„Jis man pasakė: aš tave sunaikinsiu. Tai štai, vyksta jo sunaikinimas toliau“, – sako 15 metų vyro smurtą kentusi Kotryna. Ji atvira – palikti smurtautoją nebuvo paprasta, nuo aplinkinių vyras smurtą slėpė, baiminosi, kad visuomenė to nesužinotų, o ir Kotryna buvo praradusi savo asmenybę: „Mums buvo taip smegenys išplautos.“
Prieš dvejus metus Kotryna pasiėmė tris savo vaikus ir paliko smurtaujantį sutuoktinį. Tuo metu jauniausiai dukrai buvo treji. Kaip prisimena moteris, sutuoktinio smurtas truko 15 metų. Tiesa, sako ji, iš pradžių pastebėti smurtą buvo sunkiau – tada jis nebuvo toks baisus, stiprėjo po truputį, veiksmas po veiksmo.
„Dabar, kai viską atsuki atgal, kai išvynioji visą siūlų kamuolį, labai baisu suvokti, kad buvai išnaudota“, – LRT.lt pripažįsta Kotryna, kurios tikrasis vardas, siekiant ją apsaugoti, pakeistas.
Taip pat skaitykite
Šokiruojantys krizių centro darbuotojų žodžiai
Kotryna prieš dvejus metus išdrįso palikti smurtaujantį vyrą. Tuo metu dar nebuvo arešto orderio, tad, sako pašnekovė, pareigūnai smurtautojo neišvežė, tik įspėjo, kad vaikus reikia išvežti į saugią aplinką. Su trimis vaikais Kotryna nuvyko į miesto krizių centrą, tačiau sutuoktinis atsivijo ir ten.
„Jis bandė darbuotojams apie mus sudaryti neigiamą nuomonę, juos paveikti, kad taip galėtų mus kontroliuoti per kitų žmonių nuomonę. Jis sakė, kad jokio smurto nebuvo, kad viską išsigalvoju, kad turiu psichikos problemų ir geriu vaistus“, – prisimena moteris.
Pasak Kotrynos, taip vyras priešiškai nuteikė darbuotojus prieš ją – darbuotojos ėmė klausinėti, kokius vaistus ji geria, ar moka išsinešti šiukšles. Trijų vaikų mama apgailestauja, kad teko sulaukti ir kitų žeminančių žodžių iš krizių centro darbuotojų.
Pavyzdžiui, sako ji, viena darbuotoja ragino pasipuošti ir gražiau rengtis, kitos klausdavo: kur tu eisi, ar susirasi geriau? Taip pat buvo skaudu išgirsti, kad, įvykus skyryboms, darbuotojos „pešis“ dėl jos vyro.
„Nebūčiau pagalvojusi, kad teks atlaikyti dar tokį smūgį“, – apie darbuotojų elgesį krizių centre pasakoja Kotryna.
Nebūčiau pagalvojusi, kad teks atlaikyti dar tokį smūgį.
Kotryna
Ji priduria – sunkiausia buvo tada, kai gini savo teises, o aplinka smukdo ir nežiūri rimtai: „Norėčiau nuo smurto bėgančioms moterims pasakyti, kad jos tai atlaikytų, kad nebūtų aukomis, o būtų karėmis. Svarbu nebūti auka, nepasiduoti. Pradėjau domėtis įstatymais ir ginti savo teises, o mane matė kaip konfliktišką, agresyvią, galbūt iš tikrųjų turinčią kažkokių sutrikimų.“
Taip pat skaitykite
Kūrė idealaus vyro įvaizdį
Moteris pažymi – nors namuose vyras smurtavo, visuomenėje stengdavosi sukurti idealaus vyro įvaizdį, didžiuodavosi savo išsilavinimu.
„Jis visur mojuodavo diplomais. Kalbi apie smurtą, o jis ištraukia diplomą: aš magistras, smurto nėra. Jam buvo labai baisu, kad visuomenė nesužinotų apie tai, ką jis darė su mumis namuose“, – dalijasi Kotryna.
Kaip pasakoja ji, vyras bandė paveikti ne tik krizių centro darbuotojų nuomonę, bet ir atvykusių pareigūnų – kalbėjo, kad iš tiesų smurto nebuvo, kad tai Kotryna prieš jį smurtavo.
„Vyras gindavosi, kad aš vaikams darau įtaką, kad iš tiesų smurto nebuvo, kad aš psichinė. Aš sakydavau, kad gerbiu jį kaip vaikų tėtį, <...> o jis iš karto visur: psichinė, psichinė. Vėliau sužinojau, kad visi vyrai meta tą kortą, bet buvo be galo sunku“, – patirtis atskleidžia Kotryna.
„Tada prasidėjo tikrasis sunaikinimas“
Kotryna sako dažnai sulaukianti klausimų: kodėl neišėjote anksčiau, kodėl anksčiau nepalikote smurtaujančio vyro? Ji pabrėžia: „Kai buvome namuose, mums buvo taip smegenys išplautos, buvome praradę savo asmenybes.“
Palikti vyrą Kotryna bandė kelis kartus – sėkmingas buvo trečiasis bandymas. Kai Kotryna išėjo pirmą kartą, vyras ją susigrąžino manipuliacijomis, žadėjo, kad pasikeis, prašė sugrįžti. Panašiai nutiko ir antrą kartą, tik tada Kotrynai sugrįžus į namus vyras pripažino, kad jam reikėjo tik vaikų.
„Tada prasidėjo tikrasis sunaikinimas. Be galo sunku atlaikyti tokį psichologinį smurtą, kai sako, kad tau nepavyks, kur tu eisi, invalidė su trimis vaikais... Nežinau, kokia turėtų būti sukurta sistema mamai, kuri bėga nuo smurto“, – svarsto Kotryna.
Ji taip pat paaiškina – sunku palikti smurtaujantį vyrą, nes veikia jo manipuliacijos, atsiranda baimių dėl finansų.
„Toksiški santykiai būna tokie, kad vieną dieną žmogus geras, o kitą – blogas. Nesupranti, kas tai, ar jis tyčiojasi, atleidi jam. Jei būtų blogai visą laiką, tada suprastum, kad blogai, bet jis mokėdavo būti geras – kreipiniai angele, sugrįžk, dovanojamos gėlės. Galvoji, jis juk vaikų tėtis, ir vėl papuoli į tą manipuliaciją“, – teigia Kotryna.
Taip pat skaitykite
„Jis man pasakė: aš tave sunaikinsiu“
Nors praėjo dveji metai nuo tada, kai Kotryna paliko vyrą, ji pabrėžia: „Net dabar man nepavyksta nuo jo išsilaisvinti.“
Pasak Kotrynos, ji neseniai sužinojo, kad vyras ėmė ją kaltinti smurtu ir pradėjo „veidrodinę bylą“, kurioje – identiški kaltinimai.
Štai, vyksta jo sunaikinimas toliau.
Kotryna
„Jis man pasakė: aš tave sunaikinsiu. Tai štai, vyksta jo sunaikinimas toliau. <...> Jis nepaleidžia. Teisėja paklausė, kokiu būdu išsiskirtumėte, o jis atsakė: jokiu būdu. <...> Prieš mane pradėta byla yra visiškas susidorojimas ir pažeminimas“, – LRT.lt portalui sako moteris.
Smurto pasekmės lydi ne tik Kotryną, bet ir vyresniuosius vaikus. Jos teigimu, berniukai susiduria su psichologinėmis problemomis, turi žemą savivertę, patiria panikos atakas ir įkyrias mintis.
„Tėtis vertė juos būti tobulais – jie turėjo būti tobuli. Jis juos vertindavo per pažymius. <...> Tai buvo jo savigarbos ir savivertės tuštuma, kad per vaikus parodytų, kad jis tobulas tėtis, nes vaikai tobuli. Vaikai to neatlaikė.
Apsilankėme pas psichiatrą ir jis pasakė, kad arba gelbėji vaiką, arba tėtis išves jį iš proto su tais reikalavimais. Tada aš kaip iš transo atsibudau, kad jei ne save, tai vaikus reikia gelbėti“, – prisimena Kotryna.
Taip pat skaitykite
Moteris ragina būti ne aukomis, o karėmis
Palikti smurtaujantį sutuoktinį reikia be galo daug stiprybės, – sako Kotryna. Ji džiaugiasi, kad tokį veiksmą palaikė vaikai, kurie ir drąsino mamą, tačiau žengti šį žingsnį nebuvo lengva.
„Kaip baisu – tu palieki namą, kuriame gyvenai 20 metų. Galvoji, ką pasiimti, nes tu čia negrįši. Man likusi tokia trauma, kad pasiėmiau vaikų pasus ir žalią mažylės šlapinimosi puoduką. Tas žalias puodukas – kaip likusi trauma. Išeini – atsisveikini su namu ir sakai, kad čia tikrai negrįši. Kiek reikia stiprybės, kad paliktum savo namus ir išeitum į niekur“, – dalijasi Kotryna.
Ji priduria, kad didelė pagalba buvo sesuo ir psichologė, o žmogui, išnuomojusiam butą, Kotryna dėkinga iki šiol: „Jei ne jis, nežinau, kur mes šiandien būtume. <...> Nežinau, ar būčiau tą istoriją praėjusi be sesės.“
Kotryna atvira – labai sunku, kai tave gniuždo psichologiškai, bet ji smurtą patiriančias moteris ragina išdrįsti ir pagalbos kreiptis kuo anksčiau.
„Mamoms pasakyčiau – nekentėkite ir taupykite pinigus, turėkite planą B, atsidėkite pinigų. <...> Kai buvau namuose, jis man neleisdavo dirbti, sutrukdydavo, kad vis tiek būčiau namuose.
Nebūk auka, būk karė, tikėk savimi iki pat pabaigos.
Kotryna
Būdavo, susirandi darbą, susirandi auklę, o jis ją atleidžia, sako, kad mano namuose nebus jokios bobos. Reikia nuo pat pirmos santuokos dienos kurti savo finansinį saugumą“, – ragina ji.
Kotryna taip pat siunčia žinutę smurtą patiriančioms moterims: „Nebūk auka, būk karė, tikėk savimi iki pat pabaigos. Net kai pasako ne, vis tiek daryk – nors ir 100 kartų sakys ne, vis tiek daryk ir siek savo tikslo.“
Smurtauja apgalvotai, pasiruošę
Kotrynos istorija – viena iš daugelio, kai smurtautojas bando kontroliuoti, paveikti aplinkinių nuomonę ir nenori paleisti. Smurtą patyrusioms moterims padedančios ekspertės pabrėžia – paprastai smurtas stiprėja bėgant laikui, todėl palikti smurtautoją dar sunkiau.
„Tarp ekspertų turime liūdną pajuokavimą, kad, jei per pirmą pasimatymą merginai trenktų, dauguma galbūt nenueitų į antrą pasimatymą su tuo pačiu žmogumi. Bet būtų moterų, kurios nueitų – kažkas pagalvotų, kad gal kažko prisidariau, kad mano mamai taip buvo, kažkas pagalvotų dar blogiau – kad moterims taip būna, jei jos elgiasi kažkaip ne taip.
Bet paprastai per pirmą pasimatymą to nebūna. Pradėjus rimtai draugauti ar pradėjus gyventi kartu to nebūna. Dažniausiai smurtas išsivysto per ilgesnį laiką“, – LRT.lt sako fondo „Frida“ įkūrėja Daiva Baranauskė.
Pasak jos, dažnai smurtautojas nesiima fizinio smurto tol, kol moterį gali kontroliuoti kitais būdais, supranta, kad fizinis smurtas palieka žymes. Todėl svarbu pažymėti, kad smurtautojai tai daro apgalvotai, pasiruošę – susiformavęs spontaniško ir agresyvaus smurtautojo įvaizdis nėra tikslus, – priduria D. Baranauskė.
Menkinimas, patyčios ir nuolatinė kritika
„Pagalbos moterims linijos“ Vilniuje vadovė, psichologė Roberta Pauliuščenkaitė sutinka, kad santykių pradžioje atpažinti smurtą nelengva – paprastai jis pasireiškia ir intensyvėja palaipsniui.
Kuo ilgiau tęsiasi smurtinis santykis, tuo „medaus mėnesio“ laikotarpis trumpėja.
R. Pauliuščenkaitė
Kaip išskiria R. Pauliuščenkaitė, iš pradžių dažniausiai pasireiškia psichologinis smurtas, kuris palaipsniui veda ir prie galimų fizinio bei seksualinio smurto apraiškų. O būtent psichologinį smurtą sudėtingiausia identifikuoti, jo išraiškos nuo aplinkos paslepiamos, pavyzdžiui, agresiją rodo veido išraiška, balso tonas.
„Rekomendacija, kaip pasitikrinti, ar santykiai yra sveiki, ar ne, – nuoširdžiai atsakyti sau į klausimą: kaip aš jaučiuosi būdamas santykyje su kitu žmogumi? Jei jaučiama nuolatinė baimė, įtampa, nesaugumas – tai ženklas sunerimti“, – pažymi psichologė.
Pasak „Pagalbos moterims linijos“ Vilniuje vadovės, menkinimas, patyčios, nuolatinė kritika, bauginimai ir manipuliacijos – tik dalis psichologinio smurto apraiškų.
„Manipuliuojama ir aplinkiniais siekiant izoliuoti smurtą patiriantį asmenį nuo pagalbą galinčių suteikti žmonių ir tokiu būdu stiprinti priklausomybę nuo smurtinio santykio“, – LRT.lt sako R. Pauliuščenkaitė.
Mama stojo smurtautojo pusėn
Eksperčių nestebina, kad smurtautojas bando kontroliuoti nukentėjusią moterį ir atimti iš jos aplinkos palaikymą, atsukti prieš artimuosius.
„Esu turėjusi atvejį, kai man skambino nukentėjusios moters mama ir pasakojo, kad jos dukra jaunystėje buvusi paleistuvė, todėl, sakė ji, tai, kad vyras ją išžagino, yra pelnyta bausmė už jos elgesį, nes ji ir santuokoje blogai elgėsi. <...> Supratau, kad jis ieško sąjungininkų sau ir atiminėja sąjungininkus iš aukos“, – teigia fondo „Frida“ įkūrėja D. Baranauskė.
Deja, priduria ji, nutinka taip, kad ir krizių centro darbuotojai pasiduoda tokioms manipuliacijoms ir nusisuka nuo nukentėjusio žmogaus. Pavyzdžiui, D. Baranauskė prisimena, kaip smurtautojas, kuriam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusia moterimi, per krizių centro darbuotojas kovo 8-osios proga perdavinėjo saldainius ir gėles.
Jai antrina ir R. Pauliuščenkaitė, kuri pažymi – sudėtinga smurtine patirtimi dalintis su aplinkiniais, nes smurto patyrimas yra jautrus, žmogaus orumą žeminantis ir traumuojantis išgyvenimas, todėl liūdna, kad ne visi aplinkiniai, o ypač specialistai geba išgirsti ir tinkamai atliepti žmogaus poreikius.
„Žinoma, specialistams lūkestis šiuo klausimu keliamas didesnis ir jis atrodo savaime suprantamas, tad kiekvienam pagalbą teikiančiam specialistui linkėčiau stiprinti savo turimas žinias tiek smurto, tiek ir kitose aktualiose temose“, – pastebi psichologė.
Gėlės ir saldainiai, o po jų – vėl smurtas
Dovanojamos gėlės ir gražūs žodžiai – smurto rato, o tiksliau – smurto spiralės, dalis. Po smurto proveržio ateina „medaus mėnuo“, kai smurtautojas atgailauja ir atsiprašinėja. Kaip pasakoja „Pagalbos moterims linijos“ Vilniuje vadovė R. Pauliuščenkaitė, būtent šis „medaus mėnesio“ etapas yra viena priežasčių, kodėl liekama smurtiniame santykyje.
„Kas vyksta šiuo laikotarpiu? Labai įvairūs dalykai: dovanos, kalbėjimas apie meilę, rūpestį, komplimentai, atsiprašymai, įvairūs pažadai, pavyzdžiui, nebesmurtauti, nebevartoti alkoholio (jei vartoja), atlikti kokius nors darbus...
Kuo ilgiau tęsiasi smurtinis santykis, tuo „medaus mėnesio“ laikotarpis trumpėja ir ilgėja kiti etapai – įtampos augimas, smurto proveržiai“, – pažymi psichologė.
Jai antrina D. Baranauskė, kuri aiškina, kad praėjus atgailavimo laikotarpiui vėl prasideda užgauliojimai, replikos, o galiausiai įtampa vėl prasiveržia smurtu. Tada smurto spiralė vėl kartojasi.
„Laikui bėgant, medaus mėnesiai trumpėja, o proveržiai stiprėja. Vėliau smurtas gali būti žiauresniu pavidalu, palyginti su pirmais kartais“, – tvirtina fondo „Frida“ įkūrėja.
Kol pavyksta pasitraukti iš smurtinių santykių, vidutiniškai moterys pas smurtautoją grįžta septynis kartus.
D. Baranauskė
Anot jos, šiuo atgailavimo metu smurtą patyrusios moterys ir atsiima skyrybų pareiškimus, ir pasitraukia iš pagalbos programų, grįžta pas smurtautoją, o visos paslaugos nueina perniek.
„Kol pavyksta pasitraukti iš smurtinių santykių, vidutiniškai moterys pas smurtautoją grįžta septynis kartus“, – sako D. Baranauskė.
Smurtas kartojasi, o situacija blogėja
Pasak R. Pauliuščenkaitės, kai kuriems gali būti sudėtinga suprasti, kodėl „medaus mėnuo“ gali būti toks įtraukiantis, bet smurtą patiriančiam žmogui, kuris trokšta meilės, dėmesio, rūpesčio ir pagarbos, vien šių nuotrupų gavimas suteikia viltį, kad situacija pasikeis.
„Svarbu neapgaudinėti savęs, neužsisukti smurto rate ir suvokti, kad tai nėra nuoširdu, smurtas kartosis, o situacija tik blogės“, – ragina R. Pauliuščenkaitė.
Jos vertinimu, nenoras paleisti moters – tolesnės smurto apraiškos, kai pasitelkiant įvairias institucijas bandoma įrodyti savo galią, sumenkinti ir užtvirtinti savo kuriamą istoriją, kad viskas, kas vyksta, yra moters, o ne smurtautojo atsakomybė ir kaltė.
Kaip priduria D. Baranauskė, ryžtingas pasitraukimas iš smurtinių santykių tampa pavojingiausiu laiku nukentėjusiam žmogui.
„Kol smurtautojas jaučia, kad gali auka manipuliuoti, kaip virvute prisitraukti, dar nieko, bet kai jis pajaučia ryžtą, kad daromi labai rimti žingsniai, jis įtūžta, imasi žiauresnio smurto, tuo metu įvyksta nemažai nužudymų.
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad nereikia nutraukinėti smurtinių santykių – be abejo reikia, bet tuo metu turi būti padidintas ir policijos dėmesys, ir specializuotos pagalbos centrai turi labai rimtai į tai žiūrėti“, – akcentuoja D. Baranauskė.
