„Dabar tai žiauriai skamba, bet man tuo metu atrodė, kad gal ne taip ir blogai, jei tave kartą ar du kartus per savaitę sudaužys, o ne išvis gulėsi po žeme. Pradedi sverti tas dvi blogybes ir iš jų renkiesi vieną mažesnę“, – interviu LRT.lt pasakoja smurtą patyrusi Greta Kondrataitė-Paleckienė. Šiuo metu ji sukūrusi šeimą su mylinčiu vyru, augina du sūnelius, tačiau pabrėžia – kalbėti apie šiuos išgyvenimus būtina.
Greta prisimena, kad jos ir Dariaus (vyro vardas straipsnyje pakeistas) santykiai prasidėjo, kai jai buvo 17 metų. Darius buvo šešeriais metais vyresnis. Jiedu susipažino socialiniuose tinkluose, kurį laiką susirašinėjo, o galiausiai nuėjo į pirmąjį pasimatymą. Tada Darius Gretai paliko gerą įspūdį, nors tikrojo jo amžiaus ji tuomet nežinojo.
„Pirmas mūsų santykių pusmetis buvo labai gražus – kinas, renginiai, pasimatymai, kelionės... Dėmesys atrodė gražus, tuo metu atrodė, kad jis romantiškas“, – LRT.lt pasakoja G. Kondrataitė-Paleckienė.
Po pusmečio draugystės Greta pastebėjo, kad Darius dažniau išgeria alkoholio, pasitaikydavo ir ginčų, tačiau jie baigdavosi apsižodžiavimais. Netrukus pora nusprendė pabandyti gyventi kartu. Vieną vakarą Darius į namus grįžo neblaivus, o, bežiūrėdami filmą, jiedu susiginčijo.
„Jis man tada pirmą kartą trenkė“, – sako Greta.
Po šio karto Darius Gretos atsiprašinėjo, savo smurtą teisino sunkia savaite darbe.
„Pirmi metai atrodė kaip pasaka pro rožinius akinius, o to vieno barnio tuomet labai nesureikšminau“, – pripažįsta G. Kondrataitė-Paleckienė.
Taip pat skaitykite
Smurtas dažnėjo ir dažnėjo
Kurį laiką atrodė, kad santykiai klostosi gražiai, tačiau buvo ryškiai pastebimas Dariaus alkoholizmas. Vadovui Darių prigavus darbo vietoje neblaivų, šis prarado darbą. Namuose ėmė dažnėti psichologinis smurtas.
„Nepasisekė darbe – tu kalta, pripūtei į alkotesterį – nesvarbu, kad tavęs šalia nebuvo, bet tu kalta, tu prikalbėjai. Po pirmo smurto protrūkio sekė kaltinimai dėl visko. Lėkštė ne ta – tu kalta, maistas ne tos temperatūros – tu kalta, šakutė ne taip padėta – tu kalta. Dėl visų pasaulio problemų kaltino tik mane. Tas nepasitenkinimas buvo nuolatinė būsena“, – pasakoja Greta.
Ji pastebi, kad situacija dar pasikeitė jai sulaukus pilnametystės – tada prasidėjo ir didesni pykčiai, ir fizinis smurtas.
„Smurtaudamas prieš nepilnametę gali užsitraukti griežtesnę bausmę. Vėliau smurtas dažnėjo ir dažnėjo. Jei iš pradžių smurtavo kartą per savaitę, tai vėliau – du–tris kartus per savaitę, kartą per dieną, du–tris kartus per dieną“, – dalijasi G. Kondrataitė-Paleckienė.
Taip pat skaitykite
Po smurto ne kartą atsidūrė ligoninėje
Dėl Dariaus smurto Greta ne kartą pateko į ligoninę – nors gydytojai įtarė galimą smurtą ir siūlė pagalbą, mergina tuomet surasdavo pasiteisinimų dėl patirtų sumušimų ir mėlynių.
„Mušdavo jis labai protingai – kad ir kaip absurdiškai tai skamba. Vienintelis kartas, kai gavau į veidą, buvo mūsų santykių pradžioje, o vėliau kentėjo visiškai kitos kūno vietos – krūtinė, pilvas, kojos, klubai... Galėtum vardinti ir vardinti, bet jis mušdavo tas kūno vietas, kurios nėra akivaizdžiai matomos iš pirmo žvilgsnio“, – sako Greta.
Visa situacija persiversdavo į tai, kad tai jis šioje situacijoje yra auka.
G. Kondrataitė-Paleckienė
Pirmąsias paras po smurto Darius atsitverdavo tylos siena, o vėliau sekdavo atsiprašymai, kaltinimai, kad tai Greta jį išprovokavo, pažadai, kad daugiau smurtas nepasikartos, meilės prisipažinimai, pasiteisinimai sunkumais darbe.
„Visa situacija persiversdavo į tai, kad tai jis šioje situacijoje yra auka“, – prisimena G. Kondrataitė-Paleckienė.
Nors artimieji ir draugės buvo keletą kartų pastebėję mėlynes, Greta stengdavosi rasti priežasčių, nuslėpti patirtą smurtą: „Jei jau medikams sugebėjau pasiteisinti, tai ir prieš drauges rasdavau kaip paaiškinti, dėl ko atsirasdavo mėlynės – ar nuo kopėčių kritai, ar dar kas nutiko.“
Dėl artimųjų užvaldžiusi baimė
Toks Dariaus smurtas tęsėsi pusantrų metų. Nors Greta ne kartą bandė jį palikti, iš pradžių stabdydavo pažadai, kad viskas pasikeis, vėliau – girdimi grasinimai.
„Išeiti tikrai bandžiau ne vieną kartą. Ne po pirmo, antro ir ne po dešimto fizinio protrūkio, bet tikrai tų bandymų buvo. Tada jis perėjo į kitą fazę: „Žinau, kur tu gyveni, kur gyvena tavo artimieji, aš galiu sudeginti tavo namus, galiu sudaužyti artimuosius taip, kad jų nepažinsi arba nerasi.“
Kadangi žinai, ką žmogus gali padaryti tau, ką tau daro, nesi garantuota, kad kažko nepadarys ir kitam. Atrodo, bijoti už save yra viena, bet baimė dėl artimųjų užvaldė ir veikė labiausiai“, – sako Greta.
Kadangi žinai, ką žmogus gali padaryti tau, ką tau daro, nesi garantuota, kad kažko nepadarys ir kitam.
G. Kondrataitė-Paleckienė
Ji pažymi – iš pradžių bandė rasti pateisinimų, kodėl Darius smurtauja, atleisti jam, vėliau smurtas tapo toks įprastas, kad atrodė, jog su tuo susigyventa.
„Tave tiesiog daužo, spardo, bet žinai, kad tai patiri jau ne pirmą kartą. Ir kažkada ateina net tokia fazė ar laikotarpis, kai tu jau susigyveni su tuo, tau tuose santykiuose tai atrodo tarsi normalu. Galbūt jau net pradedi prognozuoti, kada tai galėtų įvykti ir kas tai galėtų išprovokuoti. Tada pradedi tarsi vengti tų situacijų, pokalbių ar aštrių temų“, – dalijasi Greta.
Per tą laiką buvo ne vienas bandymas atsiriboti, Greta kuriam laikui atsitraukdavo, bandydavo palikti Darių, tačiau tai sekdavo įkalbinėjimai ir grasinimai nužudyti.
„Dabar tai žiauriai skamba, bet man tuo metu tai atrodė kaip labai paprasti dalykai – atrodė, gal ne taip ir blogai, jei tave kartą ar du kartus per savaitę sudaužys, o ne išvis gulėsi po žeme. Pradedi sverti tas dvi blogybes ir iš jų renkiesi vieną mažesnę, nes baimė tave valdo“, – pasakoja ji.
Kritinis taškas
Galiausiai psichologinį ir fizinį smurtą ėmė lydėti seksualinis: „Tai pradėjo labiau purtyti – čia nebe meilė, nebe baimė. Šiandien sunku surasti kažkokius žodžius, kad paaiškinčiau, kas tuo metu labiausiai laikė. Gal net nebe baimė – atrodė, kad tuose santykiuose labiau egzistuoji, nei gyveni.“
„Tiesiog stengiesi išbūti iki kitos dienos, iki kitos savaitės, kito mėnesio. Stengiesi neprovokuoti kokių nors situacijų, nors supranti, kad ne tu jas sukeli ir ne tu esi už jas atsakinga. Būdavo gražesnių etapų, kai tarsi ir kalbamės, randame bendrą kalbą“, – prisimena G. Kondrataitė-Paleckienė.
Vėliau moteris sužinojo, kad laukiasi. Kurį laiką šios žinios Dariui nesakė, nes baiminosi, kaip jis sureaguos. Po kurio laiko Greta ėmė tikėtis, kad žinia apie nėštumą gali pakeisti santykius į gera, tačiau pasidalijimą sekė dar vienas smurtas.
„Ši žinia tikrai nebuvo priimta džiugiai. Eilinį kartą sulaukiau smūgių lavinos, tas mano pasisakymas baigėsi tuo, kad persileidau. Tikriausiai tai buvo kritinis taškas, kritinis momentas, kai jau suvoki – viskas. Tai leido suprasti, kad arba aš dabar uždarau duris ir išeinu, arba viskas tuo nesibaigs“, – sako Greta.
Šis suvokimas jai leido palikti smurtavusį Darių. Vėliau Greta sužinojo, kad ji – ne vienintelė moteris, prieš kurią Darius smurtavo.
Pamiršti neįmanoma, bet sukurti gražų gyvenimą – taip
Nuo santykių pabaigos praėjo kiek daugiau nei septyneri metai. Dabar Greta susituokusi su mylinčiu vyru ir augina du sūnelius, tačiau ankstesnių patirčių išgyvenimai lydi ir dabar.
„Pirmieji metai po santykių nutraukimo man buvo tragedija, buvo ir minčių, kad gyventi nesinori, didelis kaltės jausmas, savigrauža“, – dalijasi G. Kondrataitė-Paleckienė.
Tikrai buvo laikas, kai paskaitoje, kurią veda dėstytojas vyras, negali jam net į akis žiūrėti. Buvo atsiradusi tokia nesuvokiama baimė vyrams.
G. Kondrataitė-Paleckienė
Tuomet jai padėjo psichologų ir psichiatrų pagalba, tačiau moteris sako – tokių patirčių pamiršti neįmanoma, nėra stebuklingo mygtuko, kuris galėtų viską ištrinti. Visgi laikas ir specialistų pagalba padeda susigyventi su skaudžiais įvykiais ir suprasti, kad jie buvo ne nukentėjusiosios, o smurtautojo kaltė.
Kurį laiką po santykių nutraukimo Gretą persekiojo nerimas šalia esant ir kitiems vyrams: „Tikrai buvo laikas, kai paskaitoje, kurią veda dėstytojas vyras, negali jam net į akis žiūrėti. Buvo atsiradusi tokia nesuvokiama baimė vyrams. Važiuoji autobusu, aplink tave pilna vyrų, ir tave nuolatos lydi nerimo jausmas. Taip buvo ilgai.“
Sutikus dabartinį vyrą, Gretai taip pat nebuvo lengva juo pasitikėti ir įsileisti jį į savo gyvenimą: „Nuo pat pradžių vyrui viską atviromis kortomis papasakojau, sakiau, tikrai nebus su manimi lengva. Man buvo labai sunku juo pasitikėti, tikėti. Bet jis, matyt, labai norėjo, labai tikėjo mūsų ateitimi ir nenuleido rankų. Tai galbūt labiausiai ir suteikė pasitikėjimo ir vilties, kad gali būti kažkaip kitaip.“
Praeities patirčių atgarsiai buvo jaučiami ir planuojant šeimos pagausėjimą – užtruko laiko, kol Greta pastojo, o abu nėštumus lydėjo nesaugumo jausmas ir baimė, kad ji vėl patirs persileidimą.
Tačiau šiandien Greta atvirai dalijasi savo pasakojimu – pasak jos, kalbėti viešai, ne anonimiškai, ji matė prasmę, tačiau anksčiau saugojo savo artimųjų jausmus. Šiais metais Anapilin iškeliavo Gretą auginęs senelis, todėl ji nusprendė pasidalinti savo istorija, kad ir kitus smurtą patiriančius žmones padrąsintų palikti smurtautojus, kreiptis pagalbos ar prabilti apie savo patirtis.
„Linkėčiau nebijoti išdrįsti – jei dar ne pasipasakoti, tai mažais žingsneliais eiti link to, kad paliktumėte smurtautoją. Norisi, kad ir kiti suprastų, jog yra labai daug padėti norinčių žmonių“, – linki Greta.
Taip pat skaitykite
Įtampa, manipuliacijos, kontrolė
Ekspertės pabrėžia – retas atvejis, kad smurtas prasidėtų iš karto, vos susitikus. Dažniausiai smurtautojas vilioja „gražiai čiulbėdamas“ – „tarsi voras įsivilioja musę į savo tinklą“, LRT.lt sako Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. Dalia Puidokienė.
Jei ankstesniuose santykiuose ar vaikystėje žmogus patyrė smurtą, vėliau gali būti sunku jį atpažinti – smurtinis elgesys tampa tarsi norma. Paprastai smurtas prasideda nuo psichologinio, o vėliau neretai persipina kelios smurto formos – psichologinis, fizinis, seksualinis, ekonominis, vardija D. Puidokienė.
„Pagalbos moterims linijos“ Vilniuje vadovė, psichologė Roberta Jocienė taip pat išskiria, kad santykių pradžioje smurtas pasireiškia retai, o smurtautojas paprastai siekia sudaryti teigiamą įspūdį.
Bėgant laikui smurtinis elgesys pamažu ima ryškėti. Pavyzdžiui, vardija R. Jocienė, santykiuose atsiranda įtampa, o psichologinio smurto apraiškos, manipuliacijos, kontrolė ar nuvertinimas, tampa vis dažnesnės.
„Šis elgesys palaipsniui intensyvėja ir gali peraugti į fizinį, seksualinį ar ekonominį smurtą. Dėl tokio laipsniškumo ir subtilumo smurtą atpažinti dažnai būna sudėtinga“, – LRT.lt pasakoja R. Jocienė.
Fizinį smurtą dažnai lydi emocinė agresija – įžeidinėjimai, šaukimas ar grasinimai.
R. Jocienė
Pasak jos, psichologinis smurtas taip pat yra neatsiejama fizinio smurto dalis, nes jis naudojamas kaip įrankis kontroliuoti ir įbauginti kitą asmenį, taip kurdamas pagrindą fiziniam smurtui arba jį palaikydamas.
„Fizinį smurtą dažnai lydi emocinė agresija – įžeidinėjimai, šaukimas ar grasinimai. Po fizinio išpuolio neretai seka emocinis manipuliavimas – atsiprašymai, pažadai pasikeisti arba kaltės perkėlimas nukentėjusiajam, taip stiprinant emocinę priklausomybę“, – teigia R. Jocienė.
Taip pat skaitykite
Pasipriešinti – sudėtinga
Pasak Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovės D. Puidokienės, smurtą patiriantys žmonės dažnai stengiasi tai nuslėpti – veikia gėdos, kaltės jausmas.
„Dažnai nukentėjęs asmuo kaltę perkelia ant savęs, prisiima visą atsakomybę, taip tarsi bandydamas paneigti smurto faktą. Tai veikia ir kaip gynyba – nepripažindamas smurto fakto, aš tarsi bandau sumenkinti skausmą, kurį sukelia prievartinis veiksmas“, – pastebi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė.
Jos teigimu, tam, kad žmogus pripažintų patiriantis smurtą, jis turi pasinaudoti turima galia. O paprastai patiriamas smurtas žmogų nugalina, dėl to dar sunkiau kreiptis pagalbos.
„Smurtas yra be galo sudėtingas žmogaus psichiką veikiantis reiškinys, todėl pasipriešinti jam nėra taip paprasta. Todėl reikalinga pagalba iš šalies – smurto spąstuose atsidūrusiam žmogui kartais net neįmanoma atrasti jėgų be pagalbos pasipriešinti“, – tvirtina D. Puidokienė.
„Pagalbos moterims linijos“ Vilniuje vadovė R. Jocienė taip pat sutinka, kad pripažinti smurtą ir apie jį prabilti gali būti sunku dėl gėdos, baimės ir kaltės jausmų. Kaip sako ji, smurtą patiriantis asmuo dažnai jaučiasi bejėgis, kaltina save dėl to, kas vyksta, bijo būti pasmerktas, kritikuojamas ar nesuprastas.
„Be to, smurtaujantis asmuo nuolat manipuliuoja ir grasina keršyti, kas tik sustiprina baimės pojūtį. Taip pat visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kurie menkina smurto problemą ir tokiu būdu dar labiau apsunkina galimybę ieškoti pagalbos“, – pažymi ekspertė.
Siekia išlaikyti galią ir kontrolę
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė D. Puidokienė taip pat atkreipia dėmesį, kad, smurtą patiriant daug metų, jis imamas normalizuoti: „Jei toje smurtinėje, prievartinėje aplinkoje žmogus gyveno nuo mažų dienų, jam ar jai tai tampa visiškai norma. Tada žmogus net negali įsivaizduoti, kad gali būti kitaip.“
Reikalinga pagalba iš šalies – smurto spąstuose atsidūrusiam žmogui kartais net neįmanoma atrasti jėgų be pagalbos pasipriešinti.
D. Puidokienė
„Nė vienas netrokštame, kad mums skaudėtų. (...) Žmogus, patiriantis prievartą, tai neigia, taip tarsi bandydamas normalizuoti, kad „čia nieko tokio“. (...) Smurto pripažinimas yra tarsi rimtas žingsnis į priekį to fakto konstatavimui – aš pripažįstu, įvardinu ir tarsi materializuoju tą smurto faktą“, – sako D. Puidokienė.
Bene pavojingiausias laikas smurtą patiriančiam žmogui – bandant palikti smurtautoją. Norėdamas išlaikyti kontrolę, smurtautojas gali imtis didesnės agresijos, netgi nužudyti.
„Smurtautojas negali leisti sau pripažinti, kad kažkas jam galėjo pasipriešinti, tada imasi kraštutinių priemonių nužudyti kitą asmenį. Iš esmės smurtas yra galia ir kontrolė“, – teigia D. Puidokienė.
Apie tai kalba ir R. Jocienė – kaip akcentuoja ji, smurtaujantis asmuo imasi visų galimų priemonių išlaikyti savo kontrolę ir galią, įskaitant fizinį, seksualinį smurtą, sužalojimus ar net žmogžudystes.
„Grasinimai dažnai būna nukreipti ne tik į tą asmenį, kuris bando palikti smurtinį santykį, bet ir į jo artimuosius. Šiuo laikotarpiu susiduriama su didžiule baime ir nesaugumu, todėl labai svarbu turėti saugų išėjimo planą ir gauti palaikymą“, – pastebi psichologė.
Sukelia nerimą, depresiją
Smurto patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimui ir santykiams. Pasak R. Jocienės, patirtas smurtas gali paveikti asmens psichologinę gerovę, sukelti nerimą, depresiją, potrauminį stresą, žemą savivertę.
Smurtą patyrę asmenys dažnai susiduria su sunkumais pasitikėti savimi ir kitais, o tai apsunkina gebėjimą atpažinti sveikus santykių modelius ir sukurti saugius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius ateityje.
Kaip išskiria ir D. Puidokienė, smurtinės patirtys, ypač, jei tęsėsi ilgesnį laiką, stipriai paveikia žmogų. Pavyzdžiui, gali atsirasti kompleksinis potrauminis streso sutrikimas, kai keičiasi žmogaus mąstysena, elgesys, smurtautojo ir savęs suvokimas. Smurto patirtys taip pat veikia ir ateities santykius su kitais žmonėmis.
„Smurtas yra didžiulis nusikaltimas žmogaus gyvenimui, žmogaus laisvei, žmogui, kaip vertybei“, – pažymi D. Puidokienė.
Svarbu kreiptis pagalbos
D. Puidokienė ragina – kiekvienas turime būti atsakingas už bet kokį mūsų akivaizdoje įvykusį smurtinį veiksmą.
„Jei pastebėjome, išgirdome kažkokios prievartos naudojimą prieš kitą, turime to neignoruoti, nebūti abejingi, turime užkirsti kelią, padėti žmogui. Ne visada žmogus gali pats pasipriešinti smurtui.
Mes, kaip stebėtojai iš šalies, pamatę smurtą, būtinai turime sureaguoti. (...) Žmogui, kuris patiria smurtą, ne visada gali pavykti čia ir dabar kreiptis pagalbos. Dėl to kitas asmuo tampa labai svarbus“, – pabrėžia D. Puidokienė.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė ragina ir smurtą patiriančius žmones kreiptis pagalbos – Lietuvoje veikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, galima gauti pagalbą telefonu, internetinėje erdvėje ar gyvai.
Pagalbos centrai suteikia specializuotą pagalbą, pirminę specialisto, teisininko, konsultanto, psichologo pagalbą.
Prie raginimų kreiptis pagalbos prisideda ir R. Jocienė: „Yra žmonių bei organizacijų, pasiruošusių padėti atgauti savo gyvenimo kontrolę. Svarbiausia – nelikti vienai. Net ir mažiausias žingsnis pagalbos sau link gali tapti svarbia pokyčių pradžia. Kiekviena moteris yra verta gyventi saugiai ir oriai – to visoms ir linkiu.“
Taip pat skaitykite
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
