Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako neturintis priekaištų užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui ir mano, kad kritika Lietuvos diplomatijos vadovui labiau primena politinį triukšmą nei realias problemas.
„Jeigu kažkas turi kažkokių priekaištų, turi juos konkrečiai išdėstyti, o ne murmėti kažką panosėje ir tada mes galime spręsti, ar tikrai ponas Budrys tinkamai ar mažiau tinkamai vykdo savo pareigas“, – lankydamasis Padvarionių pasienio užkardoje penktadienį žurnalistams sakė prezidentas.
„Man atrodo, kad čia daugiau yra politinio tokio triukšmo fono negu kad realiai konkrečių priekaištų“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai trečiadienį ministrą iškvietus į uždarą susitikimą. Politiniuose užkulisiuose socdemai pripažįsta, jog nėra patenkinti diplomatijos vadovo darbu.
Partijos lyderio Mindaugo Sinkevičiaus vertinimu, K. Budrys tęsia buvusios Vyriausybės politikos liniją.
G. Nausėdos teigimu, užsienio reikalų ministras sėkmingai vykdo jam iškeltus uždavinius.
„Ponas Budrys vykdo Vyriausybės programą, vykdo tas gaires, kurias taip pat nustačiau jam aš, tiksliau Lietuvos Respublikos prezidentas, – kalbėjo šalies vadovas. – Tai yra principinga, nuosekli politika tiek remiant Ukrainą, tiek siekiant sankcijų Rusijos režimui, tiek bendradarbiaujant su mūsų transatlantiniais partneriais. Šią misiją jis vykdo sėkmingai.“
Prezidentas: oro erdvė mums yra šventas reikalas
Pastaruoju metu kartojantis oro erdvės pažeidimams Baltijos šalyse bei kitose valstybėse, prezidentas G. Nausėda sako, kad integruota oro gynybos sistema yra būtinas veiksnys, siekiant išvengti tokių incidentų bei užtikrinti regiono saugumą.
„Mums reikia integruotos oro gynybos sistemos ir šioje sistemoje neturi būti silpnų grandžių. Deja, kad šiandien taip yra – aš negalėčiau pasakyti, turime silpnų vietų, turime dar nepadarytų namų darbų, kuriuos privalome padaryti, kaip galima greičiau, nes paprastai atakuojamos tos vietos, kurios yra silpniausios ir kur galima pasiekti tam tikrų arba strateginių, arba taktinių rezultatų“, – žurnalistams penktadienį teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, oro erdvės pažeidimai tampa vis dažnesni ir sisteminiai, todėl Europa turi „lenktyniauti su laiku“ stiprindama detekcines ir atgrasymo priemones.
„Taip, oro erdvės pažeidimai tiek Baltijos šalyse, tiek Suomijoje, tiek Lenkijoje yra tapę įprastiniu dalyku. Tai nėra gerai, todėl mes turime lenktyniauti su laiku siekdami kaip galima greičiau sukurti detekcinę sistemą ir tą, be jokios abejonės, darysime ne tik kartu su mūsų partneriais ir konkrečiai Suomija, bet taip pat ir Europos Sąjungos (ES) lygiu“, – kalbėjo šalies vadovas.
„ES supranta problemą, yra numačiusi dronų gynybos iniciatyvą, kuri turi būti įgyvendinta kaip įmanoma sparčiau. Bet šiandien mums labai svarbu suprasti, kad oro erdvė mums yra šventas reikalas ir kad tai kelia tiesioginį pavojų mūsų žmonių gyvybei, ir sveikatai. Todėl negalime taikstytis su jokiais oro erdvės pažeidimais ir kuo efektyviau čia dirbsime, tuo labiau užkardysime galimus incidentus ateityje“, – tikino jis.
Kaip skelbta, Latvijos kariuomenė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pranešė, kad šalies oro erdvėje buvo galimas pavojus. Tuo metu dėl galimo drono grėsmės Suomijos sostinės Helsinkio oro uostas buvo sustabdęs skrydžius.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) pernai lapkritį nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
