Internetiniai sukčiai rado gana neįprastą taikinį – universitetus ir tobulinti žinias siekiančius gyventojus. Piktavaliai siūlo neva nemokamus kursus Vilniaus universitete, reklamas galima pamatyti socialiniame tinkle „Meta“ ir tai pačiai kompanijai priklausančiame tinkle „Instagram“. Nuorodas atidarę vartotojai rizikuoja sumokėti už neegzistuojančius kursus ir prarasti pinigus.
Naudojasi VU vardu
Paprastai sukčiai naudojasi skandalais ir sensacijomis, tačiau šį kartą jų taikiklyje atsidūrė universitetai. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos poskyrio vadovė Gretė Gerulaitytė sako, kad universiteto bendruomenė taip pat pastebėjo klaidinančias reklamas, o tokio atvejo anksčiau nėra buvę.
„Patys blokuojame šias reklamas, gauname iš bendruomenės, iš studentų, darbuotojų perspėjimus. Prašome ir jų [reklamas] pažymėti kaip apgavystę, fake news“, – sakė ji ir pridūrė, kad melagingas reklamas išduoda mėgėjiškas dizainas, nerimtai atrodantys paskyrų pavadinimai.
Organizacijos „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas sako, kad VU – tik detalė sukčių schemoje, kurioje, pasirodo, yra ir daugiau gerai žinomų universitetų. Anot jo, iš viso dėl sukčių vargsta 12 universitetų visame pasaulyje, daugiausia Europos šalyse, nusitaikyta ne tik į Vilniaus, bet ir į Stokholmo, Vienos, Zimbabvės, Varšuvos, Leideno, Bolonijos, Miuncheno, Liuksemburgo, Barselonos universitetus, aukštojo mokslo įstaigas Skandinavijoje, taip pat apsimetama švietimo ir mokslo ministerijomis. Analitikai skaičiuoja, kad sukčiai sukūrė apie 3 tūkstančius reklamų, kurias valdo 10 paskyrų.
Anot pašnekovo, nenuostabu, kad šie sukčiai naudojasi ne sensacijomis, o mokslo įstaigomis.
„Sukčių veikimo schema – jie siekia išnaudoti gerai žinomus prekių ženklus, veidus, tokiu būdu padarant, kad reklamos atrodytų patikimesnės. Todėl panaudotos universitetų spalvos, logotipai, pavadinimai, bandoma pavogti universitetų prekių ženklus, gaunant patikinimo pasiekti šimtus tūkstančių vartotojų Europoje ir už jos“, – kalbėjo V. Daukšas.
Jei žmogus susidomėtų kursais, jo būtų paprašyta suvesti kortelės duomenis ir užsisakyti prenumeratą.
Aukos atiduoda vis daugiau pinigų
Apgaulingas reklamas administruoja puslapiai iš Baltarusijos, Kipro ir Mianmaro. V. Daukšo teigimu, tiksliai identifikuoti sukčių geografiją yra sudėtinga.
„Dažniausiai jie naudoja paskyras-marionetes, kurios netikros ir, norint identifikuoti, reikia tirti daug daugiau. Dažnai už tokių kampanijų slypi kriminalinės grupuotės, kartais iš tokių šalių kaip Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, kriminaliniai ar su valstybinėmis įstaigomis siejami veikėjai. Šiuo atveju sunku nustatyti, nes tai tik tyrimo pradžia. Tačiau tai veikia sistemiškai, puslapiai sukurti šiais metais, dauguma prieš mėnesį, tūkstančiai reklamų leidžiamos šiuo metu ir jos vis dar aktyvios“, – sakė ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį į socialinių tinklų atsakomybę. Jau daugiau nei metus Lietuvoje kalbama apie gyventojus socialiniuose tinkluose atakuojančius finansinius sukčius, ir tai ne tik Lietuvos problema, o kitos valstybės ėmėsi ir teisės aktų keitimo. Lietuvoje populiarus sukčiavimo būdas – sukurti netikri naujienų puslapiai, kuriuose skelbiama apie būdus lengvai praturtėti. Nors tai galvos skausmas ir žiniasklaidos prekių ženklams, kurie kopijuojami, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, nusikaltėlius rasti sunku.
Policija įspėja, kad Lietuvoje sukčiavimo mastai didėja – padaryta žala siekia milijonus. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pradėta penktadaliu daugiau tyrimų dėl sukčiavimo, sukčių išviliotos pinigų sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Populiariausias sukčių naudojamas būdas yra būtent mėginimas išvilioti pinigus apsimetant žinomų bendrovių atstovais, bankų darbuotojais.
„Akivaizdu, kad „Meta“ saugumo patobulinimai yra arba neefektyvūs, arba neatliekami, nes tos reklamos nėra užkardomos, ES ir pasaulio piliečiai toliau apgaudinėjami“, – sako V. Daukšas.
Anot G. Gerulaitytės, VU taip pat kol kas nesulaukė reakcijos iš socialinio tinklo, kuris gauna sukčių pinigus už reklamas ir jų nepažaboja.
„Patys kreipėmės į „Meta“, kad pažiūrėtų ir patikrintų“, – sakė universiteto atstovė.
Tuo metu Lietuvoje net kuriasi startuoliai, kurie siūlo padėti įmonėms apginti savo prekių ženklą, jei juo naudojasi sukčiai. V. Daukšas sako, kad su sukčiais kovoja ir Žurnalistų etikos inspektorius, Ryšių reguliavimo tarnyba, mini šiais metais įsigaliojusį ES Skaitmeninių paslaugų aktą.
„Europos Komisijos ir Skaitmeninių paslaugų akto komanda, pasinaudojant tiek mūsų, tiek kitų organizacijų tyrimais, pradėjo didelę bylą prieš „Meta“, ji gali gauti iki 6 proc. nuo globalios apyvartos baudą, tai gali būti milijardai“, – sakė ekspertas. Vis tik, anot jo, kol kas „nėra indikacijų“, kad socialinis tinklas imtųsi priemonių užkardyti sukčių veiklą.
