Socialiniame tinkle „Reddit“ vartotojai pastebėjo, kad vieną iš kandidatų į Seimo narius Eduardą Vaitkų jau nuo kandidatavimo į prezidentus laikų „YouTube“ platformoje lydi identiški, lyg netikrų profilių sukurti, komentarai. Tačiau ekspertai teigia, kad tvirtinti, jog į rinkimų kampaniją įsimaišė nesąžiningi žaidėjai, nėra taip paprasta.
Sukėlė įtarimų
Jei „YouTube“ ieškotume su E. Vaitkumi susijusios informacijos, kai kas išties gali nustebinti. Beveik kiekvieną vaizdo įrašą su juo lydi didesnis kiekis komentarų, nei kitus kandidatus.
Pavyzdžiui, pavasarį „Žinių radijo“ paskelbtą pokalbį „Koks prezidentas būtų Eduardas Vaitkus“ lydi beveik du tūkstančiai komentarų, kai kiti radijo stoties įrašai surenka keliasdešimt ar nė vieno. Komentatoriai čia plūsta iki šiol, dauguma komentarų yra labai trumpi, kategoriški ir yra labai panašūs, o jų autoriai – anonimai. Komentatoriai giria E. Vaitkų, o jo oponentus maišo su žemėmis.
Panašaus dėmesio E. Vaitkus sulaukia ir LRT bei kitų žiniasklaidos kanalų „YouTube“ paskyrose.
Anot LRT.lt kalbinto socialinių tinklų tyrėjo Luko Andriukaičio, komentarai prie vaizdo įrašų galėtų būti vadinamųjų botų veikla.
„Čia labai panašu į botų veiklą. Sistemiškai tokios pat žinutės, su išgalvotais neaiškiais vardais, ir komentarai kurie surenka daug patiktukų. Tai klasikinis botų panaudos pavyzdys. Kas dar įdomiau, tas pats vyksta po daug vaizdo įrašų“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį jis pateikė anoniminio vartotojo dviejų žodžių komentarą „uz vaitku“ ir pajuokavo, kad botai čia persistengė – ne itin turiningas pasisakymas surinko net 203 patiktukus.
„Sunku patikėti, kad tiek patiktukų „YouTube“ komentaras galėtų surinkti natūraliai“, – pastebi L. Andriukaitis.
Pats E. Vaitkus, pasiteiravus, ar matė tokių komentarų ir ką galvoja apie jam mestus įtarimus, atsakė lakoniškai.
„Neturiu laiko stebėti komentarų“, – savo atsakymą pateikė kandidatas.
Trūksta įrodymų
Teisininko Andriaus Iškausko teigimu, verdiktą apie tai, ar veikla yra autentiška, ar bandymas manipuliuoti, turėtų pateikti socialinis tinklas.
„Aš vertinu gana skeptiškai, situacija sudėtinga, nes ji reikalauja gana didelio socialinio tinklo įsitraukimo ir noro bendradarbiauti. Kaip ne kartą esame įsitikinę, socialiniai tinklai ne perdėm linkę bendradarbiauti ir mūsų valstybė niekad nesugebėjo priversti“, – pastebi jis.
A. Iškauskas priminė, kad Lietuvoje laukiama Baudžiamojo Kodekso pataisų, kurios turi kriminalizuoti neautentišką veiklą socialiniuose tinkluose. Anot jo, atveju pasidomėti turėtų ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir nagrinėti įtarimų keliančius komentarus kaip politinę reklamą.
„Bet puikiai suprantu, kad tiek susekti, tiek įrodyti, kad tai organizuotas informacijos skleidimas, kad tai daroma vieno ar kito rinkimuose dalyvaujančio asmens užsakymu būtų labai sudėtinga, jei socialinis tinklas nebendradarbiauja“, – kalbėjo jis.
VRK teigimu, skundų dėl to, kad socialiniuose tinkluose reiškiasi botai arba troliai, per šią rinkimų kampaniją atėjo vos keli. Per prezidento rinkimus pavasarį tokių skundų nebuvo visai, o savivaldos rinkimuose gautas unikalus skundas, kuris privertė pakeisti Rinkimų kodeksą. Tada nevyriausybinės organizacijos kreipėsi dėl Petro Gražulio paskyroje veikiančių įtartinų paskyrų, tai buvo pastebėta jam kandidatuojant į Vilniaus merus.
Taigi, dabar Rinkimų kodeksas draudžia vykdyti rinkimų agitaciją, naudojant manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones. Dėl vertinimo Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (RTK) arba žurnalistų etikos inspektorių.
„Mes kreipėmės ir į Seimą, į RTK, bendravome su visuomenininkais, ir Krizių valdymo centru. Buvo parengtas Rinkimų kodekso pakeitimas, jis buvo gana greitai priimtas, tik įsigaliojimas buvo šiek tiek atidėtas, tai susiję su europinio reguliavimo įsigaliojimu. Nuo šių metų vasario įsigaliojus europiniam reguliavimui, yra draudimas“, – komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Ji sako, kad praėję savivaldos rinkimai parodė, kad trūksta įrankių ir nuostatų, kurios draustų manipuliacijas socialiniuose tinkluose. Be to, ir dėl dabar pateiktų skundų sprendimas nepriimtas.
„Kai tik gauname indikaciją, mes paprastai kreipiamės į šias institucijas, kadangi jie turi ekspertų, ir kiek aš žinau, ne visada yra lengva nustatyti, ar čia iš tiesų yra naudojami botai, netikros paskyros. Jie į tuos dalykus gilinasi, ir jei gautume iš rekomendaciją, kad tai buvo naudojama, spręstume dėl rinkimų agitacijos pažeidimų“, – sakė VRK pirmininkė.
Kol išsiaiškinsime, gali būti per vėlu
Kad netikrų paskyrų kūrėjus gaudyti itin sunku, LRT.lt pasakojo ir RTK Teisės skyriaus vadovas Vadim Gasperskij.
„Tokių pranešimų beveik negauname“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, netikri profiliai turi bendrų bruožų, tokių, kaip anonimiškumas, masiškai rašomi komentarai, mažai nuotraukų.
„Jei tai yra nišinis, nežinomas politikas ir prirašoma tūkstančiai komentarų, kelia abejonių, kiek turinys yra tikras“, – sakė jis.
Anot V. Gasperskij, situaciją reikšmingai turėtų pakeisti priimtas naujas įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už vadinamųjų trolių ir botų naudojimą, įpareigojantis šalinti taip sukurtą turinį ir patiktukus. Kita vertus, platformos nėra pajėgios kontroliuoti viso turinio, todėl rekomenduojama įtartiną turinį žymėti patiems socialinių tinklų vartotojams. Platformas griežčiau veikti įpareigoja ir Skaitmeninių paslaugų aktas.
„Jei mums kyla įtarimų, mes galime kreiptis į pačią platformą, platforma turi įrankius tam sužinoti, ar turinys buvo dirbtinai sukurtas. Bet praktikoje šitie atvejai sudėtingi <...>. Jei pranešame mes, kaip institucija, platformos pažiūri kitaip“, – kalbėjo V. Gasperskij.
Anot RTK atstovo, iššūkis yra turinį rasti greitai ir sureaguoti, pavyzdžiui, jei yra rinkimų išvakarės.
„Kaltųjų paieškos gali įvykti, bet bus jau po visko“, – sako specialistas.
