Šiais mokslo metais lietuvių kalbos išplėstinio ir bendrojo kurso abiturientams ruošiantis laikyti vieną valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, pedagogai nerimauja dėl vertinimo kriterijų, skirtingų kursų mokiniams norėta juos suvienodinti. Lituanistai sako, kad bendrajame kurse ugdomi žemesni pažinimo lygmenys, pamokų skaičius mažesnis, todėl tai būtų neteisinga. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) artimiausiu metu žada parengti galutinį vertinimo kriterijų variantą.
Lietuvių kalbos brandos egzaminui Vilniaus Pilaitės gimnazijos mokytoja Žavinta Kakčiukaitė ruošia ne tik A, bet ir B lygiu lietuvių kalbos ir literatūros besimokančius abiturientus. Tačiau nerimo yra, nes pagal spalį Švietimo agentūros patvirtintus vertinimo kriterijus, B lygiu besimokančių mokinių brandos egzamino rašymo dalis turėtų būti vertinama taip pat, kaip ir pagal išplėstinio kurso programą besimokančių mokinių.
„Kyla klausimas, kam iš viso yra reikalingas B lygis, jeigu mokinys, mokydamasis B lygiu, yra vertinamas labai panašiai, skaito vos ne tuos pačius kūrinius“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ji.
Taip pat skaitykite
Mokytojos teigimu, daugelis šių moksleivių dažniausiai rašo prasčiau nei besimokantys A lygiu mokiniai, todėl gali egzamino ir neišlaikyti.
„Jie ne filologai, jie nemąsto taip plačiai, kaip jų reikalauja, ypač 12-okų B lygyje“, – pastebėjo mokytoja.
Praėję mokslo metai buvo paskutiniai, kai moksleiviai galėjo rinktis – laikyti valstybinį ar mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą. Pasak Švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos Astos Ranonytės, abu egzaminai šiais mokslo metais turės tą patį statusą.
„Ir A, ir B lygis prilyginti valstybiniam brandos egzaminui. Pati užduotis, jos struktūra, irgi yra vienoda“, – teigė ji.
Kauno rajono Raudondvario gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolita Večkienė sako, kad vertinti skirtingo lygio mokinius pagal tą pačią instrukciją neteisinga, nes bendrojo kurso programoje gebėjimai ugdomi orientuojantis į žemesnį pasiekimų lygį. Be to, B kurso mokiniai turi tik 4 savaitines pamokas, o A lygio – 6.
„Turime nepamiršti, kad išplėstinio kurso mokinius vis dėlto ugdome orientuodamiesi į aukštesnius pažinimo gebėjimus, iš jų reikalaujama ir analizės, ir sintezės, ir vertinimo, o bendrojo kurso mokiniams ugdomi žemesni pažinimo lygmenys“, – kalbėjo LRT TELEVIZIJOS pašnekovė.
Nors tokie patys A ir B kurso vertinimo kriterijai jau buvo patvirtinti, po susitikimo su lituanistų bendruomene NŠA kai kuriuos aspektus koreguoja ir žada patvirtinti iš naujo. Dar viena nuolaida B kurso mokiniams – klaidų skaičius.
„Vertinimo kriterijus sudaro dvi didelės dalys – vertinimas už turinį ir kalbos taisyklingumas. Kalbos taisyklingumo dalyje siūlome leisti mokiniams padaryti daugiau klaidų už tą patį taškų skaičių“, – teigė A. Ranonytė.
Pedagogas Alius Avčininkas sako, kad klaidų intervalas būtų primityviausias ir nepažangiausias sprendimas.
„Tai tiesiog būtų paprasčiausias rodiklis, kad adekvačiai nėra suprantama ugdymo esmė, nemokama vertinti, nematomas visumos vaizdas, ką mokinys turi gebėti, kaip organizuojamas ugdymo procesas, kokia yra egzamino ir bendrojo ugdymo programos erdvė. Apie diferencijavimą, individualizavimą lygiai taip pat kalbėti negalime“, – svarstė jis.
Pasak A. Ranonytės, šiuo metu taip pat numatyta, kad B kurso mokiniai atlikdami užduotis gaus nukreipiamuosius klausimus, be to, pagal vidurinio ugdymo programą reikia perskaityti mažiau kūrinių.
