Jau kurį laiką Kauno musulmonai skundžiasi, kad mečetėje tikintieji netelpa, tenka melstis ir lauke. Muftijus Aleksandras Beganskas primena, kad bendruomenei negrąžinama sovietmečiu atimta žemė. Jis taip pat kritikuoja politikus, kaltinančius vietos bendruomenes dėl augančio musulmonų skaičiaus. „Savivaldybė, universitetai, didžiausios logistikos įmonės gauna pelną, kviečia užsieniečius, <...> naudojasi jais kaip pigia darbo jėga, o vėliau dar kaltina mus, musulmonų bendruomenes, kad neva čia juos pakvietėme ir skatiname atvažiuoti“, – sako jis.
Prieš kurį laiką Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinia, kad dėl didėjančio tikinčiųjų skaičiaus maldos namuose visi netelpa. Bendruomenė ragina institucijas, universitetus ir verslus pradėti dialogą ir užtikrinti sąlygas.
„Kauno musulmonų bendruomenė norėtų aiškiai pabrėžti, kad šiuo metu Kauno mečetė susiduria su ribotomis galimybėmis priimti didėjantį tikinčiųjų skaičių.
Ši situacija glaudžiai susijusi su augančiu tarptautinių studentų ir darbuotojų skaičiumi, atvykstančių į Lietuvą universitetų ir darbdavių iniciatyva. Tai atspindi Lietuvos atvirumą ir tarptautiškumą, todėl svarbu, kad šis augimas būtų lydimas atsakingo požiūrio į atvykstančiųjų socialinius ir kultūrinius poreikius, įskaitant ir religijos praktiką.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno mečetė gali talpinti apie 150 tikinčiųjų, o daugelis užsieniečių Lietuvoje gyvena kelerius metus iš eilės, kviečiame Lietuvos universitetus, darbdavius ir valstybės institucijas įsitraukti į konstruktyvų dialogą bei ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų tinkamas sąlygas religinei praktikai, vadovaujantis Europos Sąjungos vertybėmis ir principais.
Kauno musulmonų bendruomenė atvira bendradarbiavimui ir dialogui, siekdama prisidėti prie pagarbios integracijos, tarpusavio supratimo ir visuomenės darnumo“, – teigiama įraše.
Apie tai, kad Kaune gyvenantys musulmonai nebetelpa senojoje mečetėje, kalbama jau seniai, daliai tenka melstis tiesiog lauke.
Norėtų atgauti sklypą ir atstatyti pastatus
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas muftijus A. Beganskas LRT.lt priminė, kad Kauno musulmonai jau kurį laiką negali atgauti jiems priklausiusio, tačiau sovietmečiu nusavinto maždaug hektaro dydžio sklypo šalia mečetės. Jis kritikuoja politikus, kurie dėl imigracijos kaltina vietos bendruomenes ir nenori suteikti galimybės tikintiesiems melstis oriai.
Nestatytume ant kapų nieko.
A. Beganskas
„Mes 100 proc. nepanaudotume šio sklypo komerciniams tikslams, naudotume bendruomenės tikslams – pagal galimybes darytume [automobilių stovėjimo] aikštelę arba tvorą. Teritorijoje stovėjo du papildomi pastatai, pagal įstatymą galėtume juos atstatyti. Nestatytume, kaip kažkas sako, ant kapų nieko. Statytume tik tose vietose, kur pagal istorinius archyvus stovėjo pastatai. Pagal ką atstatytas Gedimino bokštas – senovės archyvus. Taip ir mes atstatytume“, – pasakojo jis.
Beganskas: atvykti kviečia verslai ir universitetai, o kritika – bendruomenei
Pasakyti, kiek musulmonų gyvena Kaune, LRT.lt pašnekovas negalėjo, nes skaičius nuolat keičiasi.
„Tampa musulmonais ir Kauno gyventojai, <...> bet didžiąją dalį kol kas sudaro užsieniečiai. Tai studentai, darbininkai, pabėgėliai“, – sakė jis. A. Beganskas pridūrė, kad vietos bendruomenė nėra susijusi su augančiu musulmonų skaičiumi, nors viešojoje erdvėje ir pasigirsta tokių pasvarstymų. Anot jo, nors kaltinama bendruomenė, užsieniečius į Lietuva kviečia ne ji, o verslai, universitetai.
Bus mečetė ar nebus – imigrantams vienodai, nes jie atvažiuoja uždirbti pinigėlių.
A. Beganskas
„Situacija tokia, kad savivaldybė, universitetai, didžiausios logistikos įmonės gauna pelną, kviečia užsieniečius, <...> naudojasi jais kaip pigia darbo jėga, o vėliau dar kaltina mus, musulmonų bendruomenes, kad neva čia juos pakvietėme ir skatiname atvažiuoti. Klausykite, imigrantai nesirenka šalies pagal tai, ar yra mečetė. Pasižiūrėkite, Vilniuje nėra mečetės, bet kiek yra migrantų musulmonų. Bus mečetė ar nebus – imigrantams vienodai, nes jie atvažiuoja uždirbti pinigėlių. Jau anksčiau esu sakęs, kad čia bus problema – atvyksta imigrantai, daugėja musulmonų, jeigu nesiimsime priemonių, bus didelė problema. Ne, niekas nekreipė dėmesio. O dabar jau yra akivaizdi problema ir niekas negali jos neigti, tada kaltina mus, kad Kauno mečetė sukūrė problemą“, – apie augantį tikinčiųjų skaičių kalbėjo muftijus A. Beganskas.
Žemės grąžinti negali dėl kapinių
Kauno savivaldybė pabrėžia, kad teritorijos grąžinimas – itin jautrus klausimas, nes šioje vietoje veikė kapinės, kuriose palaidoti skirtingų tikėjimų žmonės.
„Kauno miesto savivaldybė nedalyvauja sprendžiant religinių bendruomenių vidaus veiklų klausimus. Kiekviena jų yra laisva savarankiškai spręsti savo bendruomenėje kylančius klausimus, ieškoti sprendimų ar atliepti tikinčiųjų poreikius.
Kalbant apie istorinį ginčą dėl teritorijos prie Kauno mečetės, svarbu pažymėti, kad šis klausimas pirmiausia susijęs ne su religinės paskirties plėtra ar nuosavybės teisių atkūrimu, o su valstybinės žemės sklypo Totorių g. 6 suteikimo neatlygintinai klausimu bei kultūros paveldo apsauga ir istorinės teritorijos statusu.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyva kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą dėl Kauno senųjų kapinių, dar vadinamų Karmelitų kapinėmis, komplekso teritorijos ribų tikslinimo. Tai istoriškai jautri vieta, kurioje palaidoti įvairių religinių bendruomenių atstovai, todėl visi sprendimai pirmiausia grindžiami pagarba istorinei atminčiai ir kultūros paveldo apsaugos principais“, – komentare raštu teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Jo teigimu, palaidojimų nefiksuota tik mažame plote aplink mečetę. Pasak G. Barčausko, sprendimus atkurti nuosavybę priima Nacionalinė žemės tarnyba, šiuo atveju jie turėtų neprieštarauti paveldosaugininkų reikalavimams.
„Kaunas netaiko išskirtinės politikos nė vienai religinei bendruomenei – visos jos yra lygios ir turi teisę veikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jei bendruomenė matytų poreikį ieškoti kitų sprendimų dėl erdvesnių maldos namų ar alternatyvių vietų, tai turėtų vykti bendra tvarka, kaip ir kitų organizacijų atveju“, – sakė jis.
Kauno savivaldybė primena, kad prašydama leisti neatlygintinai naudotis sklypu Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dar 2018 m., tačiau prašymas atmestas, o istorija persikėlė į teismą, kuris įpareigojo prašymą svarstyti dar kartą. Paskutinį kartą bendruomenės prašymą tarnyba atmetė 2023 m. Sprendimą motyvavo tuo, kad žemės sklypas suformuotas buvusių kapinių vietoje, kurioje iki šiol išlikę palaikai, o tokie sklypai pagal Žemės reformos įstatymą neprivatizuojami.
Byla darkart nagrinėta teisme, bendruomenės skundas iš pradžių tenkintas, tačiau pernai sausį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį atmetė.
Savivaldybės teigimu, prieš trejus metus pradėtos sklypo dalybos – vienoje dalyje būtų galėjęs iškilti bendruomenės pastatas, o kitoje liktų kapinaitės, tačiau paveldosaugininkai tam nepritarė.
Anksčiau skelbta, kad Kauno musulmonai ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. A. Begansko teigimu, šiame teisme bendruomenė išgirdo, kad Lietuvoje išnaudotos ne visos teisinės galimybės. Jis žada, kad Kauno musulmonai šioje istorijoje ir toliau sieks įrodyti savo tiesą.
