Lietuvos žvalgybos šią savaitę pateiktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime galima išskirti dvi dalis – vidaus ir išorės grėsmes. Išorinė, akivaizdu, Rusija, gynybinius pajėgumus didinanti ir NATO šalims nenustojanti grasinti – pirmoje vietoje. Tiesa, žvalgybos vertinimu, kol Rusija kariauja Ukrainoje, o tą ji gali daryti dar porą metų, pajėgumų pulti NATO šalis neturi. Savo interesų, stebima, turi ir Baltarusija, ir Kinija.
Kita dalis – grėsmės viduje. Čia Rusija intensyvina informacinį karą, Baltarusija verbuoja ten vykstančius lietuvius ir savo piliečius, atvykstančius į Lietuvą. Kinijai savo ruožtu vis labiau rūpi Lietuvos vidaus politika, rinkimai, politinių partijų tarpusavio santykiai. Ir visa tai dėl Lietuvos palankumo Taivanui.
„Nerizikuok savo saugumu, nevyk į Baltarusiją, gali nebesugrįžti“ – toks ženklas pasienyje nuo vasaros. Bet, panašu, nelabai veikia.
Pasak pasieniečių, absoliuti dauguma Lietuvoje leidimą gyventi turinčių baltarusių į tėvynę važinėja nuolat. Vidurkis – septyni kartai per metus. O ten nuvykus, Lietuvos žvalgyba neabejoja, bandoma paveikti kiekvieną.
„Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno yra prieinama, kiekvienas bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas teikti informaciją“, – sako Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Baltarusių diaspora per metus Lietuvoje gerokai išaugo ir siekia 60 tūkst. žmonių. Tai leidžia Baltarusijos žvalgyboms lengviau rasti verbuoti tinkamų taikinių.
Jau aišku, kad kai kuriuos užverbuoti pasiseka. Pernai metų pabaigoje sulaikyti keli tarpusavyje susiję asmenys, kurie įtariami už pinigus šnipinėję – rinko duomenis apie strateginius šalies objektus, kariuomenę.
„Piliečiai rinko informaciją, perdavė Baltarusijos žvalgybai, tikėtina, buvo užverbuoti Baltarusijoje“, – aiškina 2-ojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius.
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad Baltarusijos žvalgybos verbavimas suintensyvėjo ir dėl to, kad jiems patiems tiesiog trūksta pajėgumų informacijai rinkti.
„Baltarusijos režimas sunerimęs, ieško informacijos, ką girdžiu – Baltarusijos tarnybos sako: mes visus taip išdaužę, neturim jokios informacijos, nematome finansinių srautų, tai jie stengiasi dirbti per socialinius tinklus, bauginti“, – sako politologas V. Jurkonis.
Aiškaus kriterijaus, dėl kokių priežasčių Baltarusija verbuoja vieną ar kitą asmenį, anot V. Jurkonio, nėra. Verbuoti baltarusiai bandė net Lietuvos ambasados darbuotojus. Tiesa, nesėkmingai.
„Kas buvo išskirtinis atvejis, tai buvo aiškus bandymas veikti pareigūnus diplomatus, veikiančius ten – tai signalas, kad nei diplomatinis imunitetas, nei verslo ryšiai, kitos priemonės tavęs neapsaugos, nei pasas neapsaugos“, – pažymi V. Jurkonis.
Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė sako – tik keli šnipinėjimo atvejai pateikiami kaip tendencija. O naratyvas, kad tarnybos taikosi į baltarusių diasporą, – esą Rusijos ir Baltarusijos propagandos bandymas supriešinti baltarusious su lietuviais.
„Norima parodyti baltarusius kaip tuos, kurie Lietuvoje ieško geresnio gyvenimo, bet patikėkit, dauguma baltarusių į Lietuvą bėga nuo represijų“, – kalba Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Tačiau paklausta, ar normalu, kad didelė dalis baltarusių iš Lietuvos nuolat važinėja į tėvynę, S. Cichanouskaja jau sako kitaip.
„Dauguma žmonių, kurie atvyko dėl represijų, negali grįžti, bet yra ir daug tų, kurie atvyko dirbti, o Baltarusijoje liko jų šeimos, todėl jie turi turėti galimybę“, – mano Baltarusijos opozicijos lyderė.
Politikai kalba – ribos pasiektos. Vidaus reikalų ministerija šią savaitę paskelbė, kad siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams.
Anksčiau grėsmių vertinime ne kartą minėtos prorusiškų veikėjų pavardės, organizacijos, kuriose jie veikia. Šįkart – nė vienos pavardės, tik trumpas veikėjų apibūdinimas.
„Prorusiškų veikėjų siekiai – besąlygiška taika su Rusija ir Lietuvos neutralumas, bet mes juk visi suprantame, kokie tikrieji tikslai slepiasi po ėriuko kailiu“, – sako D. Jauniškis.
Žvalgyba vertina, kad prorusiški veikėjai Lietuvoje neturi palaikymo ir jokios didesnės visuomenės grupės mobilizuoti negalėtų. Politologas dr. Nerijus Maliukevičius sako, taip yra dėl to, kad keičiasi ir Kremliaus strategija.
„Sugalvotum deklaruoti savo meilę Putinui, būtum nesuprastas Lietuvoj, tai keičiasi Kremliaus strategija, nėra investuojama į politinius veikėjus, kurių sudėtinga jau rasti, bet bandoma informacinėmis atakomis kelti įtampas, provokacijas organizuoti“, – teigia VU TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius.
Strategija gal ir pasikeitusi, bet Rusijos metodai visai ne nauji, o išbandyti sovietiniai.
„Rusija, vykdydama informacines atakas, didina ir jų kiekį, ir didėja agresyvumas atakų, šiuo atveju, sovietiniais laikais buvo vykdomos priemonės, operacijos, kur buvo kuriami įvykiai, Vokietijoje ant sinagogų sienų buvo piešiamos svastikos tikslingai, kad sukeltų įtampas, mes matome pasikartojančias tokias operacijas – Prancūzijoje išpieštos Dovydo žvaigždės – atkleista, kaip agentų veikla. Matome, kad sistemiškai vykdomi išpuoliai prieš paminklus ir dažais apliejami Baltijos šalyse“, – vardija N. Maliukevičius.
Anot žvalgybos, tokių išpuolių gali daugėti. Pasak profesoriaus Gintauto Mažeikio, vertinime neįvertintos visos grupės, kurios gali tapti naudingos Kremliui.
„Kremlius gali naudotis ir mūsų piliečiais – ar pernelyg radikaliai tautiškai nusiteikusiais, ar pernelyg kairiomis grupėmis, ar tais pačiais valstiečiais, kaip matome, Kremlius norėtų remtis Lenkijoje“, – mano VDU profesorius dr. G. Mažeikis.
Visgi jei prorusiškos idėjos piliečių ir nedomina, daliai verslo Rusija vis dar atrodo patraukli. Žvalgybos teigimu, dešimtys Lietuvos įmonių įsitraukusios į sankcijų apėjimo schemas. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas, dažniausiai yra valdomos rusų ir baltarusių.
„Netgi tiesiogiai teikia tam tikras technologijas ar įrangą Rusijos įmonėms, kurios yra susijusios su kariniu sektoriumi“, – akcentuoja D. Jauniškis.
Vertinime nemažai dėmesio ir Kinijai – ji aktyviau veiks prieš Lietuvą. Pasak žvalgybos, gali būti verbuojami lietuviai, vykstantys į Kiniją, tačiau labiausiai šalis reiškiasi per socialinius tinklus. Kinijai ypač rūpi, kas po rinkimų vadovaus šaliai.
„Matome susidomėjimą rinkimais – labai svarbu tiek prezidento, tiek parlamento rinkimai. Ypač tai aktualu Kinijai. Dėl mūsų politikos Taivano atžvilgiu jiems svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – priduria D. Jauniškis.
Žvalgyba apibendrina – grėsmės šaliai nemažėja, bet panikuoti nėra ko. Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas sako, kad kalbos apie grėsmes mobilizuoja žmones, kas yra gerai, bet apie apokaliptinius scenarijus mėgstantys kalbėti politikai dažnai pamiršta, kad to negana.
„Politikai, pradėję šitą dalį, turėjo suteikti ir saugumo, o saugumas yra dalis, kada žmonėms reikia paaiškinti, kas vyks, ką lyderis ketina daryti, ką jau padarys ir ko reikia iš to žmogaus“, – teigia „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas.
Ko reikia iš žmonių – iš žvalgybos ataskaitos aišku – likti atspariems provokacijoms, bandymams verbuoti.
