Naktiniai skambučiai ir nesibaigiantys laiškai, netikėti susidūrimai parduotuvėse ir reali grėsmė. Tai išgyvena persekiojimą patiriantys žmonės. Nutinka ir taip, kad dėl persekiojimo tenka keisti ne tik telefono numerį, bet ir gyvenamąją vietą ar darbą.
Miglė kelerius metus naktimis sulaukia skambučių iš nepažįstamo numerio. Tokie skambučiai, LRT.lt pasakojo ji, vargina ir verčia jaustis nejaukiai.
Toks nepageidaujamas bandymas susisiekti kuriam laikui buvo nurimęs, kai Miglė pagal telefono numerį surado skambinėtojo socialinių tinklų anketą ir, šiam paskambinus, atsiliepė ir kreipėsi į jį vardu, paminėjo kitus jo asmens duomenis.
Praėjus kuriam laikui, skambučiai vėl ėmė kartotis. Tada Miglė užblokavo skambintojo telefono numerį, tačiau ji kelia klausimą, ar numerio blokavimas – vienintelis būdas kovoti su tokiu skambinėtoju. Nerimą kelia ir tai, kad įkyruolis gali pasikeisti telefono numerį ir vėl neduoti ramybės nepageidaujamais skambučiais.
„Jis man skambinėja iš vieno ir to paties telefono numerio, bet kas jam trukdo imti skambinėti iš kito numerio? Ką daryti tokiu atveju?“ – klausė Miglė.
Tenka pakeisti ne tik numerį, bet ir darbą, gyvenamąją vietą
Asociacijos „Lygiai“ direktorė, viena iš iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė aiškino, kad kartais žmones persekioja nepažįstami asmenys, kartais pažįstami, pavyzdžiui, buvę partneriai. Įvairus persekiojimas gali vykti gyvai arba internetinėje erdvėje.
Kaip pastebėjo R. Jureliavičiūtė, paprastai persekiojimas vyksta ilgesnį laiką, gali trukti kelis mėnesius ar kelerius metus. O tai paveikia persekiojamo žmogaus gyvenimą.
„Persekiojimas žmogų veikia psichologiškai, jis ar ji susiduria su baime, stresu, jaučia pažeminimą, kaltę, patiria nemigą, depresiją. Būna, dėl persekiojimo tenka keisti gyvenamąją vietą, darbą ar telefono numerį – tai taip paveikia žmogaus gyvenimą, kad jam tenka imtis tokių veiksmų“, – LRT.lt pasakojo R. Jureliavičiūtė.
Pasak ekspertės, persekiojimas gali vykti palaipsniui, o kadangi tai sunku atpažinti, iš pradžių žmogus gali to nepastebėti. Pavyzdžiui, išskyrė R. Jureliavičiūtė, situacijos, kai buvęs partneris vis skambina ir kviečia susitikti ar nuolatos netikėtai sutinkamas parduotuvėje, iš šalies gali neatrodyti kaip persekiojimas.
Tačiau neretai tokias situacijas lydi jausmas, kad tokie susitikimai visgi yra ne atsitiktiniai, o gerai suplanuoti.
„Jei nueisi pas pareigūnus ir sakysi, kad buvusį partnerį vis susitinki parduotuvėje, tai gali neskambėti rimtai. Tokiose situacijose reikia ir sau aiškiai įsivardyti, kad tokie veiksmai yra persekiojimas, reikia rinktis įrodymus, kad grasina, persekioja. Bet, pavyzdžiui, jei nufotografuoju prie savo namo stovintį vaikiną, nežinau, ar taip pavyks įrodyti persekiojimą. Gali būti sudėtinga ir įrodyti, ir atpažinti, tai įvardyti“, – atkreipė dėmesį viena iš iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjų.
Lydintis nesaugumo jausmas ir rizikos
R. Jureliavičiūtė pasakojo, kad internete prasidėjęs persekiojimas vėliau gali persikelti ir į realybę, vykti keliose vietose. Visgi internete vykstantis persekiojimas gali būti ne mažiau baisus.
„Internete fiziškai tavęs nesužalos, bet žinome, kad kartais tai persikelia į realybę, todėl grėsmė išlieka. Namuose norisi jaustis saugiai, o jei tave kažkas persekioja internetu ar telefonu, ramybės neturi net savo paties namuose, juose jautiesi nesaugiai. Toks nesaugumo jausmas kelia didžiulį stresą, nerimą, baimę. Tada savo paties lovoje nesijauti saugiai, baimė didėja“, – vardijo R. Jureliavičiūtė.
Sudėtingos ir tos situacijos, kai persekioja gerai pažįstami žmonės, buvę partneriai. Tokiais atvejais persekiotojas žino daugiau informacijos – ką žmogus mėgsta veikti, su kokiais žmonėmis bendrauja, kur jį galima rasti.
„Tokiais atvejais kyla daug daugiau rizikų, persekiotojui žinomos mėgstamos vietos, kur kitas žmogus lankosi. Svarbu ir tai, kad didelė dalis buvusias partneres nužudžiusių vyrų prieš tai jas persekiojo. Todėl į persekiojimą reikia reaguoti rimtai. Jei žmogus nutrūkus santykiams nepalieka ramybėje, tai jau rodo ne tik nesveikus santykius“, – pabrėžė R. Jureliavičiūtė.
Pasak jos, tikroji persekiojimo statistika nežinoma, kadangi dėl įvairių priežasčių žmonės neretai nesikreipia pagalbos. Vieni bijo kreiptis į teisėsaugą, kiti nerimauja, kad negali įrodyti patiriamo persekiojimo.
Šiemet – 25 ikiteisminiai tyrimai
Šiemet policija pradėjo 25 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto asmens persekiojimo, pernai per tą patį laikotarpį – 15, informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Policijos atstovas LRT.lt komentavo, kad tyrimai dėl persekiojimo yra gana sudėtingi, kadangi įtariamieji paprastai neigia ir nepripažįsta savo kaltės.
„Labai svarbu, kad nukentėjęs asmuo turėtų surinkęs kuo daugiau tai patvirtinančių įrodymų – susirašinėjimų, laiškų, SMS, skambučių išklotinių, vaizdo įrašų ir panašiai. Tai stipriai palengvina tyrėjų darbą ir leidžia paprasčiau surinkti įrodymus byloje“, – teigė R. Matonis.
Pasak jo, atsakomybė už tokius veiksmus numatyta Baudžiamajame kodekse – už neteisėtą persekiojimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
