Apeliacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį paleisti į laisvę vieną kaltinamųjų DHL padegamųjų siuntų byloje, 63 metų Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą.
„(Nuspręsta – ELTA) Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. Kovačui nepratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas, panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pratęsti V. Kovačo kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 3 d.,“ – pirmadienį paskelbė Apeliacinis teismas.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Šis teismas praeitą savaitę pratęsė suėmimą kartu su V. Kovaču teisiamam Rusijos piliečiui Eldarui Salmanovui. Generalinės prokuratūros skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad šio kaltinamojo suėmimas taip pat turi būti pratęstas dar trims mėnesiams.
ELTA primena, kad padegamųjų siuntų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas buvo nusprendęs paleisti į laisvę du kaltinamuosius – V. Kovačą ir E. Salmanovą.
Generalinė prokuratūra su šiais teismo sprendimais nesutiko ir kreipėsi į Apeliacinį teismą.
Abu užsieniečiai laisvėje turėjo dėvėti apykojes, kiekvienas sumokėti po 30 tūkst. eurų užstatą ir registruotis policijoje.
Vilniaus apygardos teismas buvo įsitikinęs, kad 30 tūkst. eurų dydžio užstatai, šią priemonę taikant kartu su švelnesniais už suėmimą ribojimais, gali leisti pasiekti įstatyme numatytus tikslus. Tačiau Apeliacinis teismas priėmė priešingus sprendimus.
Suėmimas šioje byloje taikomas tik minėtiems V. Kovačui ir E. Salmanovui, dar trys kaltinamieji nuosprendžio laukia laisvėje
Siuntos užsidegė
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius–Leipcigas–Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sprogstamuosius užtaisus slėpė siuntose, kuriose buvo pečių masažuokliai, kūno priežiūros priemonės.
Visi kaltinamieji byloje pareiškė nepripažįstantys savo kaltės.
Pasak pareigūnų, Vilniuje teisiami kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir nepasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).
Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.
Tyrimo duomenimis, organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Ukrainos piliečiai, dažniausiai – socialiai pažeidžiami asmenys, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
Už teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų iki gyvos galvos, už teroro aktą gresia laisvės atėmimas ki 10 metų.
