.
„Ji tikrai nepabaigta, kolegijos yra „pakabintos“, kur link jos eis – link profesinio mokymo ar link universitetinio. Bet šioje programoje išvis jokio dėmesio, o jis turėjo būti, nes tai vienas iš tų nebaigtų karštų darbų aukštojo mokslo srityje“, – įvardijo N. Putinaitė.
VU mokslininkė sako neradusi atsakymo į klausimą, kokie yra mūsų šalies aukštojo mokslo prioritetai. Be to, ji pasigedo ir nuostatų, kurios buvo partijų rinkimų programose, tarkime, aukštųjų mokyklų įtraukimo į mokymosi visą gyvenimą sistemą.
Naujosios Vyriausybės siekius profesinio mokymo srityje ji vadino „standartiniais pasakymais, kurie deklaruoti daugelio vyriausybių programose“.
Labai svarbi tema – mokyklų tinklas
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė socialdemokratė Roma Žakaitienė sako, kad perskaičius Vyriausybės programos švietimo dalį jai susidarė įspūdis, kad atsižvelgta į savivaldybių poreikius.
„Ji apima viską, dėl ko savivaldybės nerimavo ir iki šiol nerimauja, kelia įvairių klausimų, ką dar reikėtų tobulinti. Švietimo dalis labai išsami, apimanti visas sritis – tiek ikimokyklinį ugdymą, tiek bendrąjį, tiek neformalųjį ugdymą, tiek profesinį mokymą. Mums tikrai padarė gerą įspūdį.
Dar prieš rinkimus politinėms partijoms išsiuntinėjome siūlymus, kas turėtų būti įtraukta į jų programas – tiek rinkimų, tiek į Vyriausybės programą laimėjus rinkimus. Tad mūsų, savivaldybių, pageidavimai tikrai atsispindi švietimo dalyje“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Pasak jos, labai svarbi tema – mokyklų tinklas ir su tuo susijusios mažesnės klasės.
„Švietimo kokybė ir galimybės turi būti prieinamos visiems. Suprantu, kad tai yra įtvirtinta Vyriausybės programoje. Kaip ta priemonė bus įgyvendinta, matysime vėliau“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad svarbu ir tai, kad programoje yra įsipareigojimas dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo ir finansavimas tam.
Vertindama siekį, kad mokyklų atrankos netaptų kliūtimi, neleidžiančia vaikui įgyti kokybiško išsilavinimo kuo arčiau gyvenamosios vietos, ir pažadą sukurti bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą, R. Žakaitienė sakė, kad kol kas sudėtinga, kaip šis punktas realiai galėtų būti įgyvendinamas.
„Iš to, kas yra rašoma Vyriausybės programoje, suprantu, kad nebūtų kažkokio tam tikrų mokyklų išskirtinumo, būtų siekiama, kad mokyklos prieinamumas būtų arčiau gyvenamosios vietos. Kaip tai pavyktų įgyvendinti? Mes turbūt būsime įtraukti į tokias diskusijas“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Buvusi ministrė: įgyvendinti nebus lengva
Tai, kad programoje nekalbama apie kolegijų tinklą, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovės netrikdo. Bet, sakė ji, kolegijos yra svarbu regionams, nes kartu su profesinėmis mokyklomis sudaro prielaidų, kad daugiau jaunimo liks regione.
„Mums tai labai svarbu, bet programoje aš irgi to nemačiau. Daugiau dėmesio yra skirta profesiniam mokymui, profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo sistemų jungimui, ko mes labai norime. Ir visą laiką siekėme, kad būtų kuo daugiau įtraukta į programų rengimą socialinių partnerių ir darbdavių, kad būtų realiai įgyvendinamos pameistrystės programos.
Bet kolegijų klausimo čia nėra. Matysime, kaip bus toliau, kaip tas viskas bus įgyvendinama, kas susiję su aukštuoju mokslu“, – kalbėjo R. Žakaitienė.
Kaip buvusi švietimo ministrė ji sakė, kad Vyriausybės programos užmojus nebus lengva įgyvendinti.
„Tiek daug priemonių, kurioms reikia ir papildomo finansavimo, ir žmogiškųjų išteklių, ir naujų programų. Mane ramina ir džiugina, kad nenumatyta naujų reformų, tiesiog bandoma sutvarkyti, kas yra, ir užlopyti tas skyles, kurios atsiradusios per ilgesnį laiką“, – sakė R. Žakaitienė.
Buvęs ministras: jei būčiau džinas, nežinočiau ką daryti
Į Vyriausybės programos švietimo dalį sureagavo ir buvęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Pasak jo, programoje pateikta daug norų, nepasakant, kaip jie bus pasiekti, kokiais resursais ar veiksmais.
„Ir tai suprantama, nes detalės bus Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plane. Bet, mano supratimu, naujas LRV planas yra silpnesnis nei svajonių sąrašai ant šaldytuvų, nes jame mažiau konkretumo. Jei svajones dėdami ant šaldytuvo žmonės pažymi, kokio naujo automobilio nori, kiek kilogramų svorio norėtų numesti ar kokias šalis aplankyti, LRV programos švietimo dalyje nėra už ko užsikabinti. Jei būčiau džinas, galintis išpildyti Vyriausybės norus, nežinočiau ką daryti“, – socialiniame tinkle savo įžvalgomis pasidalijo G. Jakštas.
Pasak jo, neįmanoma vienu metu įgyvendinti programoje numatytų tikslų – užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir tėvų finansinės padėties, ir išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose.
„Reikės pasirinkti, ar siekiama merdinčios mokyklos kaime arti namų, kurioje mokytojai negaus adekvataus atlyginimo, nes neturės krūvio, kurioje trūks keleto mokytojų dalykininkų, kuri negalės pasiūlyti užsienio kalbų mokymosi įvairovės, kurioje administravimas ir pastato išlaikymas kainuos daugiau nei mokytojų atlyginimai, ar mokyklos, kuri nesusidurs su šiomis problemomis. Reikėtų pasirinkti, į kurią pusę einama“, – teigė G. Jakštas.
Buvusiam ministrui užkliuvo ir ši nuostata: „Privačioms švietimo įstaigoms taikysime tokius pat kokybės ir kiekybės reikalavimus kaip ir valstybinėms.“
„Ką reiškia kokybės reikalavimai? Pirmiausia, ką reiškia kokybė? Kokybė švietime dažniausiai suvokiama kaip mokinių pažanga ir pasiekimai. Kokių žinių mokiniai įgyja ir kokius įgūdžius mokykla padeda suformuoti. Apskritai valstybė nėra iškėlusi jokių kokybinių reikalavimų mokykloms. Tai galima sakyti, kad tikslas jau pasiektas, tiek privačioms, tiek valstybinėms mokykloms valstybės iškelti kokybiniai reikalavimai yra lygūs. Lygūs nuliui“, – dalijosi G. Jakštas.
Jis svarstė ir apie valdančiųjų siekį užtikrinti „ženklų pedagogų atlyginimo didinimą“.
„Ką reiškia ženklus? Kai buvo per vienus metus didinamas mokytojų atlyginimas daugiau nei 20 proc., dalis mokytojų protestavo, naują Vyriausybę formuojantys politikai palaikė protestuojančius ir vertino tokį didinimą kaip nepakankamą. Norėtųsi tikėti, kad ženklus didinimas reiškia didesnį didinimą, nei buvo prieš tai, kad bent 30 proc. būtų didinama kasmet. Bet taip nepasakyta. Ženklus, pagal programos rašytojus, gali reikšti ir didinimą 1 ar keletu procentų, bus galima įvairiai interpretuoti, nes sąvokai „ženklus“ nėra suteikta jokia reikšmė“, – socialiniame tinkle rašo G. Jakštas.
Valdantiesiems, užsimojusiems mažinti biurokratinę naštą mokytojams, jis sakė, kad „biurokratiją mokykloms kuria savivaldybės ir mokyklų vadovai. Kontrolės iš nacionalinio lygmens mokytojams nebėra jokios. Nebėra pamokų stebėjimo ar kitokių priemonių. Tad kažko, ko nėra, sumažinti nepavyks“.
Buvęs ministras svarstė, ką reiškia šis punktas: „Sieksime, kad iš valstybės biudžeto būtų padengiamas visas mokestis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir tiems vaikams, kurie gauna arba turi teisę į socialinę paramą.“ Anot jo, tokio mokesčio nėra.
„Daugelis vertina, kad visiems norams įgyvendinti reikės labai daug lėšų. Bet viskas priklauso nuo to, kaip skaitome programą. Ženklus didinimas man skamba panašiai kaip „formuosiu Vyriausybę“. Vienu atveju tai nereiškia, kad bus didinama sparčiau nei iki šiol, kitu – kad neplanuoju to daryti iš Briuselio.
Kokia tokios programos vertė? Mano supratimu (vertinant švietimo dalį), – jokios“, – rašo G. Jakštas.
