Lietuva – vandeningas kraštas. Ežerų skaičiuojama per 3 tūkst., upių bei upelių – beveik 30 tūkst. Turime vos 17 ilgesnių nei 100 kilometrų upių, viena jų – Nevėžis. Šiemet ši upė patvino kiek anksčiau, nei įprasta.
„Ten susimąstęs tamsus Nevėžis, / Kaip juosta juosia žaliąsias pievas; / Banguoja, vagą giliai išrėžęs“, – Maironio prieš kiek daugiau nei šimtmetį parašytos eilutės, kurių tikrumu galima įsitikinti užlipus į Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštą.
Iš čia atsiveria vaizdas į rūke paskendusią ir šiuo metu patvinusią upę.
„Tas įspūdis, kada iš viršaus tą patį lieptelį, ant kurio vasaros metu stovėjome, ir iš viršaus lietėme vandenį, dabar jo net nematyti, jis po vandeniu. <...> Tikra lietuviška gamta. Vasarą, kai nebuvo patvinę viskas, tose pievose ganėsi gyvuliai. Jaučiasi lietuviškas autentiškumas“, – pasakoja Eimantas, lankytojas iš Alytaus.
Vidurio Lietuvoje vyrauja nelaidus, molingas dirvožemis, todėl Nevėžio vandeningumas labai priklauso nuo kritulių. Upė prasidėjus pavasariniam sniego tirpsmui išsilieja už įprastų ribų. Krekenavos regioninio parko atstovė sako, šiemet pavasarinis upės potvynis – palyginti ankstyvas. Įprastai jis prasideda kovo viduryje ir tęsiasi iki balandžio pabaigos.
„Kiekvieną pavasarį iš viso upės baseino į Nevėžį suplūsta sniego tirpsmo ir lietaus vandenys. Slėnis išsilieja iš savo krantų, išeina iš savo vėžių, susijungia su senvagių ežerėliais esančiais slėnyje ir užlieja pievas. Taip vyksta kasmet.
Nevėžiui dar būdingi pavasario, vasaros ir rudens poplūdžiai, kadangi vidurio Lietuvoje būdingi nelaidūs dirvožemiai, tai upės vandeningumas labai priklauso nuo kritulių kiekio. Tai po didesnio lietaus vanduo upėje patvinsta, pakyla nuo pusantro iki keturių metrų aukščio ir vyksta arba potvyniai arba poplūdžiai“, – pasakoja Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.
Per potvynius ir poplūdžius upė natūraliai keičiasi. Pašnekovė pastebi, išsiliejęs vanduo keičia ne tik paties Nevėžio vagą, bet ir upę supančią aplinką, gamtą.
„Nevėžio slėnis yra didžiausia mūsų kraštovaizdžio vertybė, nes slėnyje upė daro raiškius vingius, palieka gausybę senvagių virtinių ir šiuo metu stebime kaip upė susilieja su senvagėmis ir dalis tų pievų vešlių, kurios vertingos, yra užliejamos upės vandeniu.
Bendrai per poplūdžius ir potvynius upėje vyksta eroziniai procesai intensyviai. Upė atsinaujina, atsikrato nuo natūralių patvankų – bebrų užtvankų ir medžių užtvarų. Taip pat potvynio vanduo neša gausybę nešmenų, kurios nusėdę slėnio pievose tuo paįvairina biologinę įvairovę“, – teigia A. Kavaliauskienė.
Kartais po potvynių pasikeičia ir Krekenavos regioniniame parke saugomų senvagių vaizdas: vienos susijungia, kitos atsiskiria. Upės vagos kaita nėra netikėtas reiškinys.
„Tokie procesai upės vingiavimo ir mamendravimo vyksta visose upėse. Dažniausiai senvagės stebimos vidurupiuose. <...> Žmonės čia nuo senų laikų stebėjo tuos potvynius ir statė savo gyvenamuosius namus atokiau, kad jų neapsemtų. Tai tos didelės žalos taip ir nepadaro“, – tikina A. Kavaliauskienė.
Nevėžis nėra vandeninga upė. Jo potvyniai dažniausiai trunka nuo keliolikos iki keliasdešimties dienų, o vasarą vandens lygis gerokai krinta. Manoma, kad nuo to galėjo kilti ir upės pavadinimas: žodis „nevežti“, tai yra – lėtai judėti. Pagal kitą versiją – tai „upė be vėžių“. Tačiau upės baseine visada buvo gausu vėžių. Iki šiol aiškaus sutarimo nėra.
Pažintį su šia Vidurio Lietuvos upe galima pradėti ties Anykščiais, kur ji išteka iš Paraisčių durpyno, o baigti – ties Raudondvariu Kauno rajone, pakeliui stabtelint ir Panevėžio rajone.
„Kviečiame atvykti į Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą, kur yra tarsi vartai į mūsų regioninį parką, kur visos vertybės tarsi sukeltos į vieną patalpą. Ten galima susipažinti su visomis vertybėmis, taip pat užlipti į šalia lankytojų esantį apžvalgos bokštą, apžvelgti nuostabų Nevėžio slėnį. Pasivaikščioti pojūčių taku, taip pat netoliese yra Nevėžio slėnio pažintinis takas, skirtas apeiti, apžiūrėti senvages iš arčiau. Na, ir užsukti į Pašilių stumbryną, kur galima iš arti stebėti didingus gyvūnus“, – kviečia pašnekovė.
Lankyti Krekenavos regioninį parką ir Pašilių strumbryną galima nemokamai. Saugomoms teritorijoms neabejingi žmonės gali įsigyti savanorišką bilietą.
