Lapkritį paskirtas naujasis Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras sako keisiantis kultūros paveldo politiką. Anot jo, anksčiau KPD save traktavo kaip viduramžių miestą, o teisminių procesų skaičius buvo vertinamas kaip teigiamas rodiklis.
„Kultūros paveldo departamentas ilgą laiką save traktavo kaip viduramžių miestą, kuris apsitvėręs didele gynybine siena. Kas perlipdavo per tą sieną, tas dažniausiai būdavo įrašomas į priešų sąrašą", – ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) metinėje konferencijoje „Core“ kalbėjo V. Bezaras.
Jis sakė bandysiantis sukurti atvirą, į dialogą einančią organizaciją bei mažinti teisminių bylų skaičių.
„Departamente šiuo metu yra 161 teisminė byla. Ne ši produkcija bus vertinama kaip teigiamas pasiekimas. Tų bylų turi būti mažiau. Aišku, jos turi būti principinės, bet kur galim, turim ieškoti kompromisų“, – sakė naujasis KPD vadovas.
Kaip didelę problemą jis įvardijo KDP vertinimo tarybas, kurios, jo nuomone, dirba nekokybiškai.
„Situacija yra labai bloga tuo požiūriu, kad kiekvieną kartą, kai ateina plėtotojas ir sako, kad jam reikia pakeisti vieną vertingąją savybę, renkasi Vertinimo taryba. Vien per šį pusmetį dėl kai kurių objektų tris kartus vertinimo tarybos rinkosi, svarstė ir galų gale priimtas sprendimas vis tiek neužtikrina galimybės vieną ar kitą projektą vystyti. Mano nuomone, tai turi būti daroma daug atsakingiau. Ir tam tikrą laiką neturėtų būti kaitaliojama ar nustatoma apsaugos zona viduryje planavimo proceso. Lietuvoje iš 25 tūkst. kultūros paveldo objektų dar 30 proc. neturi iki galo sutvarkytos apskaitos, tai šį procesą labai skatiname“, – konferencijoje planais dalijosi jis.
