Atminties praradimas, bučiniai su nepažįstamu vyru, stiprus drebulys ir galvos svaigimas. „Nuo alkoholio man taip nebūdavo“, – LRT.lt sakė vilnietė Jonė. Ji įtaria, kad prieš kelias savaites leisdama laiką su draugėmis galėjo būti apsvaiginta bare ar klube. Jonė leidosi į atsakymų paieškas, bet liko nusivylusi institucijų darbu, o nesaugumo jausmas persekioja ir dabar.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dalijamasi istorijomis apie tai, kaip, siekiant apsvaiginti merginas ir vaikinus, naktiniuose klubuose apnuodijami gėrimai.
Taip pat skaitykite
Jonė taip pat įtaria, kad prieš kelias savaites ji galėjo būti apsvaiginta. Vilnietė skaičiavo tąnakt nuo vakarienės per 12 valandų išgėrusi keturias taures vyno, kelis kokteilius ir kelias taureles. Visą tą vakarą ji gėrė daug vandens, buvo sočiai pavalgiusi, todėl, kaip sakė ji, alkoholis negalėjo turėti tokio poveikio. Tuo labiau kad anksčiau po vakarėlių ar per juos ji niekada taip nesijausdavo, neprarasdavo atminties.
Pavakarieniavusi su draugėmis, Jonė leido laiką viename iš Vilniaus barų. Kartais su draugėmis ji išeidavo į lauką parūkyti, o gėrimus palikdavo baro viduje. Apie 12 valandą Jonė grįžo namo – nuo šio laiko ji atsimena jau ne visus nakties įvykius.
„Nežinau, kiek mano smegenys žaidžia su šia informacija, primesdamos, kad vienas arba kitas įvykis buvo anksčiau ar vėliau“, – LRT.lt sakė Jonė.
Nors atsimena ne viską, grįžusi namo Jonė į lauką išvedė šunį, persirengė ir išvažiavo į klubą. Čia ji taip pat atsimena tik nuotrupas – kaip perka gėrimą, šoka, bučiuoja sutiktą vyrą.
„Aš tiesiogine to žodžio prasme jį valgiau – net nesibučiavau. Aš jį valgiau, aš norėjau to vyro. Jis man sakė „važiuojam pas mane“, bet, ačiū Dievui, pasakiau „ne“, mane apsaugojo visi angelai sargai. (...) Atsimenu, kaip pasiėmiau striukę, ir viskas – daugiau nieko neatsimenu“, – LRT.lt pasakojo Jonė.
Ji pažymėjo, kad toks elgesys klubuose jai nebūdingas: „Kai išgeriu, nepasidarau ta, kuri lipa ir ieško bernų, atvirkščiai – nuo manęs ir nuo mano draugių visi atsikniskite. Mano savisauga sustiprėja. Kad viduryje naktinio klubo bučiuočiausi su vyru – taip niekada nenutinka. Niekada taip nesielgiau.“
Jonė neprisimena, kaip iš klubo grįžo namo, tačiau naktį prabudo drebėdama iš šalčio. Vėl užmigusi, ji prabudo vidurdienį, o galva vis dar svaigo, buvo negera.
„Nuo alkoholio man taip nebūdavo“, – pabrėžė Jonė.
Taip pat skaitykite
Leidosi į atsakymų paieškas
Analizuodama tos nakties įvykius ir keistą savijautą, Jonė pagalvojo, kad į jos gėrimą kažkas galėjo įberti narkotinių medžiagų ir ji buvo apsvaiginta. Tą pačią dieną ji užsisakė kelis narkotikų testus. Nors jie buvo neigiami, kai kurios juostelės, pasirodančios, jei organizme neaptikta narkotinių medžiagų, buvo vos matomos.
Žinodama, kad testai apskritai atpažįsta ne visas narkotines medžiagas, Jonė nuvyko į ligoninę ir tikėjosi, kad čia jai padarys tikslesnį ir išsamesnį testą. Visgi ligoninėje Jonei buvo pasakyta, kad visų pirma ji turi kreiptis į policiją.
Pareigūnai Jonę informavo, kad su ja susisieks, tačiau, sakė ji, nei tą sekmadienį, nei pirmadienį ji skambučio nesulaukė. Antradienį Jonė pati dar kartą paskambino policijai ir sutarė, kad susisieks po atlikto tyrimo.
„Trečiadienį mano emocinė būklė jau buvo tokia, kad verkiau, buvo dėl visko sunku“, – dalijosi Jonė.
Jai klinikoje atliko šlapimo tyrimą ir narkotinių medžiagų nerado. Tiesa, tyrimas buvo atliktas praėjus jau kelioms dienoms nuo galimo apsvaiginimo, kai narkotinės medžiagos iš kūno galėjo būti pasišalinusios.
Jonė apgailestavo dėl policijos pareigūnų požiūrio – pasak jos, pareigūnė, su kuria ji bendravo, beveik atvirai pasakė, kad policija nieko negali padaryti, o galimą įtariamąjį surasti būtų sudėtinga.
Taip pat skaitykite
„Visi žino, kad tai vyksta“
Jonė atvira – ji kurį laiką jautė gėdą dėl elgesio klube, o apie tą vakarą sunku galvoti ir dabar. Tiesa, padėjo pas mamą praleistas laikas ir darbas su savimi.
„Žinojau, ką patiriu, kiekvieną dieną jaučiau skirtingas emocijas ir tai priėmiau. Labai stengiausi nesikapstyti tame, kas įvyko. (...) Ir dabar stengiuosi blokuoti tas mintis ir neiti į tą juodąją skylę“, – LRT.lt pasakojo Jonė.
Ji pabrėžė jaučianti misiją kalbėti apie savo patirtis, kad apie tokius pavojus sužinotų kuo daugiau merginų. Po šios patirties Jonė taip pat sužinojo apie „Telegram“ kanalo susirašinėjimus, kuriuose vyrai dalijasi, kokiuose baruose svaigino merginas.
„Labai gaila, kad visi žino apie dramblį, bet niekas jo nejudina. Visa ši situacija kalba apie tai, kad bijai vilko – neik į mišką, bet niekas nieko nedaro, kad tas miškas būtų saugus visiems. (...)
Neturėtum paranojiškai bijoti, o dabar paranojiškai bijau, pavyzdžiui, vandenį geriu iš užsukamo buteliuko. Kai taip nutiko, nesinori vėl toje pačioje situacijoje būti. Visi žino, kad tai vyksta, bet niekas nieko negali padaryti“, – apgailestavo Jonė.
Policija: sulaukėme dviejų pranešimų
Policijos atstovas Ramūnas Matonis LRT.lt informavo, kad policija dėl Jonės galimo apsvaiginimo sulaukė dviejų pranešimų. Pirmojo pranešimo policija sulaukė spalio 13 dienos vakarą, tada buvo pranešta, kad merginai į kokteilį buvo įdėta neaiškių medžiagų, nuo jų jai sutriko atmintis.
Pasak R. Matonio, Jonė nurodė, kad ji yra prie ligoninės, tačiau, patruliams nuvykus į ligoninę, jos rasti ar su ja susisiekti nepavyko, telefonas buvo išjungtas, o ligoninėje ir namuose jos nebuvo.
Kaip tęsė R. Matonis, spalio 14 dieną buvo gautas antras Jonės pareiškimas, jame ji patikslino galimo įvykio aplinkybes. Pasak policijos atstovo, Jonė negalėjo nurodyti konkrečios vietos ar laiko, kur buvo bandoma ją apsvaiginti.
Policija taip pat teigė gavusi pranešėjos prašymą gauto jos pareiškimo nenagrinėti, nes, atlikus tyrimą, jokių narkotinių medžiagų nerasta.
Sukelia euforiją, slopina, atjungia sąmonę
Įrodyti, kad žmogus buvo apsvaigintas, be galo sunku, LRT.lt teigė asociacijos „Lygiai“ direktorė, viena iš organizacijos „Ribologija“ įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė. Pasak jos, sunku ir tais atvejais, kai prieš apsvaigintą žmogų įvykdyta seksualinė prievarta.
Auka gali daug ko neatsiminti, jos pasakojimas gali būti fragmentiškas. Kai kurios narkotinės medžiagos iš kūno pasišalina per kelias valandas, o testai atpažįsta ne visas jas. Tokiu atveju tyrimai jau nebeparodo, kad žmogus buvo apsvaigintas, o įrodyti tokius nusikaltimus ne taip paprasta. Padėtį, anot R. Jureliavičiūtės, apsunkina ir tai, kad teisėsaugai ir institucijoms trūksta žinių.
Ji pasakojo, kad prieš 10 metų Barselonoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad 30 proc. nuo seksualinio smurto nukentėjusių žmonių buvo apsvaiginti kokiomis nors medžiagomis. Neretai nukentėjusieji net nepagalvoja, kad jie galėjo būti apsvaiginti.
„Jei nežinai apie tokią galimybę, kad kažkas galėjo ko nors įpilti ar suleisti, apie tai net nesvarstai“, – sakė R. Jureliavičiūtė.
Viena iš organizacijos „Ribologija“ įkūrėjų atkreipė dėmesį, kad vadinamųjų prievartavimo narkotikų poveikis gali būti įvairus: kai kurios medžiagos stimuliuoja, sukelia euforiją, kitos – slopina, migdo, gali atimti sąmonę.
R. Jureliavičiūtės teigimu, aukų ieškantys žmonės pasitelkia įvairių medžiagų, svaigina narkotikais, vaistais ir jų mišiniais, alkoholiu.
„Labai sunku pasakyti, kaip tos medžiagos paveiks tavo kūną. O smurtautojas neapskaičiuoja, kokius vaistus dar geri namuose. Apskaičiuoti sudėtinga – viskas priklauso nuo į organizmą patekusios dozės: kartais ji gali slopinti, kartais – visiškai atjungti sąmonę“, – vardijo R. Jureliavičiūtė.
Neretai nuo narkotinių medžiagų padažnėja širdies ritmas, žmogus apsvaigsta, praranda orientaciją, ima nerišliai kalbėti, praranda atmintį ar sąmonę. Narkotinių medžiagų poveikį gali sustiprinti ir vartojamas alkoholis. R. Jureliavičiūtė pabrėžia – svarbu reaguoti, jei pajauti, kad kažkas ne taip.
Kaltės ir gėdos jausmas
Jei kyla įtarimas, kad galėjai būti apsvaigintas, reikėtų nelikti vienam ar vienai, akcentavo R. Jureliavičiūtė. Jei šalia nėra žmogaus, kuriuo gali pasitikėti, reikėtų paskambinti draugui ar paprašyti pagalbos, susisiekti su policija ar greitąja pagalba, o, nuvykus į ligoninę, medikai turėtų atlikti toksikologijos tyrimą.
„Praėjus 24 ar 48 valandoms mažesnė tikimybė, kad bus randama kokių nors medžiagų. Tačiau ir greitai padarius tyrimą niekas negali garantuoti, kad bus rastos narkotinės medžiagos, nes neaišku, nuo kokių konkrečių medžiagų tiriama ir kuo konkrečiai buvo apsvaiginta“, – LRT.lt pasakojo R. Jureliavičiūtė.
Neretai apsvaiginti žmonės, ypač nukentėję nuo seksualinės prievartos, jaučia kaltę ir gėdą, tačiau ekspertė pažymėjo, kad apsvaigintas žmogus nėra kaltas dėl to, kad su juo taip pasielgė: „Tai sąmoningas sprendimas to asmens, kuris sugalvojo svaiginti.“
R. Jureliavičiūtė akcentavo, kad nukentėjęs žmogus niekada nėra atsakingas už kito nusikaltimą, tačiau pasidalino keliais patarimais, kurie gali padėti būti saugesniam. Pavyzdžiui, pasak ekspertės, viešose vietose reikėtų saugoti savo gėrimą – nepalikti jo be priežiūros, negerti atneštų ar kieno nors padovanotų gėrimų.
„Tačiau tokie nusikaltimai – ne nukentėjusiojo kaltė. Taip pat svarbu suprasti, kad tokių atvejų nutinka nebūtinai su nepažįstamais žmonėmis, taip nutinka ir laiką leidžiant su pažįstamais žmonėmis. (...) Svarbu žinoti, kad niekas tau nieko negali pilti į gėrimą“, – pabrėžė R. Jureliavičiūtė.
Policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis taip pat išskyrė, kad klubuose ir baruose gyventojai turi būti atsargūs, prižiūrėti savo gėrimus ir negerti gėrimų, kuriuos nupirko nepažįstami asmenys.
„Pasijutus blogai, reikėtų perspėti savo draugus, klubo personalą, apsaugą, o nukentėjus – kreiptis į medikus ir policiją“, – teigė R. Matonis.
Kaip elgtis, įtarus apsvaiginimą?
Pasak R. Matonio, jeigu žmogus įtaria, kad galėjo būti apsvaigintas, ir jam reikalinga skubi medicinos pagalba, pirmiausia reikėtų kreiptis į medicinos įstaigą ir nurodyti, kad jis buvo apsvaigintas arba įtaria apsvaiginimą. Esant duomenų apie galimą nusikaltimą, gydymo įstaigos visuomet informuoja policiją.
Policijos atstovas pasakojo, kad jei į gydymo įstaigą asmuo nesikreipė, tikslinga kreiptis į policiją. Tokiu atveju siuntime gydymo įstaigai policija nurodo, kokius tyrimus reikia atlikti (dažniausiai – kraujo ir šlapimo tyrimus).
Jeigu yra kitų nusikaltimų požymių, pavyzdžiui, apsvaiginus buvo panaudota seksualinė prievarta, atliekamas kūno tyrimas, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymius – sužalojimus, prievartos požymius.
Tolimesnis procesas vyksta priklausomai nuo surinktų duomenų – arba atliekamas aplinkybių patikslinimas, arba pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Kaip pažymėjo R. Matonis, tai, per kiek laiko iš organizmo pasišalins narkotinės medžiagos, priklauso nuo pačių medžiagų, tačiau itin svarbu, kad tyrimai būtų atlikti kuo skubiau.
„Policija taip pat turi greitųjų testų apsvaigimui nustatyti iš seilių mėginio, tačiau bet kokiu atveju tokie testai negali identifikuoti visų medžiagų ir būtinas medicininis ištyrimas“, – pridūrė policijos atstovas.
Kas gresia už svaiginimą?
Pasak R. Matonio, liudytojų ir nukentėjusiųjų bendradarbiavimas su policija yra itin svarbus ir padeda atliekant tyrimą, tačiau nutinka ir taip, kad žmogus po įvykio neatsiliepia pareigūnams, vengia bendrauti, nepateikia prašomos informacijos ar prašo pranešimo nenagrinėti. Kaip teigė policijos atstovas, taip kartais nutinka dėl šoko būsenos po patirto nusikaltimo.
„Policijos darbui didelę įtaką turi asmens parodymai, kadangi, nesant tikslių duomenų ar trūkstant faktinių aplinkybių, sudėtinga rinkti kitus tyrimui reikšmingus duomenis (nustatyti galimus liudytojus, nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, ieškoti vaizdo stebėjimo įrašų ir t. t.).
Bet kokiu atveju asmens parodymai nėra vieninteliai duomenys, kurie yra renkami tyrimo metu, tačiau nuoseklus pasakojimas leidžia operatyviau ir tiksliau surinkti tyrimui reikšmingus duomenis ir nustatyti galimą įtariamąjį“, – kalbėjo R. Matonis.
Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimą svaiginant kitą asmenį be jo žinios, priklausomai nuo paveikto asmens amžiaus, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Jei svaiginamas nepilnametis, gali grėsti laisvės atėmimas iki 12 metų.
Taip pat skaitykite
Psichologinė pagalba
Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius
Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose
Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms
Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu
