Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį nurodė, kad savivaldybės turės užtikrinti, jog priedangos būtų atviros ir prieinamos visą parą. Savivaldybių asociacijos vadovas Audrius Klišonis sako, kad informacija savivaldą pasiekia per vėlai, dažnai – kai grėsmę kėlęs dronas seniai nuskridęs. Atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad priedangos mokyklose ar kitur ištisą parą negali būti atidarytos, tačiau galima užtikrinti, kad pavojaus atveju jos būtų skubiai atrakintos.
Trečiadienį dėl drono, įskridusio iš Baltarusijos, Vilniaus apskrityje paskelbus raudonąjį pavojaus signalą, gyventojams liepta eiti į priedangas. Deja, dalis jų buvo užrakintos – pasislėpti nebuvo kur. Kai kurie žmonės dalijosi iš priedangų dėl įvairių priežasčių buvę išprašyti ar apskritai neįleisti į vidų.
Nors yra ko pasimokyti, LRT.lt kalbintas VšĮ „Pilietiškumo ugdymo akademija“ lektorius, atsargos majoras Albertas Daugirdas sako, kad reakcija į trečiadienį paskelbtą pavojų vertina teigiamai. Šįkart, anot jo, sistema suveikė gerai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Atsargos majoras A. Daugirdas reakciją į trečiadienį Vilniuje paskelbtą pavojų vertina teigiamai.
- Tačiau jis pabrėžia, kad kai kurių mokyklų nežinojimas, ką daryti, – nedovanotinas.
- Remiantis dabar galiojančia tvarka, priedangos turi būti paruoštos naudoti per 12 valandų.
- A. Daugirdo teigimu, dronų keliamos grėsmės reikalauja greitesnės reakcijos.
- Nors visą parą pastatai, kuriuose yra priedangos, negali būti atidaryti, turi būti žmonės, galintys jas skubiai atrakinti.
„Mes jau pritaikėme per kelerius metus išmoktas pamokas, tarnybos tikriausiai pirmą kartą sureagavo gana operatyviai, tiksliai ir organizuotai. Tai, kad tobulėjame, mane pozityviai nustebino. Buvo laiku geltonasis perspėjimas, po to atnaujinta informacija dėl raudonojo pavojaus signalo. Iš tos pusės viskas atrodė gerai, bet yra tobulintinų dalykų. Pavyzdžiui, kalbant apie gyventojų informavimą kitais būdais – per LRT kanalus, privačias radijo stotis. Televizijoje dalis pranešimų galėtų būti jau iš anksto paruošti standartiniai, bet būtų šaunu, jeigu pareigūnai galėtų išeiti į eterį ir pakomentuoti situaciją, nes kartais būna dalykų, kurių žmonės nežino ir perdėtai reaguoja“, – pastebėjo pašnekovas.
Kritikuoja besiblaškiusias mokyklas, nors mato ir gerų pavyzdžių
Kalbėdamas apie didžiausias klaidas, jis pabrėžė, kad kai kurios institucijos, pavyzdžiui, švietimo įstaigos, nežinojo, kaip elgtis paskelbus apie grėsmę. Kai kurie gyventojai taip pat blaškėsi nežinodami, ar situaciją reikia vertinti rimtai. Anot jo, teisintis nežinojimu nereikėtų, nes informacijos yra daug.
„Mokyklų pavyzdys akivaizdus – jos netreniruoja savo bendruomenių reaguoti į krizines situacijas, tai netgi pavojingas elgesys. Jokia institucija nepadaro tinkamo spaudimo mokykloms, kad jos treniruotųsi. Dėl to atsiranda sutrikimas, akivaizdžios klaidos. Gerai, kai viskas gerai baigiasi, bet netreniruotumas akivaizdus. Pozityvo buvo prekybos sektoriuje. Sprendžiant iš to, ką skelbė, tai irgi kažkas naujo – ne visi, bet evakavo prekybos sales, uždarė. Reakcija buvo tinkama, belieka toliau vystyti supratimą, kad visi turi prisidėti prie mūsų bendro saugumo“, – kalbėjo A. Daugirdas.
Priedangas paruošti žmonėms reikia per 12 valandų, ir visi ramiai sėdi, nepaisant besikeičiančio grėsmių spektro, – jos yra greitesnės.
A. Daugirdas
Gerinti, pasak jo, būtina ir priedangų prieinamumą. Nors užtikrinti, kad priedangos būtų atidarytos visą parą neįmanoma, galima pasirūpinti, kad atsakingi žmonės jas atrakintų greitai, nes drono grėsmės atveju veikti reikia skubiai.
„Tai parodė, kaip veikia biurokratinis aparatas. Yra algoritmai, nustatyta, kad priedangas paruošti žmonėms reikia per 12 valandų, ir visi ramiai sėdi, nepaisant besikeičiančio grėsmių spektro, – jos yra greitesnės, tačiau automatiškai kaltinti atsakingų asmenų kaip ir negalima. Galime kalbėti apie biurokratinio aparato inerciją, belieka tikėtis, kad šią savaitę įvairiuose posėdžiuose institucijos ras sprendimus, kaip reaguoti į kitokias, labai greitas ir kartais nenuspėjamas grėsmes“, – LRT.lt sakė jis.
Atsargos majoro teigimu, priedangų prieinamumo srityje pasitempti turės savivaldybės. Pavyzdžiui, reikia rasti būdą, kaip susitarti su privačiuose statiniuose įrengtų priedangų savininkais, kad durys būtų atrakintos laiku, o žmonės neliktų gatvėje. Anot jo, trečiadienį laiko tam buvo, nes iš pradžių skelbtas geltonasis pavojaus signalas, o raudonasis – truputį vėliau.
„Jeigu suderins, kad tokiu atveju [paskelbus geltonąjį pavojaus signalą] būtų siunčiami žmonės atrakinti priedangų, situacija pagerėtų gavus jau antrą žinutę [raudonąjį pavojaus signalą], kai plūstelės žmonės“, – sakė jis.
Priedangose – sandėliai, o žmonėms vietos nelieka
A. Daugirdo teigimu, kita problema – kad taikos metu dalis priedangų paverstos sandėliais, o paskelbus apie pavojų, žmonėms jose nelieka vietos.
„Tai problema, ypač kalbant apie privačias erdves, kuriose įrengtos priedangos. Tai yra nusikalstama, kai mokyklos rūsyje suverstas rakandų laužas ir teisinamasi, kad dėl to negalėjo nuvesti vaikų ar priimti gyventojų iš aplinkinių namų. Tai jau institucinis brokas, spręsti reikia skubiai“, – pabrėžė pašnekovas.
Paklaustas, ar priedangos galėtų būti atviros visą parą, pašnekovas sutiko, kad toks scenarijus sunkiai įgyvendinamas, tačiau tikrai galima užtikrinti, kad, reikalui esant, jos būtų skubiai atrakintos.
„Negalima palikti be priežiūros, visuomenė nėra tiek subrendusi, kad galėtume taip atvirai palikti viską. Čia labiau koordinacija reikalinga – kas turi raktus, ar yra raktų kopijos, jeigu atsakingas žmogus yra išvykęs, serga, neatsiliepia telefonu. Kol veikia perspėjimo sistema telefonuose, atsakingi asmenys be jokių atskirų nurodymų turėtų pasirūpinti, kad priedangos būtų atrakintos. Čia reikia atlikti koordinacinį darbą, ryžtingai tartis ir daryti spaudimą tiems, kuriems reikia, nes nėra pasiteisinimo, kai kalbame apie saugumą“, – sakė A. Daugirdas.
Atsargos majoras ragina į įspėjimus nenumoti ranka, jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus. Paklaustas, o kas padėtų grėsmės akivaizdoje nepulti į paniką, pašnekovas svarstė, kad nors vieno vaisto nėra, pratybos būtinos ir padeda jaustis ramiau. Jis taip pat primena, kad pavojaus atveju saugiausia būti žemiau paviršiaus ir patalpose be langų, taip pat labai svarbu remtis oficialia informacija, įsijungti LRT TELEVIZIJĄ, LRT RADIJĄ ar interneto naujienas. Pašnekovas tiki, kad šio trečiadienio pamokas išmoksime ir kitą kartą būsime pasiruošę geriau.
„Taip, kaip įvyko Ukrainoje prasidėjus karui: evakuojantis žmonėms, radijas ne muziką transliavo, o ištisai vyko priminimai, patarimai, kaip elgtis, instrukcijos. Tai visiems tokia pamoka, ir ją išmokę būsime ramesni. Šiek tiek namų darbų, įsiklausyti į tai, kas kalbama jau kelerius metus: pasiimkite dokumentus, vandens, tualetinio popieriaus, įsimeskite maisto. Didelės kuprinės tokiam išėjimui nereikia, tiesiog virtuvės kampe nedidelis krepšelis – griebiame už jo ir einame į priedangą ar saugesnę zoną“, – teigė LRT.lt pašnekovas.
Klišonis sako, kad problema – informacija: „Dronai jau būna praskridę, kai savivaldybės ją gauna“
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis dalijosi, kad simboliška, jog po trečiadienį skelbto pavojaus kitą dieną Birštone vyko anksčiau suplanuotas savivaldos atstovų ir Nacionalinio krizių valdymo centro bei Krašto apsaugos ministerijos atstovų susitikimas. Čia, dalijosi meras, daugiausiai diskusijų sukėlė priedangų prieinamumo tema. Paklaustas, ar sistema galėtų veikti geriau, meras pabrėžė, kad pasirinkimo nėra, – privalo būti geresnė. Vis dėlto, dalijosi jis, lėtai savivaldybes pasiekianti svarbi informacija – didžiausia problema.
„Informacija ateina pavėluotai, dronai jau būna praskridę, kai savivaldybės ją gauna“, – pabrėžė jis.
Jis taip pat sako, kad nuolat atidarytos priedangos negali būti: „Dalis priedangų yra vaikų darželiuose, mokyklose, kultūros centruose ir kituose objektuose, todėl negali būti visada atidarytos, nes ten yra turtas, kurį reikia prižiūrėti ir saugoti.“
Be to, pastebi A. Klišonis, dalis priedangų – daugiabučiuose. Jo teigimu, apie pavojų įspėta savivaldybė turi įspėti atsakingus žmones, kad priedangas reikia atidaryti, todėl pirmiausia reikia, kad informacija visas puses pasiektų laiku.
„Tada skėtiniu principu galime tą informaciją nuleisti žemiau stovinčioms institucijoms, kad jos padarytų savo darbą. Tačiau kai tos žinios neturi, laikyti visą parą atidarytas priedangas… Nėra karo padėties. Suprantu, kad vykstant karui tie dalykai būtų, bet, pavyzdžiui, kas vyko trečiadienį, tai fiziškai nėra įmanoma“, – kalbėjo jis.
Anot Savivaldybių asociacijos vadovo, nesusipratimų tikrai buvo, ir jie turi būti sprendžiami.
„Pavyzdžiui, mokyklos – uždaras objektas, į kurį pašaliniai negali patekti, šiuo atveju ar gali patekti? Tai yra žmogiškojo faktoriaus klausimai, ir turime išaiškinimą, kad tokia priedanga turi būti atidaryta, nors žmogus ir atėjo iš gatvės, bet jis yra toks pat pilietis, kaip ir visi kiti“, – pabrėžė jis.
PAGD kreipėsi į savivaldybes: priedangos turi būti prieinamos visada
Raštu LRT.lt pateiktame komentare Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, gavus savivaldybės mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą, priedangų valdytojai privalo užtikrinti, kad jos būtų parengtos naudoti ne vėliau kaip per 12 valandų.
„Atsižvelgdamas į pastaruoju metu šalyje fiksuotus incidentus bei grėsmes ir siekdamas užtikrinti savalaikį gyventojų perspėjimą bei apsaugą galimų oro pavojaus grėsmių atveju, PAGD kreipėsi į savivaldybių administracijas, prašydamas papildomai įvertinti ir užtikrinti civilinės saugos priemonių parengtį galimų oro pavojaus grėsmių atvejais.
Savivaldybių administracijų prašyta užtikrinti:
– galimybę gyventojams visą parą patekti į priedangas bei organizuoti jų atrakinimą ir prieinamumą gyventojams;
– savivaldybių civilinės saugos parengties pareigūnų arba kitų atsakingų asmenų nuolatinį pasiekiamumą ir operatyvų reagavimą ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis;
– perspėjimo sirenomis sistemų techninį parengtumą ir galimybę jas aktyvuoti nedelsiant gavus informaciją apie galimą grėsmę;
– gyventojų perspėjimo ir informavimo organizavimą pagal nustatytas procedūras, užtikrinant savalaikį informacijos perdavimą gyventojams per visas turimas komunikacijos priemones“, – nurodo departamentas.
Savivaldybės šiuos reikalavimus gali įgyvendinti skirtingai, nes geriausiai žino turimų priedangų specifiką, prieinamumo galimybes, pastatų saugumo bei turto apsaugos aspektus.
Lietuvoje yra 6 645 priedangos, jose pasislėpti galėtų apie 1,6 mln. žmonių
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, pernai 56 savivaldybės gavo 15,9 mln. eurų 385 priedangoms modernizuoti. Šiais metais 53 savivaldybėms skirta 14 mln. eurų 416 priedangų atnaujinti. Pastarosiomis dienomis papildomai beveik 480 tūkst. eurų finansavimą gavo dar trys savivaldybės (Alytaus ir Kretingos rajonų bei Birštono) 15 priedangų modernizuoti.
„Pasikeitus saugumo situacijai bei padidėjus karinių ir hibridinių grėsmių lygiui, visos šalies savivaldybės ir jų gyventojai patenka į rizikos zoną, todėl priedangų tinklo plėtra ir jų pritaikymas turi vykti kokybiškai ir sklandžiai. Siekiame, kad mūsų gyventojų saugumas būtų užtikrintas ne tik didmiesčiuose, bet ir visuose regionuose“, – raštu LRT.lt atsakė ministerija.
VRM pastebi, kad už priedangų priežiūrą atsakingos savivaldybės, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Kauno miesto, turi dar ir atskiras priedangų modernizavimo programas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų. 37 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 23 savivaldybėms dar jų trūksta. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 proc., rašo VRM.
„Raginame visas šalies savivaldybes atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Visoms savivaldybių įstaigoms ir jų vadovams turi būti žinoma, kaip elgtis oro pavojaus ar kitų ekstremaliųjų situacijų metu. Ne mažiau svarbus ne tik institucijų, bet ir pačių gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms“, – nurodo ministerija.
VRM dalijasi, kuo žmonės turėtų iš anksto pasirūpinti:
- Susipažinti iš anksto su svarbia informacija, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms.
- Žinoti artimiausią saugią vietą pasislėpti oro pavojaus atveju.
- Turėti sukaupus reikiamų atsargų bent 72 valandoms.
- Vadovautis tik oficialių institucijų nurodymais ir rekomendacijomis.
- Pavojaus metu išlikti budriems ir ramiems, laikytis saugumo instrukcijų.
