Daugiau nei mėnesį Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) vadovaujantis Simonas Šabanovas sako žingsnis po žingsnio siekiantis, kad visos suinteresuotos pusės susikalbėtų. NŠA direktorius tikina padarysiąs viską, kad nepasikartotų praėjusių metų tarpinių patikrinimų krizė.
Kaip sakė S. Šabanovas, dabar egzaminų, patikrinimų užduotis peržiūri daugiau patyrusių akių, o tai ir turėtų padėti išgaudyti galimas klaidas. Pagausėjo ir už tai atsakingo skyriaus pajėgos.
„Man atrodo, kad turime suvokti, jog NŠA kartais sunku surasti darbuotojų. Konotacija apie Švietimo agentūrą yra tokia, kokia yra“, – sakė jis duodamas interviu LRT.lt.
– Girdėti nuogąstavimų, kad šiemet daug abiturientų, tų, kurie laikys B lygio egzaminus, gali jų neįveikti arba išlaikę neįstoti į aukštąsias mokyklas, nes jiems bus pritaikytas numatytas rezultatų skaičiavimo koeficientas. Tokį nerimą yra išsakę lituanistai, matematikai. Jūsų akimis, yra pagrindo nerimauti?
– Šitas klausimas turi daug pjūvių. Šiemet turime valstybinį brandos egzaminą išplėstiniu ir bendruoju lygiu. A ir B. Anksčiau laikydamas mokyklinį egzaminą į universitetą nebūtum nuėjęs. Dabar laikydamas B lygiu turi tokią galimybę.
NŠA yra atsakinga už šių egzaminų vykdymą pagal patvirtintas bendrąsias ugdymo programas. Stengiamės nuosekliai jiems ruoštis. Parengėme mokiniams, tėvams, mokytojams kelias atmintines, iš kurių galima sužinoti, kaip viskas vyksta, kas vyksta, kaip suskaičiuojama.
Jūsų minimą ribą – įstojimo ar neįstojimo – sunku komentuoti, nes tai susitarimai tarp aukštųjų mokyklų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Ten ir reikėtų klausti.
– Tačiau yra dar vienas koeficientas, kuris įskėlė nerimą. Tai koeficientas 1,34, taikomas perskaičiuojant išskaidyto brandos egzamino rezultatą. Kaip paaiškėjo, jei mudu abu būtume išlaikę tarpinį patikrinimą pernai, bet aš perlaikyčiau jį šiemet, nors mudu būtume surinkę po vienodai – maksimumą balų – pirmoje dalyje, ir po vienodai balų antroje dalyje, aš išloščiau surinkdama didesnį galutinį skaičių balų po jūsų įvertinimo konvertavimo. Kodėl taip nutiko?
– Reikėtų suprasti, kad pasirinkti perlaikyti galėjo visi. Pasirinkti šitą kelionę – perlaikyti arba neperlaikyti – galėjo visi. Galiu pasidalinti informacija, kad didelis procentas pasirinko perlaikyti matematikos pirmąją dalį. Daugiau nei pusė.
Žiūrint į tą situaciją iš retrospektyvios pozicijos, buvo susitarimas, kurį pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Mes priminėme per tas atmintines, per informacines žinutes, kad yra šansas perlaikyti, yra galimybė. Manau, kurie norėjo ir galėjo, tai ir pasirinko. Ir tiek.
– Bet ar teisinga tų mokinių atžvilgiu, kurie neperlaikė pirmosios egzamino dalies, anksčiau vadintos tarpiniu patikrinimu, nes žinojo ir taip pelnę maksimumą balų?
– Šiuo atveju negaliu komentuoti, kas yra teisinga. Tai yra konsensusas, tam tikras susitarimas ir mes jo laikomės. Taisyklių prieš egzamino pasirinkimą nekeičiame. Šiuo atveju manau, yra gan geras dalykas, kad buvo galimybė pasirinkti perlaikyti visiems vienodai.
– Kai dar tik buvo skelbiama apie išskaidytą egzaminą arba tarpinius patikrinimus, buvo deklaruojama, kad abiturientams bus lengvesnis krūvis dvyliktoje klasėje, o ir nerimas bus menkesnis, mat dalis egzamino išlaikyta vienuoliktoje klasėje. Tokia nuostata pasitvirtino?
– Man atrodo, apskritai mums reikia keisti požiūrį. Tai yra pasiekimų pasitikrinimas. Tai visiškai normalu, kad mes pasimatuojame, kaip mums sekasi. Pasimatuojame ketvirtoje klasėje, pasimatuojame aštuntojoje. Atsižvelgiame, ką galime geriau padaryti, kokius akcentus sudėti. Ir vienuoliktoje, dvyliktoje klasėje nuosekliai po gabaliuką pabandome išlaikyti egzaminus. Prisimindami aukštąsias mokyklas, suprantame, kad kas pusę metų yra egzaminai, o kitose sistemose – net kas mėnesį. Tai yra požiūrio kampas. Žinoma, kad iššūkių buvo. Aišku, kad reikia mokėti pripažinti, kad buvo, matyt, ir nesusikalbėjimų, ir įtampų.
Mūsų būsimos sesijos tikslas yra nuosekliai, ramiai ateiti į ją, kad kiek įmanoma mokiniams ir mokytojams būtų aišku, kas joje bus ir kaip ji įvyks.
– Konkretizuokime. Matematikos mokytojai sako, kad jų didžiausias nerimas kyla dėl to, kad nepasikartotų tai, kas buvo per tarpinius patikrinimus praėjusiais mokslo metais, kai B lygio užduotis buvo sudėtingesnė nei A, net svarstyta, kad gal jos buvo supainiotos. O ir, kaip vėliau sakė tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, matematikos B lygio užduotyje 7 iš 20 uždavinių pripažįstami kaip sudėtingesni, nei turėtų būti.
Ką padarėte, kad užtikrintumėte, kad to nebenutiktų?
– Dėliojamės procesus, dėliojamės, kaip egzaminai turi įvykti, kaip tos užduotys turi atsirasti, koks recenzavimo procesas turi būti įgyvendintas. Galiu atskleisti tik tai, kad yra daugiau recenzavimo, daugiau tam tikrų atsakingų žmonių peržiūri užduotis.
Bet norėčiau, kad suprastumėte. Kai yra labai dideli skaičiai egzaminų – vienas, antras, perlaikymas ir taip toliau, – kartais atsitinka, gali taip įvykti, kad užduotyse gali būti viena klaida. Net jei ir peržiūri daug žmonių, jų pasitaiko. Mano patirtis iš tarptautinio bakalaureato – pasaulinė sistema, tikrai neturi būti klaidų, bet taip nėra.
– Jūs kalbate apie vieną klaidą, bet, tarkime, matematikos tarpiniame jų buvo gerokai daugiau.
– Todėl, kaip ir minėjau, yra įgyvendinami tam tikri procesiniai pakeitimai.
– Konkretizuokite.
– Negaliu atskleisti.
– Turite galvoje tai, ką jau yra sakiusi Monika Navickienė, kai ėjo švietimo ministrės pareigas? Ji kalbėjo, kad egzaminų užduotis peržiūrės trečios akys, t. y. po dviejų recenzavimų bus trečias.
– Kaip ir minėjau, yra įgyvendinami tam tikri procesiniai pakeitimai.
Užduotis daugiau akių matys. Tai ne tik recenzentai, bet ir tie, kurie turi didelę egzaminų kūrybos patirtį kaip didaktai. Tai yra vidiniai darbuotojai.
– Vadinasi, nebus taip, kad po egzamino teks plaukus rautis?
– Aš pasitikiu savo darbuotojais, nuolat diskutuojame. Reguliariai susitinkame, tariamės, kaip išvengti, kaip sumažinti rizikas ir kur gali kilti tų rizikų. Tikiu, kad mes turim padaryti geriausia ką galime.
– Kitas dalykas, dėl kurio nuogąstauja matematikos mokytojai, yra tai, kad trūksta bandomųjų užduočių, bandomųjų egzaminų.
– Bandomasis egzaminas bus. Antrosios egzamino dalies užduotys paskelbtos. Kai kurie iš bendruomenės pagyrė, kiek žinau. Kai kurie sakė, kad užduotys netinkamos. Kilo diskusijų, tai yra labai gerai. Tai yra gana geras grįžtamasis ryšys.
Per bandomąjį egzaminą, kas yra tik išsibandymas, mokiniai pamatys, kokios bus užduotys.
– Lituanistai sako, kad iki šiol nėra aiškios metodikos, kaip mokinius rengti rašyti interpretacinį rašinį, tai yra nauja šiemet, kaip rengti probleminio klausimo analizei. Liko ne tiek daug laiko, o rašinys – darbas rimtas.
– Pradėjus darbą, vienas iš pirmų punktų buvo susitikti su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais iš skirtingų asociacijų, vertintojais, programos rengėjais. Ir buvo labai aiškiai apsibrėžta, kaip bus vertinama ir ko mes tikimės iš mokinių antroje egzamino dalyje, iš tų dviejų tipų rašinių. Labai noriu pasidžiaugti, kad nors nuomonės iš pradžių ir skyrėsi, buvo ieškoma išeičių ir būdų, kaip tai padaryti. Antras etapas – startuoja mokymai. Tam reikia pavyzdžių, kaip tai galėtų atrodyti. Kviesime po bandomojo egzamino pasidalinti su mumis rašinių pavyzdžiais, kad galėtume dar kartą parodyti pavyzdžius, kaip tie rašiniai atrodo ir kokie jie galėtų būti.
– Pasitikslinsiu: vyks bandomasis antrosios dalies egzaminas, mokiniai rašys rašinius, mokytojai jų darbus ištaisys. Jūs prašysite, kad tie rašiniai suskristų į duomenų bazę. Ir tuomet bus rengiama metodika, kaip mokinius rengti rašyti rašinius?
– Ne, ne metodika. Tai yra pasidalijimas pavyzdžiais. Čia jau dalykiniai klausimai. Tikiu, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai turi skirtingų tipų rašinių rašymo patirtį. Kas yra svarbu? Svarbu susivienodinti matymą.
– Diskutavote ir su istorijos mokytojais.
– Diskusijos vyksta. Mes atviri diskusijoms, ieškome įvairių galimybių, kaip patobulinti, išgirsti. Tam reikia susitikinėti, kalbėtis, ieškoti galimybių.
– Bet istorikai sako, kad NŠA iš esmės atmeta Lietuvos istorijos mokslo asociacijos pateiktas pastabas dėl perteklinių įvykių, asmenybių, sąvokų ir nagrinėjimo aspektų peržiūrėjimo. Istorikai prašė išbraukti iš egzamino kai kurias temas.
– Kaip buvau susitikęs su lituanistais, taip buvau susitikęs ir su istorijos mokytojais, egzamino vertintojais, programos kūrėjais, ir asociacija, diskutavome apie įvairiausias galimybes.
Tai pirmiausia, ką akcentavo istorikai, kad per egzaminą nebūtų dviejų temų, kurios yra nurodytos programoje. Antras dalykas, kuris yra svarbus, buvo toks: yra daug sąvokų, yra daug asmenybių, bet kurios yra svarbesnės, kurių kontekstus labiau reikėtų atskleisti, o kurių – mažiau? Buvo diskusija, kaip tai padaryti, kad palengvintume kelią mokytojams ir mokiniams.
Labai aiškiai galiu pasakyti, kad reikia susitarimo. Tai reiškia, kad ne aš turiu susiderinti su istorijos dėstytojais, mokytojais, bet pirmiausia turime išgirsti, ką vienaip sako viena pusė, o kita – kitaip. Ir reikia prieiti prie to sprendimo, susitarimo.
Nemanau, kad galima keisti programą čia ir dabar. Jeigu aš, mokytojas, mokau, o mokinys mokosi pagal šią programą, tai tikiuosi, kad taip ir bus, kad niekas nebekaitalios. Šita vieta yra labai labai svarbi.
Kitas dalykas: jeigu mes keičiame, norime inicijuoti programos tikslinimą, reikia gerai apmąstyti, diskutuoti, kad vienodai suprastume, ką mes keičiame ir kaip tai darome. Nepamatuoto „čia ir dabar“ aš tikrai nenoriu daryti.
– Tai ar bus atsižvelgiama į istorikų prašymus?
– Kaip ir sakiau, pirmas akcentas – susitarimas dėl tų dviejų temų išbraukimo šių mokslo metų egzamine. To jau ir laikomasi – viskas. Antras dalykas – jau įgyvendindami programą, negalime keisti ir sakyti, kad dabar išbrauksime kažką. Šiemet turėsime taip, kaip turime ir judėsime šitaip. Viskas.
Toliau – ar mes galime diskutuoti dėl ateities? Tame pačiame istorikų rašte yra diskusija apie tai, kad tos dvi temos būtų išbrauktos ne tik šių mokslo metų egzamine, bet ir ateityje. Dėl to reikia susitarti. Jei istorikų bendruomenė mato viską vienodai, tai mes atviri diskusijoms.
Man svarbiausia, kad mokytojai ir mokiniai žinotų, ko tikėtis, kokios temos bus per egzaminą. Tam ir buvo paruoštos atmintinės.
– Kokios tos dvi temos, kurios šiemetiniams abiturientams išbrauktos?
– Religijos ir mentalitetų tema ir istoriko, istorijos ir istorinės kultūros tema.
– Sakėte, kad dabar užduotis peržiūri daugiau žmonių. Skyriuje, kuris kuruoja užduočių rengimą, nebuvo kai kurių ugdymo dalykų metodininkų. Kurį laiką nebuvo netgi lietuvių kalbos ir literatūros specialisto. Jei neklystu, tame skyriuje, stojęs į direktoriaus pareigas, turėjote rasti aštuonis žmones.
– Daugiau radau.
– O didaktikų, kurie išmanytų savo kuruojamą sritį, turite visų dalykų?
– Retesnių dalykų, kuriuos renkasi mokytis mokiniai, specialistai būna jungtiniai. Jie prižiūri kelis dalykus. Bet istorijos, matematikos, lietuvių kalbos žmonės yra.
– Kalbėta, kad to skyriaus darbuotojai tempė protu nesuvokiamą krūvį.
– Man atrodo, kad turime suvokti, jog NŠA kartais sunku surasti darbuotojų. Konotacija apie Švietimo agentūrą yra tokia, kokia yra. Mūsų tikslas – žengti žingsnius stiprinant savo komandą ir susidėliojant procesus. Nėra lengva nei kurti egzaminus, nei turinį. Tiems žmonėms nėra lengva.
– Jūs atėjote vadovauti NŠA po to, kai ji buvo pliekiama dėl klaidų egzaminų, tarpinių patikrinimų užduotyse. Kas, jūsų akimis, kaltas?
– Nuolat kartoju tą patį. Neieškokime kaltų, padarykime, kad būtų gerai ateityje.
Netikiu, kad vienas žmogus ar skyrius yra atsakingas. Manau, kad tai yra sistema. Tą sistemą reikia sustyguoti. Tai nėra greitas darbas.
– Kiek žmonių dabar dirba Pasiekimų departamente?
– Tiksliai negaliu atsakyti, reikia skaičiuoti. Bet jame yra skirtingi skyriai – užsienio tyrimai, administravimas, užduočių rengimas.
– Neseniai kilo triukšmas, kad mokiniai tinkamu metu nesužinojo, kaip bus konvertuojami jų tarpinių patikrinimų rezultatai, buvo sakoma, kad švietimo sistemoje dažnai pristinga komunikacinio aiškumo. Jūs su tuo sutiktumėte?
– Visą laiką norisi, kad būtų geriau. Turime stengtis, kad Lietuvos mokiniai ir mokytojai viską žinotų. Kartais net gerai padarius, matyti, kad yra ką tobulinti. To ir norėčiau visiems mums palinkėti – kad tobulėtume.
– Kai pasirodė žinia, kad jūs laimėjote NŠA direktoriaus konkursą, kai jau stojote prie agentūros vairo, socialiniuose tinkluose buvo justi palaikymas. Jaučiatės pateisinantis viltis?
– Negaliu nei pateisinti, nei nepateisinti. Aš intensyviai dirbu tai, ką galiu per daugiau nei mėnesį padaryti. Esu tas žmogus, kuris nori pokyčio į teigiamą pusę. Ir tas pokytis nebūna labai greitas. Mano tikslas – kad žingsnis po žingsnio mums visiems būtų aiškiau.
– Kada bus vadovėliai, kurių dabar stinga?
– Bendraujame su leidėjais, kaip jiems sekasi juos parengti. Tarkime, buvo kalbama, kad matematikos vadovėlis tik 2027 metais pasirodys, bet dabar jau kalbama, kad kitų metų rugsėjį turėsime dvyliktos klasės vadovėlį išplėstiniam kursui. Jau anksčiau. Intensyviai diskutuojame apie tai.
Reikia suprasti, kad visko iš karto nebūna.
– Leidėjai sako, kad vadovėlius gali ir parengti, ir išleisti, bet reikia papildomo finansavimo.
– Kiek žinau, finansavimo vis būdavo įdedama. Jei norite patikslinimo apie finansavimą, reikėtų ministerijos paklausti.
– Kalbate apie pokytį. Kada jis galėtų nutikti?
– Kai ėjau čia, man sakė, kad esu savižudis. Bandau pradėti nuo paprastų dalykų – nuo to, kad pradėtume vienodai kalbėti. Žingsnis po žingsnio tai turėtų vykti. Kiek man liko? Ketveri metai ir vienuolika mėnesių. Tai dar tų žingsnių yra.
– Buvo momentų, kai savęs paklausėte: ko ėjau į šitą galerą?
– Aš jaučiu atsakomybę mokiniams, mokytojams, tėvams. Mano tikslas yra nuosekliai, po truputį dirbti.
