Nacionalinei švietimo agentūrai paskelbus naujus valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo kriterijus, mokytojai lituanistai sako, kad tai esamų abiturientų apgavystė, ir prognozuoja katastrofą, kokia nutiko prieš kelerius metus, kai 35 proc. laikiusiųjų matematikos egzaminą jo neįveikė.
Pagal numatytus kriterijus, tiek A, tiek B lygiu besimokantys abiturientai per lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą rašydami rašinį bus vertinami pagal tuos pačius kriterijus. Tai, anot pedagogų, yra nesąžininga žemesniu lygiu besimokiusių mokinių atžvilgiu.
Iki šiol būdavo ir dviejų lygių egzaminai – valstybinis ir mokyklinis, ir dvejopos vertinimo normos. Dabar likęs vienas – valstybinis – egzaminas, o jo vertinimas abiem lygiais besimokiusiųjų vienodas.
Mokytojai nuogąstauja, kad B lygiu besimokiusiems abiturientams bus itin sunku išlaikyti šį egzaminą ir piktinasi, kad įsibėgėjus mokslo metams vis dar neaišku, kaip bus vertinamas egzaminas. Ministerija sako girdinti mokytojų kritiką ir paraginusi už egzaminų vykdymą atsakingą Nacionalinę švietimo agentūrą darsyk įvertinti naująją vertinimo tvarką.
Vadina mokinių apgavyste
„Vadinasi, vaikai, pasirinkę mokytis B lygiu, nes tikėjosi, kad jiems bus lengviau, yra savotiškai apgauti. Juk B lygis turi keturias pamokas per savaitę, o A lygis – šešias, ir dar mokytojas gali rinktis modulį. Vadinasi, A lygiu besimokantys mokiniai gali turėti 7 lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.
Pagalvokime, ar įmanoma įgyti tas pačias kompetencijas, tuos pačius gebėjimus, kai turi septynias ir kai turi keturias pamokas per savaitę. Turbūt nereikia nė mokytoju dirbti, pakanka sveiko proto, kad suprastum, kad tikrai ne“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banytė.
Ji pabrėžė, kad B lygį renkasi tie mokiniai, kuriems sunkiau mokytis lietuvių kalbą ir literatūrą, kuriems sekasi prasčiau.
„Anksčiau tokie mokiniai rinkdavosi laikyti mokyklinį egzaminą, o dabar tokio nebelieka. Tik valstybinis. Ir dar reikalavimai vienodi. Tad iš esmės nebelieka skirtumo, ar A, ar B lygis. Skirtumas tik tas, kad mokydamasis A lygiu daugiau knygų skaitysi, ir viskas. O reikalavimai vertinant egzaminą bus vienodi“, – kalbėjo pedagogė.
Bus neišlaikiusiųjų, nematė Lietuva tokių skaičių. Matematikos egzaminas, kurio neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, nublanks.
R. Dilienė
Ji sakė, kad egzamine susitikusiems A ir B lygiu besimokiusiems abiturientams skirtumas bus tik toks, kad B lygio mokiniai rašto darbą galės parašyti pusšimčiu žodžių trumpesnį ir gaus suformuluotus nukreipiamuosius klausimus.
„O daugiau – užduotis bus ta pati, reikalavimai ir kriterijai bus tie patys“, – pabrėžė E. Banytė.
Bus keblu ir pasikeitus lygį
Dvyliktokai dar turi galimybę padėtį keisti ir iš B lygio pereiti į A, tačiau, pabrėžia mokytoja E. Banytė, tai nėra lengvas kelias. Pirma, taip padarę abiturientai turės vasarį perlaikyti vadinamąjį tarpinį patikrinimą (išskaidyto egzamino pirmąją, kalbėjimo, dalį), kuris vyko vienuoliktoje klasėje.
Antra, teks prisivyti sudėtingesniu lygiu besimokiusius bendramokslius – perskaityti daugiau kūrinių, kurių nereikėjo mokantis B lygiu.
„Vaikas bus neskaitęs žymios dalies tekstų – Savickio novelių, Škėmos. Tai gana daug autorių, kurie privalomi A lygiu, o B – neprivalomi“, – aiškino E. Banytė.
Trečia, nežinia, ar mokykla galės sudaryti sąlygas mokiniui mokytis kitu lygiu, mat ir klasės suformuotos, ir krūviai pedagogams išdalyti dar praėjusiais mokslo metais.
E. Banytė sakė, kad ji su kolegomis, kai buvo aptariami vertinimo kriterijai, vylėsi, kad jie A ir B lygio mokiniams bus skirtingi, panašiai, kaip kad buvo ankstesniais metais vertinant valstybinio ir mokyklinio egzaminų užduotis.
„Anksčiau 9 taškai buvo pereinamasis balas. O dabar visiems nustatyta, kad iš 100 turi būti surinkęs 35 taškus, kad išlaikytum. Ar A, ar B lygis, visai nesvarbu. Vaikui, kuriam sunku kalbėti, rašyti, suprasti tekstą, tai yra labai daug“, – paaiškino mokytoja.
Nukentės ir stodami
Maža to, sako E. Banytė, B lygio mokinio rezultatas dar susitrauks stojant į aukštąją mokyklą, nes sumažės jo įvertis rikiuojantis į konkursinę eilę.
„Tarkime, stropus B lygio mokinys gauna 60 balų, o tai yra labai aukštas įvertinimas, kone stebuklas, dėl kurio reikėjo labai daug dirbti. Ir tada tą tavo krauju aplaistytą rezultatą padaugina iš 0,6, kas telieka? Prisiminkime, kad šiemet stojant į aukštąsias mokyklas pasiekimų vidurkis turi būti 50“, – kalbėjo E. Banytė.
Jai kelia klausimų ir vertinimo instrukcijoje pateiktas nurodymas, kad specialiųjų poreikių vaikams bus taikomas koeficientas.
Vadinasi, kad vaikai, pasirinkę mokytis B lygiu, nes tikėjosi, kad jiems bus lengviau, yra savotiškai apgauti.
E. Banytė
„Bet nei koks koeficientas, nei kaip konkrečiai taikomas, nenurodoma“, – sakė E. Banytė.
Be to, sako ji, ir B lygio pirmosios egzamino dalies – kalbėjimo patikrinimo, vykusio praėjusiais mokslo metais, – rezultatai buvo prastesni nei laikiusiųjų A lygiu.
„O kai dar tuos surinktus taškus, stojant į aukštąją, padaugins iš 0,6, kas iš jų liks?“ – klausė pedagogė.
E. Banytė tikra, kad vertinimo instrukcijos turėtų būti dvi – pritaikytos A ir B lygiams.
Dilienė: vienos normos ir A, ir B lygiui yra neteisėta
Egzamino vertinimo tvarką lietuvių kalbos mokytoja Regina Dilienė vadina diversija.
„Tai yra absurdas. Taip, B lygio mokiniai per egzaminą gaus kitą tekstą nei A lygio mokiniai. Bet nuo teksto niekas nepriklauso. Juk turi parodyti gebėjimus, o ne žinias. Kūrinio interpretavimas yra gebėjimas. Jei moku interpretuoti, man jokio skirtumo, kokį tekstą, kokį kūrinį gavau.
Čia kaip mokėjimas groti. Jei moki, koks skirtumas, ką groti. Jei bambinu vienu pirštu, tai nė „Dviejų gaidelių“ nepagrosiu. Nieko nelemia tai, kad B lygio mokiniams tekstas bus parinktas iš mažiau tekstų“, – naujus egzamino vertinimo kriterijus kritikavo pedagogė.
Pasak jos, įstoti į aukštąją mokyklą B lygiu lietuvių kalbą besimokiusiems mokiniams dėl suvienodintų vertinimo kriterijų bus itin sunku.
„Gerai, ne visi stos. Bet kiek bus neišlaikiusių! Apskritai negalima taikyti vienodų kriterijų, tai raudona linija. Vienos normos ir A, ir B lygiui yra neteisėta, skandalų skandalas“, – kalbėjo R. Dilienė.
Pasak jos, gali būti, kad, galiojant tokiai egzamino vertinimo tvarkai, bus daug neišlaikiusiųjų egzamino.
„Bus neišlaikiusiųjų, nematė Lietuva tokių skaičių. Matematikos egzaminas, kurio neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, nublanks. Pagal tokius kriterijus vaikai surinks vieną ar nulį taškų. Reikia paisyti realybės“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Ką sako ministerija?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako: ir išplėstinio (A), ir bendrojo (B) kurso lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra valstybinis, todėl vertinamas tiek pat taškų ir pagal tuos pačius vertinimo kriterijus.
„Tačiau bendrojo kurso egzamino užduotis yra lengvesnė. Tai reiškia, kad kandidatas, pasirinkęs B kurso egzaminą, už lengvesnę užduotį (paprastesni tekstai, pagalbiniai klausimai, mažesnė reikalaujama parašyti teksto apimtis) gali gauti tiek pat taškų, kiek skiriama ir už A kurso egzamino užduotį“, – šitaip ministerija argumentavo dėl mokytojų nuogąstavimų ir pasipiktinimo.
ŠMSM pabrėžė, kad toks išplėstinio ir bendro kurso lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų vertinimas buvo pristatytas ir mokytojams per metodines dienas, buvo pateiktas viešai derinti.
Tačiau ministerijos atstovai patikino girdintys kritiką ir reaguosiantys.
„Atsižvelgusi į išsakomas pastabas ministerija prašys Nacionalinės švietimo agentūros dar kartą įvertinti dabartinius kriterijus ir išsakomas pastabas“, – LRT.lt atsakė ŠMSM.
Ministerija paaiškino, kad nuo šių mokslo metų 30 proc. galutinio valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimo sudarys pirma valstybinio brandos egzamino (VBE) dalis (tai yra vienuoliktoje klasėje išlaikyta kalbėjimo dalis) ir 70 proc. – antra VBE dalis.
Reikalingi pokyčiai, ir juos turime atlikti kuo skubiau.
S. Šabanovas
2024 m. vasarą pasikeitus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino struktūrai (iš anksčiau numatytų trijų dalių liko dvi – atsisakyta antrojo vadinamojo tarpinio patikrinimo), praėjusiais mokslo metais III gimnazijos klasės mokinių išlaikyta kalbėjimo dalis (pirma VBE dalis), kuri buvo vertinama 20 taškų (maksimalus galimas įvertinimas), bus konvertuojama į 30 taškų. Praėjusių metų ir A, ir B lygio pirmos VBE dalies darbai buvo vertinami pagal tuos pačius vertinimo kriterijus.
Iš antros VBE dalies galima gauti 70 taškų. Pereinamuoju laikotarpiu (2025 m. ir 2026 m.) atliekant antros VBE dalies rašymo užduotį vieną tekstą interpretavimui siūloma parinkti iš privalomų kūrinių.
ŠMSM paaiškino, kad IV gimnazijos klasės mokiniai (dvyliktokai, abiturientai) keisti dalyką ar dalyko kursą gali iki 2025 metų sausio 31 d.
Jei keistų lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi kursą, atitinkamo kurso pirmą VBE dalį (kalbėjimą) laikytų vasario 17–21 d. kartu su III gimnazijos klasės mokiniais (vienuoliktokais).
NŠA kviesis mokytojus tartis
Į kilusį pasipiktinimą sureagavo ir naujais Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas.
Jis sako jau susitikęs su lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos rengėjų ir egzamino vertinimo atstovais.
„Rengiantis 2025 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino antrajai daliai įveikta daug etapų, tad dabar metas pasitikrinti, ar nepraleidome mokiniui ir mokytojui svarbių aspektų.
Tai, ką vakar diskutavome, rodo, kad visgi yra vietų, kur, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo kurso egzamino darbus, reikalingi pokyčiai, ir juos turime atlikti kuo skubiau“, – mano S. Šabanovas.
Jis patikino, kad netrukus kvies ekspertus, kurie išsiaiškintų, kokie turėtų būti vertinimo kriterijai.
