Pastarosiomis dienomis socialiniai tinklai ūžia nuo istorijų apie tai, kaip, siekiant apsvaiginti merginas ir vaikinus, naktiniuose klubuose apnuodijami gėrimai. Tinklų vartotojai pradėjo dalytis ir pasakojimais apie patiriamą seksualinį smurtą. Dėmesio centre atsidūrė ir vienas garsiausių Vilniaus naktinių klubų – su LRT.lt kalbėję pašnekovai teigia tapę situacijų, kai darbuotojai ignoruoja apsvaiginimo ir galimo smurto faktą, liudininkais. Savo ruožtu naktinio klubo „Opium“ vadovas tikina – mesti vieši kaltinimai laužti iš piršto.
Po savaitgalį socialinėje erdvėje išplitusių viešų kaltinimų vienam garsiausių sostinės naktinių klubų „Opium“, kad per vakarėlius čia užsukę žmonės galimai būna apsvaiginami, kai kurie jų galbūt patiria seksualinį priekabiavimą, o dalimi būna tiesiog nepasirūpinama, LRT.lt pavyko susisiekti su šių skandalingų istorijų liudininkais.
Papasakotose istorijose ryškėja ir naktinio gyvenimo tamsioji pusė. Žinoma, tai nėra jokia paslaptis – visuomenė jau yra girdėjusi tokių istorijų. Kalbintų pašnekovų liudijimai leidžia į problemą pažvelgti giliau – žmonės, aktyviai dalyvaujantys naktinio gyvenimo kultūroje, tokiose situacijose skyla į dvi puses. Vieni palaiko nukentėjusius asmenis, kiti teigia nenorintys kištis ne į savo reikalus.
Fondo „Frida“, nevyriausybinės moterų ir su jaunimu dirbančios organizacijos, įkūrėja Daiva Baranauskė pabrėžia – problema ne vien naktiniai klubai ir renginiai. Problemos šaknys slypi visuomenėje, kuri pernelyg toleruoja smurtą lyties pagrindu.
Smurto fone atsiduria ne tik klubų lankytojai, bet ir didžėjai, o konkrečiai klubo „Opium“ atžvilgiu skrieja kaltinimai ir darbuotojų aplaidumu. Klubo vadovas Karolis Šlikas tokius kaltinimus vadina iš piršto laužtais, akcentuoja, jog klubas rūpinasi savo klientų gerove.
Su LRT.lt savo istorijomis pasidalijo kelios anonimiškai norėjusios kalbėti merginos. Pažymime, kad jokių oficialių kaltinimų nė vienam klubui ar asmeniui kol kas nėra pateikta.
Buvusi klubo „Opium“ darbuotoja: klubas nuslepia tai, kiek gali
Klube „Opium“ dirbusi Brigita [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt] pasakojo įsiminusi įvykį, kada viename klubo organizuotame renginyje pastebėta akivaizdžiai apsvaigusi mergina.
„Girdėme ją vandeniu. Niekaip nepavyko jos sugrąžinti į tinkamą būseną. Tada kreipiausi į kolegas, kad gal greitąją kvieskime. Bet tarp viso personalo kažkodėl yra nuolatinis susitarimas, kad jeigu yra apsvaigusi panelė, su vaikinais kažkodėl taip nebūna, jas tiesiog perduoda vyresnei administracijai. Ir toliau jie neva pasirūpina tų merginų blaivumu, bet niekada nemačiau, kad per renginį išeitų tos panelės. Neįsivaizduoju, kas būna toliau, nes jas tiesiog užveda į backstage`ą“, – pasakojo Brigita.
LRT.lt paklausė, ar Brigita pati matė, ar mergina buvo nuvesta į minimą backstage`ą, kaip tą padaryti liepė vienas iš klubo atstovų.
„Pasakė ją išvesti ir darbuotojai išvedė. Nemačiau, kad ten, bet nėra kur kitur“, – tvirtino Brigita.
Tiesa, paties tyčinio apsvaiginimo fakto mergina nematė. Pasak jos, merginos matomos jau apsvaigusios.
„Žinau tik tą faktą, kad klubas tai nuslepia, kiek gali“, – sakė Brigita.
Mergina taip pat teigė, kad narkotikų vartojimas yra vieša paslaptis klubo darbuotojų bendruomenėje. Narkotikus perka ir renginiuose dalyvaujantys klientai.
„Ten šiaip yra liūnas, nes ten visi vartojantys žmonės. (...) Jeigu ateitų policija patikrinti, normalų patikrinimą padarytų, manau, visus pagautų“, – sakė ji.
„Tu čia nesikišk, pagulės ir praeis“
Kita su LRT.lt kalbėjusi mergina – Ana [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt] prisimena seniau nutikusį įvykį prie klubo „Gallery 1986“, kuris priklauso „Opiumo“ komandai. Ana išeidama iš klubo pastebėjo vieną iš apsauginių, tempiantį stipriai apsvaigusį vaikiną.
„Tempia už rankos per asfaltą. (...) O šalia buvo žmonių, tai ir keisčiausia, kad aplinkui buvo žmonių ir niekas į tai per daug nekreipė dėmesio. Pasirodė, kad čia neva tarp kitko. Aš, aišku, sureagavau, priėjau prie to apsauginio ir griežtu, pakeltu tonu sakau: „Ką jūs čia darote? Žmogui akivaizdžiai reikalinga pagalba.“ Gavau atsakymą, kad tu čia nesikišk, pagulės ir praeis“, – prisimena Ana.
Mergina teigė, kad vaikinui buvo apie 20 metų, jis buvo be sąmonės, jo akys buvo išvirtusios, jis negalėjo judėti, iš burnos bėgo putos. Ana pareiškė kviečianti greitąją pagalbą, tačiau jai buvo atsakyta, kad daugiau ji į klubą neužeis, kad čia ne jos reikalas, kad vaikinui viskas gerai ir be reikalo keliama panika.
„Bet aš matau, kad žmogui blogai. Greitai nubėgau vandens paimti. (...) Man grįžus, tas apsauginis stovėjo vietoje prie durų. Supratau, kad jį kažkur nutempė. Klausiau, kur jis jį nutempė. Jis neatsakė man nieko. Aš nuėjau jo ieškoti. (...) Radau vaikiną prie garažų, padėjau jam kažkaip, pasodinau ant suoliukų, kad jis ten negulėtų, ir laukiau greitosios“, – sakė ji.
Istorija nesibaigė. Pasak Anos, prie jų susirinko būrelis žmonių, atėjo ir pats apsaugos darbuotojas, jis pažėrė kritikos Anai, neva ši vaidina teisinguolę, trukdo dirbti, skriejo ir necenzūriniai žodžiai. Galiausiai atvyko greitoji pagalba.
„Atvažiavo ta greitoji ir jie pasakė, jog gerai, kad iškviečiau, nes tikrai tam vaikinui stiprus apsinuodijimas. Tiesa, kai pamatė tie apsauginiai ir kiti žmonės, kad atvažiuoja greitoji, visi pasišalino“, – kalbėjo Ana.
Tačiau merginą nustebino ne tik apsaugos darbuotojų, bet ir susibūrusių žmonių reakcija – dalis jų taip pat bandė sugėdyti Aną, kad ši elgiasi netinkamai, kad pridarė papildomų problemų.
Klubo „Opium“ vadovas: kaltinimai iš piršto laužti
Naktinio klubo „Opium“ vadovas Karolis Šlikas LRT.lt komentavo, jog kalbos apie tai, kad klubo darbuotojai ignoruoja problemą, kad merginos būna apsvaiginamos, neadekvačios būsenos vedamos į vadinamąjį backstage`ą, yra „iš pasakų pasaulio“.
„Mes kaip tik esame už tokias vertybes, kad žmonėms padėtume. Mūsų personalas yra apmokytas, kaip reikia elgtis, kaip reikia atpažinti tuos žmones. Čia jau iš pasakų pasaulio, net ir sunku pakomentuoti tokius teiginius“, – sakė jis.
Backstage`as, tvirtino jis, yra erdvė, kur renkasi renginyje grojantys artistai. Į šią erdvę artistai ateina laukti savo eilės groti, o pagroję – pailsėti.
„Žmonės mato, kad ten žmonės vaikšto, tai gal jiems kažkas ir atrodo. Sunku pasakyti“, – sakė K. Šlikas. Pasak jo, ta patalpa yra dviejų kvadratinių metrų dydžio.
Tačiau dar viena kalbinta mergina Kotryna [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt] teigė, kad backstage`as yra vieta, kur patenka tik žmonės pagal VIP sąrašus. Atsirenkamos ir merginos, kurios ten gali patekti.
„Aišku, vyksta svaiginimasis, bet atrodo, kaip čia visi linksminasi ir kaip čia viskas yra fainiai. Dažniausiai paskui persikelia pas ką nors į namus ir panašiai, kad nebūtų liudininkų. (...) Jeigu kažkoks kitas dalykas vyksta, tai būna pasiūloma vykti į afterį ir ten galimai būna smurtavimo atvejų“, – sakė mergina.
Visgi K. Šlikas pabrėžia – jei minimi dalykai dėtųsi klube, tokie faktai būtų paaiškėję gerokai anksčiau. Klubo vadovo teigimu, tokios istorijos ir merginų liudijimai – „srutų pylimas“.
„Patys pripažinkite ir pagalvokite, jeigu toks dalykas būtų vykęs tiek metų, tai turbūt jau anksčiau būtų buvę galima sužinoti. Dabar čia toks, man atrodo... Kadangi sniego kamuolys pagreitį pagavo, tai dabar jau visos srutos supilamos, kas yra ir ko nėra“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kodėl žmonės kalba apie tamsiąją klubo pusę, K. Šlikas teigė negalintis komentuoti už kitus.
„Jeigu pažiūrėtumėte į komentarus, jeigu bet koks skandaliukas, tai ten išpučiamas burbulas ir ten komentarų yra ir teigiamų, ir neigiamų, bet visko vyksta. Aš nežinau tų žmonių motyvų, sunku pasakyti. Mes kai kurių dalykų neneigiame, kur ten pasirodė apie tuos žmones, kad kažkas gali būti, kad kažkas dar galbūt bus paneigta. Faktas tai, kad ko jūs manęs klausiate, čia yra tiesiog iš piršto laužta“, – sakė K. Šlikas.
Klubo vadovas taip pat teigė, kad bus atliktas vidinis tyrimas dėl minėto incidento prie „Gallery 1986“. Vadovas akcentavo, jog apsauga kaip tik bando suteikti pagalbą.
„Jeigu dar sako, kad su putomis, tai nežinau. Gal mergaitei galėjo kažkas atrodyti. Pirmą kartą girdžiu šitą dalyką iš jūsų. Bet šiaip mes stengiamės, jeigu žmogui blogai, visą laiką atnešti vandens, paklausti, ar viskas gerai, ar niekas nenuskriaudė, ar turi telefoną, ar gali grįžti“, – komentavo K. Šlikas.
„Mes ne blogis, kaip čia dabar rodoma visiems. Tiesiog esame naktinis klubas ir man tiesiog sunku pasakyti, kodėl žmonės mus taip linksniuoja šiuo metu“, – sakė jis.
Sekmadienį klubas viešojoje erdvėje išplatino savo poziciją dėl metamų kaltinimų, susijusių su narkotikais gėrimuose ir patiriamu seksualiniu smurtu. Antradienį vakare klubas paskelbė dar vieną papildomą pranešimą.
Naujajame „Facebook“ įraše, paskelbtame antradienio vakarą, minima, kad klubo atstovai susitiko su policijos tyrėju. LRT.lt pokalbis su klubo vadovu vyko pirmadienį, kada K. Šlikas pabrėžė tik ankstesnius susirinkimus su pareigūnais.
„Buvo neseniai susirinkimas „Estrados“ kavinėje su policijos pareigūnais. Kalbėjomės, kaip galime vieni kitiems padėti. Žinoma, bendradarbiaujame. Kiekvienas klubas yra suinteresuotas, kad svečias jame jaustųsi saugus. (...) Jeigu nori, kad svečias pas tave grįžtų, tai turi būti faina, jauku ir gera. Ne veltui 15 metų ir prasilaikėme, kad žmonės taip jaustųsi. Šiuo metu, sakau, pasigavo kažkokį vieną klubą, kurį reikia dabar nuteisti. Nesuprantame mes tų žmonių motyvų, mums labai gaila, kad taip yra, lygiai taip pat, kaip gaila žmonių, kurie yra nukentėję“, – pirmadienį komentavo K. Šlikas.
Įvykių sūkuryje atsidūrusi Kotryna: merginos bauginamos, šmeižiamos
Kiek anksčiau minėta Kotryna pasakojo, kad jos buvęs vaikinas Rolandas [vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt] prisistato didžėjumi, prodiuseriu ir renginių organizatoriumi, turi pakankamai ryšių muzikos ir renginių pasaulyje. Vis dėlto mergina pabrėžia, kad buvusio jos vaikino tamsioji pusė – merginų išnaudojimas.
„Kai jau iš merginos nebegaudavo tiek, kiek nori, sekso arba pinigų, (...) prasidėdavo seksualinis smurtas, jis mokėjo prieiti prie merginų traumų. Jo tikslas ir buvo susirasti merginų, kurios sirgo anoreksija, depresija arba buvo patyrusios lytinę prievartą. Jis tai daro jau 5 metus ir žino, kaip tuo pasinaudoti, kad, pasinaudojęs trauma, merginas išgąsdintų ir paverstų, negražiai pasakysiu, savo vergėmis“, – teigė ji.
Mergina tvirtina, kad nevengta ir fizinio smurto, pvz., prirakinimų prie kėdės, tampymų už rankų.
„Galiausiai: niekas tavimi netikės, tu esi narkomanė, tu esi šliūcha, tokia ir anokia ir nebandyk skųstis. Jei prasidėdavo kažkokie skundai, prasidėdavo šmeižto kampanija. Dažniausiai buvo kaltinama, kad mergina serga šizofrenija, buvo bandymų apkaltinti, kad mergina platina narkotikus. Aišku, įrodymų niekada nebūdavo. Aš irgi šnekėjau su viena panele, ji sako: aš galiu parodyti savo ligos istoriją, aš tikrai šizofrenija nesergu. Mano sveikatos istorijoje irgi tokių įrašų nėra, bet prieš mane jau kokį pusę metų bandoma nustatyti pažįstamus, kad esu psichiškai neadekvati“, – pasakojo Kotryna.
Kiti klubai į tokias istorijas reaguoja – atlikėjai tampa nepageidaujami
Auditorija, kuriai tas šmeižtas buvo įteigiamas, buvo bendras draugų ratas, didžėjai, kiti nuolatiniai klubų lankytojai, kalbėjo Kotryna. Mergina prisimena, kad buvo žmonių, aiškinusių, jog čia ne jų reikalas arba kad minimas žmogus nieko blogo jiems nepadarė, todėl bendravimo su juo nenutrauks.
Kotryna teigė sulaukusi palaikymo iš dalies klubų lankytojų, vienas iš sostinės klubų [įvardyti negalime dėl siekio išlaikyti anonimiškumą – LRT.lt], sužinojęs apie smurtą, uždraudė Rolandui groti.
Į teisėsaugą merginos nesikreipdavo, nes buvo ir iki šiol yra įsibaiminusios. Galų gale Kotryna pažymėjo, kad kai nėra akivaizdžių kūno sužalojimų, policijai sunku įrodyti smurto atvejį, net grasinimai turi atitikti formuluotes.
„Per Moterų krizių centrą gavau teisinių konsultacijų nemokamai. Man yra paaiškinę, kad jeigu jis man grasina, bet jo formuluotė neatitinka pasikėsinimo ar panašiai, jeigu tai nėra, tarkime, trys pasikartojantys atvejai per dvi savaites, tada aš nieko teisiškai daryti negaliu. Viskas vėl sueina į įstatymus ir tas tvarkas“, – kalbėjo mergina.
Policija: pareigūnai artimiausiu metu planuoja dar kartą susitikti su minėto klubo vadovais
Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis LRT.lt informavo, kad, kalbant apie šį konkretų klubą, policija gavo du pranešimus dėl pranešėjos galimo apsvaiginimo naktiniame klube. Šiame straipsnyje pranešėja nefigūruoja.
„Pirmas pranešimas gautas spalio 13 d. 20.55 val., kad naktį iš 12 d. į 13 dieną, merginai, galimai naktiniame klube, į kokteilį buvo įdėta neaiškių medžiagų, po to jai sutriko atmintis. Smurto ar vagystės nepatyrė. Mergina nurodė, jog šiuo metu ji yra prie ligoninės, tačiau, patruliams nuvykus į ligoninę, nepavyko rasti ar susisiekti su pranešėja, jos telefonas buvo išjungtas, ligoninėje ir namuose asmuo nerastas. Informacija tolimesniam aplinkybių patikslinimui buvo perduota į Vilniaus m. 3-iąjį policijos komisariatą“, – rašoma atsiųstuose atsakymuose.
„Spalio 14 d. 16.59 val. buvo gautas antras merginos pareiškimas, kuriame ji patikslino galimo įvykio aplinkybes, tačiau negalėjo nurodyti nei konkrečios vietos, nei laiko, kur galimai buvo bandoma ją apsvaiginti. Taip pat buvo gautas pranešėjos prašymas pareigūnams jos pareiškimo nenagrinėti, nes, atlikus tyrimą, jokių narkotinių medžiagų nerasta“, – komentavo R. Matonis.
„Papildomai patikslinu, kad Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai artimiausiu metu planuoja dar kartą susitikti su minėto klubo vadovais bei administracija ir aptarti aktualijas“, – pirmadienį teigė policijos atstovas. LRT.lt dar kartą pažymi, kad klubo atstovai su policijos tyrėju susitiko jau antradienį.
„Policija ragina asmenis, nukentėjusius ir patyrusius bet kokią prievartą, kreiptis į policiją ir pranešti turimą informaciją“, – akcentavo R. Matonis.
Priduriama, kad jeigu asmeniui reikalinga skubi medicinos pagalba, tikslinga pirmiausia kreiptis į medicinos įstaigą ir nurodyti, kad jis galimai buvo apsvaigintas arba įtaria galimą apsvaiginimą. Esant duomenų apie galimą nusikaltimą, gydymo įstaigos visuomet informuoja policiją. Jeigu į gydymo įstaigą asmuo nesikreipė, tikslinga kreiptis į policiją. Policija nurodys siuntime gydymo įstaigai, kokius tyrimus reikalinga atlikti (dažniausiai – kraujo ir šlapimo tyrimai).
„Jeigu yra kitų nusikaltimų požymių (pvz., seksualinė prievarta apsvaiginus), bus atliekamas kūno tyrimas, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymius (sužalojimus, prievartos požymius). Tolimesnis procesas vyksta priklausomai nuo surinktų duomenų (arba atliekamas aplinkybių patikslinimas, arba pradedamas ikiteisminis tyrimas)“, – raštu atsiųstuose atsakymuose teigė R. Matonis.
R. Matonio teigimu, policija nevykdo tikslinių reidų naktiniuose klubuose. Visgi, vykdant atskirus tyrimus, ar gavus žvalgybinės informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą naktiniuose klubuose, policija organizuoja tam tikras viešo ir neviešo pobūdžio priemones, kurių tikslas – užkardyti nusikalstamą veiką ar išaiškinti konkretų nusikaltimą.
Galiausiai policija gyventojams pabrėžia: klubuose ir baruose privalu išlaikyti budrumą, prižiūrėti savo gėrimus, negerti gėrimų, kuriuos nupirko nepažįstami asmenys. Pasijutus blogai reikia perspėti savo draugus, klubo personalą, apsaugą, o nukentėjus – kreiptis į medikus ir policiją.
Problema ne tik ten, kur klubai ir barai: Lietuva yra lyčių nelygybės valstybė
Fondo „Frida“, nevyriausybinės moterų ir su jaunimu dirbančios organizacijos, įkūrėja D. Baranauskė akcentavo, jog smurtas prieš moteris neapsiriboja vien klubais ir barais, tai yra bendravimo tarp lyčių klausimas. Anot jos, Lietuva vis dar yra lyčių nelygybės valstybė ir šito klausimo bijoma.
„Mūsų nueinantis Seimas pabijojo lyties klausimą įdėti į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nes kažkodėl kažkam žodis „lytis“ asocijuojasi su LGBT klausimu, su dar kažkokiais keistais dalykais, nors asociacijos čia nėra. Smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu. Tai yra smurtas todėl, kad jos moterys. Smurtas todėl, kad tai yra lytis, kuri nuo seno dėl įvairių galios netolygumų patirdavo smurtą ir vis dar patiria smurtą“, – kalbėjo D. Baranauskė.
Pašnekovė taip pat teigė, kad aukų kaltinimo kultūra Lietuvoje yra gaji. Pasak jos, aukos bet kur ir bet kada apkaltinamos, kad jos pačios kaltos.
„Aš mačiau diskusijų „Facebook`o“ įrašuose apie jūsų minėtus atvejus klubuose. Sako: o tai ką? Pačios einate, pačios prisigeriate, aš neinu ir negeriu, tai man niekas nieko negali įdėti. Suprantate? Ne tas [kaltas], kuris įmeta kažkokį psichotropiką ir paskui pasinaudoja bejėgiu žmogumi“, – ironizavo D. Baranauskė.
Smurtautojas neturi konkretaus portreto, sakė ji. Žmonės gali net neįtarti, kad žmogus, su kuriuo bendrauja, yra linkęs smurtauti prieš savo artimą asmenį. Bet ir nukentėjusieji neturi bendro portreto, pridūrė D. Baranauskė.
Kalbėdama apie smurtą artimoje aplinkoje, D. Baranauskė pabrėžė, kad smurtautojas geba kitą asmenį pajungti savo valiai.
„Taip, gali būti, kad priešistorę žino, žmogaus pažeidžiamumą įvertina, bet gali būti, kad visiškai to nėra ir žmogus tiesiog santykiams vystantis keičia savo elgesį ir darosi toliau pažeidžiamas“, – komentavo ji.
Rauti šią problemą su šaknimis, pasak D. Baranauskės, padėtų edukacija ir bendravimas su jaunais žmonėmis. Visgi ji dar kartą priminė apie visuomenėje įsivyravusias fobijas dėl lytiškumo ugdymo mokyklose. Pašnekovė pabrėžė, kad Stambulo konvencijos neratifikavimas ir yra stabdys, neleidžiantis užkardyti tokių nusikaltimų.
„Tai nėra vienkartinis dalykas, tas ratifikavimas, kad mes užsidedame pliusiuką. Tai yra visas įrankių rinkinys, kuriuo mes galėtume ir prevenciją vykdyti, ir pagalbą nukentėjusiosioms suteikti, galų gale tyrimus atlikti. Ten yra visas komplektas veiklų numatytas. Mes to neturime“, – rėžė D. Baranauskė.
Pasak jos, liūdina ir teisėsaugos bejėgiškumas.
„Aš asmeniškai žinau ne vieną persekiojimo istoriją, kai pareigūnai tikrai nesiima veiksmų, ypač tada, kai nėra fizinio smurto. Kai yra nukentėjusių moterų pasakojimai apie psichologinį smurtą, persekiojimą, bauginimus, pareigūnai tiesiog pasilengvina sau gyvenimą ir nedaro to, ką turėtų daryti, kad apsaugotų nukentėjusiuosius“, – nuogąstavo D. Baranauskė.
Toksikologė: kol žmonės supranta, kas atsitiko, praeina laiko
Toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė LRT.lt komentavo, kad nėra vienos narkotinės medžiagos, naudojamos siekiant žmogų susilpninti fiziškai ir siekiant, kad nukentėjusysis nieko neprisimintų arba patirtų amneziją. Dažniausiai minimas narkotikas tokiose situacijose yra GBL – gama-butirolaktonas. Buitiškai tariant – oksis.
Ekspertės teigimu, GBL dažnai yra įpilama į gėrimą. Medžiaga greitai tirpsta alkoholiniame gėrime.
„Šitas GBL ir duoda anterogradinę amneziją. Vadinasi, žmogus po įvykio, po traumos viską užmiršta. Lyg kažką yra matęs, bet pats pradeda abejoti savimi, nes yra tam tikra amnezija“, – pasakojo G. Laubner-Sakalauskienė.
Didesnis kiekis šios medžiagos organizme gali turėti ir fizinį poveikį: suretėja pulsas, prasideda vėmimas, nukrinta spaudimas. Anot jos, simptomai pasireiškia per valandą, o efektas pasibaigia maždaug per 8 valandas.
„Kol žmonės supranta, kas atsitiko, praeina laiko“, – teigė ji.
Kitas narkotikas – klonidinas. G. Laubner-Sakalauskienė pabrėžia, kad šis narkotikas buvo dažniau vartojamas ir naudojamas prieš 20 metų, dabar – ne taip dažnai, tačiau jam patekus į organizmą žmogus irgi gali trumpam netekti sąmonės.
Tai yra slopinančios medžiagos. Stimuliuojančios medžiagos taip pat gali būti panaudotos kaip priemonė, leidžianti pasielgti netinkamai.
„Gali būti psichoaktyviosios medžiagos, kurios sukelia pasitikėjimo padidėjimą. Tarkim, tas pats ekstazis, MDMA irgi gali duoti, kad žmogus nebijo smurtautojo. Gali būti didesnis pasitikėjimas juo, gali leisti save liesti ir panašiai“, – sakė ji.
Bet rasti tokių medžiagų kaip GBL gali tik teismo medicinos ekspertai, jie turi paimti kraujo ar šlapimo mėginį. Tiesa, tai turi būti padaryta kuo greičiau. Daug kas priklauso ir nuo medžiagos sudėties, nes kai kurios medžiagos organizme išsilaiko parą, kitos – iki dviejų savaičių.
O štai poliklinikos ir privačios klinikos tokių tyrimų padaryti negali, jei tai susiję su tokiomis medžiagomis kaip GBL. Ši medžiaga neįeina į rutininį psichoaktyviųjų medžiagų tyrimą. Net vaistinėje įsigytas narkotikų testas šios medžiagos neparodys.
„Kitas dalykas – gali būti kažkokios kitos medžiagos įdėta, dabar yra virš 900 medžiagų, jau arti tūkstančio. Ne kiekviena narkotikų laboratorija nustato tam tikrą medžiagą“, – sakė ji.
