Birželio 7–12 dienomis Vilniuje vyksiantis Pasaulinis Apaštalinio Gailestingumo kongresas į Lietuvos sostinę suburs tikinčiuosius, dvasininkus ir piligrimus iš įvairių pasaulio šalių. Prieš prasidedant renginiui dėmesį patraukia trys žmonės, kuriems patikėta ypatinga užduotis, – tapti kongreso veidais ir lydėti jo dalyvius per visą renginio programą, rašoma Gailestingumo kongreso pranešime žiniasklaidai.
Tėvas Lukas Laniauskas SJ – JAV lietuvis jėzuitas, Jėzaus parapijos Klivlande klebonas. Dalia Macevičiūtė, buvusi Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė, šiandien dirba plaukų stiliste. Kunigas Linas Braukyla – politikos mokslus baigęs kunigas, tarnauja Vilniaus Kalvarijų parapijoje ir daug laiko skiria studentams.
T. Lukas Laniauskas SJ: grįžti į Vilnių man yra tarsi grįžti namo
T. Lukas Laniauskas juokauja, kad jo parapija Klivlande niekada nemiega. Gal todėl ir jis pats retai ilsisi. „Vis sakau, kad pailsėsiu, kai numirsiu“, – juokiasi kunigas. O paklaustas apie kongresą prisipažįsta: „Labai myliu Lietuvą ir džiaugiuosi, kad bus proga vėl grįžti į tėvynę.“
Vienoje didžiausių jėzuitų parapijų Jungtinėse Valstijose tarnaujantis lietuvių kilmės kunigas kasdien rūpinasi beveik 15 tūkstančių parapijiečių bendruomene. Šalia parapijos veikia ir mokykla, kurioje mokosi apie 800 vaikų. Be to, jis aktyviai tarnauja lietuvių bendruomenėms JAV.
Nors gimė ir užaugo Klivlande, Lietuva jam niekada nebuvo tolima. Lietuvių kalba buvo pirmoji jo kalba namuose, o 2004 metais jis įstojo į jėzuitų noviciatą Šiauliuose ir taip pradėjo kelią, kuris vėliau per studijas Čikagoje, tarnystę mokyklose, teologijos studijas Kalifornijoje vedė į kunigystę.
Netikėčiausios t. Lukui buvo Berklio ugniagesių departamento kapeliono pareigos. Tuomet jis kartu su ugniagesiais vykdavo į nelaimių vietas, lydėdavo žmones sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis ir mokėsi būti šalia ten, kur žmonėms labiausiai reikia vilties.
Su Dievo Gailestingumo žinia t. Luką sieja ir labai asmeniška istorija, prisidėjusi prie pašaukimo. Viena parapijietė jam padovanojo šv. Faustinos dienoraštį. Jį skaitydamas išgyveno tai, ką pats vadina vidiniu lūžiu: „Mano širdis buvo perkeista. Supratau, kad Dievo meilės raktas mūsų pasaulyje atrandamas gailestingume.“
Pasak jėzuito, gailestingumas nėra tik viena iš pamaldumo formų: „Gailestingumas yra atliepas į mūsų pasaulio problemas. Tai Viešpaties kvietimas eiti giliau į savo širdį.“ T. Lukas gailestingumą sieja su kvietimu vis labiau pažinti Jėzaus Širdį ir mokytis mylėti taip, kaip myli Jis. „Kuo labiau mūsų širdis panašėja į Jo širdį, tuo užtikrinčiau eisime teisingu keliu“, – teigia jėzuitas.
Kvietimą tapti vienu iš kongreso vedėjų t. Lukas priėmė itin jautriai: „Grįžti į gailestingumo miestą Vilnių visuomet yra nuostabu. Tai lyg grįžti namo.“ Anot jo, pasaulis kartais geriau nei patys lietuviai suvokia, kokį dvasinį lobį turi Vilnius. „Kongresas yra proga dalintis su visu pasauliu Lietuvos lobiu“, – sako tėvas jėzuitas Lukas Laniauskas.
Dalia: nuo jaunimo sielovados prie žmogaus grožio
Dalia prisipažįsta, kad jos profesinis kelias susiklostė labai organiškai. Ilgus metus darbavosi Bažnyčioje, vadovavo Vilniaus arkivyskupijos Jaunimo centrui, o šiandien kasdien sutinka žmones savo salone. Iš šalies tai gali atrodyti radikalus pokytis, tačiau ji pati mato daugiau panašumų nei skirtumų tarp šių dviejų pasaulių.
„Visa tai yra apie meilę žmogui, apie rūpestį žmogumi, tokį giluminį rūpestį. Tiek anoje veikloje, tiek dabartinėje profesijoje žmogus yra centre. Manau, kad nė vieno iš šių darbų nebūtų galima dirbti nuoširdžiai, jeigu nerūpėtų žmonės ir jeigu jų nemylėtum“, – sako Dalia.
Dirbdama grožio srityje Dalia iš naujo atrado išorinio grožio reikšmę žmogaus savivertei. „Negalima nuvertinti išvaizdos. Tai yra didelė galia – gebėti transformuoti žmogų per jo išvaizdą. Matau didelę vertę tame, kad galiu padėti žmogui atrasti daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau gyvenimo džiaugsmo. Tokie pokyčiai gali turėti labai didelę reikšmę, nes kartu su išoriniu pokyčiu dažnai ateina ir didesnis pasitikėjimas savimi“, – įsitikinusi Dalia. Tačiau, pasak jos, žmogus gražiausias tada, kai rūpinasi ne tik savo išore, bet ir savo vidumi.
Kirpėjo kėdėje dažnai vyksta kur kas daugiau nei plaukų kirpimas ar dažymas. Žmonės dalijasi netektimis, šeimos rūpesčiais, santykių iššūkiais ar naujais gyvenimo etapais. Tokiose situacijose Dalia stengiasi ne skubėti patarinėti, bet tiesiog būti šalia.
„Kartais žmogui labiausiai reikia ne patarimo, o tiesiog kito žmogaus buvimo šalia. Tačiau visada stengiuosi suteikti vilties.“ Būtent taip Dalia supranta ir gailestingumą: „Gailestingumas man yra draugiškumas, nuoširdumas, žmogiškumas, lygiavertiškumas, paprastumas, įsiklausymas, pagalba ir paguoda. Daug skirtingų žodžių, bet visi jie telpa po vienu dideliu žodžiu – gailestingumas.“
Gailestingumą Dalia savo gyvenime atpažįsta per išklausytas maldas, matydama išsipildžiusius troškimus ar kitų žmonių gyvenimo pokyčius.
Paklausta apie kvietimą tapti viena iš kongreso vedėjų, ji neslepia džiaugsmo: „Man buvo labai gera jausti, kad manimi pasitikima ir kad esu reikalinga. Tikiuosi, kad mūsų trijulė galės sukurti gerą atmosferą, suteikti žmonėms šilumos, geros nuotaikos ir energijos.“
Kunigas Linas Braukyla: politikos mokslai padėjo suprasti tikėjimo vietą pasaulyje
Kunigo Lino Braukylos biografija daugeliui atrodo netikėta. Prieš stodamas į seminariją jis baigė politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tačiau pats teigia niekada nejautęs prieštaros tarp šių dviejų kelių. Priešingai – būtent studijos padėjo jam geriau suprasti tikėjimo vietą visuomenėje.
„Politikos studijos man padėjo suprasti, kokią vietą visuomenėje, politikoje, kultūroje ir istorijoje turi tikėjimas. Būdamas kunigas aš ne tik poterius giedu. Kažkaip prisidedu prie šito pasaulio“, – sako kunigas.
Didelę kun. Lino tarnystės dalį šiandien užima studentų sielovada. Dar seminarijoje jis svajojo dirbti su jaunais žmonėmis, o dabar šią tarnystę vadina viena brangiausių:
„Didžioji mano jėgų, proto ir laiko dalis skirta parapijai. Šalia to dar turiu papildomą pareigą, kurios norėjau, pasiprašiau pats – dirbti su studentais. Ir aš džiaugiuosi, kad jau keletą metų su jais dirbdamas nepavargau, nenusivyliau, o kaip tik panorau dar labiau būti su jais arba svajoju, kaip dar labiau Vilnius gali tapti studentų susitikimo su Dievu vieta ir laiku.
Man įstrigę su studentais dirbančių amerikiečių žodžiai: „Šita krikščionių karta yra atsakinga už šitą žmonijos kartą.“ Sakyčiau, aš taip ir jaučiuosi. Tai yra mano vieta. Aš juos suprantu ir man norisi būti jiems artimam“, – sako kunigas apie studentus.
Kun. Linas teigia atradęs savo meilės žmonėms įrankį – dvasininkystę. O gyvenimas žemėje turbūt apie tai ir sukasi, kad mūsų širdis taptų kuo labiau mylinti.
Kalbėdamas apie gailestingumą, Linas pateikia netikėtą apibrėžimą: „Gailestingumą dabar suprantu kaip kitą meilės pusę.“ Anot kunigo, meilė atsiskleidžia tada, kai susiduriame su žmogaus kančia, netektimi ar silpnumu. Tuomet ji tampa ne jausmu ar gražia idėja, bet apsisprendimu nepabėgti: „Tai iš meilės kylantis noras matant kito kančią ar stoką nepabėgti, o prisigretinti prie jos.“
Būsimas kongresas jam yra ne tik galimybė prisidėti prie svarbaus renginio, bet ir proga naujai pažvelgti į Vilnių bei jo vietą pasauliniame Dievo Gailestingumo pamaldume.
„Kartais žmonės iš kitų šalių daug labiau vertina tai, kas mums yra visai šalia“, – sako kunigas, prisipažindamas, kad laukia susitikimų su piligrimais iš įvairių pasaulio kraštų.
Skirtingi gyvenimo keliai Dalią, kun. Liną ir t. Luką atvedė į Vilnių – birželio 7-12 d. įvyksiantį Pasaulinį Apaštalinį Gailestingumo kongresą, kuriame jie padės dalyviams patirti miestą, saugantį vieną brangiausių Lietuvos dvasinių lobių.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
