„Ne tik opozicija, ne tik žmogaus teisių gynėjai, bet ir tokie paprasti ekonominiai migrantai“, – taip apie į Lietuvą vykstančius baltarusius kalba parlamentaras Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, reikia įvertinti rizikas ir tai, kad patikrinti visų atvykstančių Baltarusijos gyventojų nėra galimybės. Tačiau jam prieštarauja ekspertas Maksimas Milta, kuris sako, kad žmogus gali ir bėgti nuo režimo, ir ieškoti geresnio gyvenimo, o užtikrinti atvykstančiųjų patikrą yra Seimo narių atsakomybė.
Jei į Lietuvą jie pabėgo nuo režimo, kodėl ir toliau vyksta į Baltarusiją – tokį klausimą kalbėdamas su portalu LRT.lt kėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasieniečių duomenys rodo, kad kiek daugiau nei 30 proc. viso Lietuvos ir Baltarusijos sieną kertančių baltarusių srauto sudaro Lietuvos vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje turintys asmenys. Kai kurie jų į Baltarusiją vyksta ir 7 kartus per metus.
L. Kasčiūnas tvirtina, kad tai rodo, jog į Lietuvą baltarusiai vyksta ne tik bėgdami nuo režimo, bet ir vedami ekonominių paskatų. Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Maksimas Milta sakė negalintis suprasti tokių argumentų.
„Noras užtikrinti ekonominę gerovę savo šeimai kyla iš politinio režimo prigimties, kuris viešpatauja Baltarusijoje tris dešimtmečius. Tai, kad žmonės ieško geresnio darbo Lietuvoje, rodo, kad Lukašenkos ekonomikos modelis yra žlugęs“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt pabrėžė M. Milta.
Dirbančiųjų skaičius – 1,6 karto didesnis
Apie tai, kad į Lietuvą atvykusių baltarusių skaičius nemažėja, o patikrinti jų visų darosi neįmanoma, kalbėta jau ne kartą. Naujausi Migracijos departamento duomenys rodo, kad šiuo metu galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turi beveik 62,5 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Dauguma mūsų šalyje apsigyvenusių baltarusių yra dirbantys – nepilnamečių ir senjorų, vyresnių nei 65 metai, kartu sudėjus nėra nei 5 tūkst.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje pagal darbo sutartį dirba 47 726 Baltarusijos piliečiai. O tai, anot tarnybos, yra 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, kai Lietuvoje įsidarbinę buvo 30 509 baltarusiai.
Daugiausia Baltarusijos piliečių įdarbino transporto ir saugojimo (73 proc.), statybos (12 proc.) bei informacijos ir ryšių (9 proc.) veiklos grupėse veikiantys darbdaviai.
Be to, vasario 1-osios duomenimis, Užimtumo tarnyboje buvo registruota 512 asmenų, turinčių Baltarusijos pilietybę. Palyginti, 2020-aisiais šis skaičius buvo perpus mažesnis ir siekė 227.
Taip pat skaitykite
„Tarp aukštos kvalifikacijos darbo ieškančiųjų daugiausia yra norinčių įsidarbinti logistikos specialistais [vadybininkais], programuotojais, programinės įrangos testuotojais, grafikos dizaineriais ir pardavimo vadybininkais.
Vidutinės kvalifikacijos darbai populiariausi – automobilio vairuotojas, manikiūrininkas, pardavėjas, virėjas, siuvėjas ir padavėjas, o nekvalifikuoti – pagalbinis darbininkas ir pakuotojas“, – portalui LRT.lt nurodė Užimtumo tarnyba.
Kaip informavo Registrų centras, daugiausia Baltarusijos piliečių – 28 250 – savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniaus miesto savivaldybėje. Po maždaug 4,4 tūkst. baltarusių įsikūrė Šiaulių miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse.
Kauno mieste ir rajone, kartu sudėjus, gyvenamąją vietą deklaravo apie 5,8 tūkst. baltarusių. Klaipėdoje apsigyveno 1,9 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Nemažai jų rinkosi ir mažesnes savivaldybes – Trakus, Elektrėnus, Šalčininkus, Uteną. Tačiau, kaip portalui LRT.lt nurodė Registrų centras, reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta gali skirtis nuo faktinės gyvenamosios vietos.
Galiausiai matyti, kad auga ir Baltarusijos piliečių Lietuvoje įsigyjamų nekilnojamojo turto objektų skaičius. Iš viso per 2023-iuosius baltarusiai Lietuvoje įsigijo 471 NT objektą, o šiemet – jau bent 17.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skaičiuoja, kad šiemet, iki vasario 22-osios, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 232 Baltarusijos piliečių. Nemaža dalis jų neturėjo reikiamų dokumentų, negalėjo pateisinti, kodėl jiems reikia vykti į Lietuvą.
Pasieniečiai taip pat nurodė, kad iš viso 79 asmenis atsisakyta įleisti į Lietuvą, nes jie nepageidaujami šalyje, jiems uždrausta atvykti, jie laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
2023-iaisiais į Lietuvą iš viso neįleisti 1 734 Baltarusijos piliečiai. Didžiajai daliai jų į šalį neleista atvykti dėl tų pačių priežasčių – keliamų grėsmių, draudimo įvažiuoti į šalį, buvimo nepageidaujamais asmenimis.
Taip pat skaitykite
Prilygino geležinei uždangai
Ministrų kabinetas nutarė nuo kovo 1-osios uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo – pasienio kontrolės punktus. Vyriausybei nutarus uždaryti šiuos punktus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sprendimą vadino savalaikiu ir būtinu.
Tačiau dar dviejų pasienio kontrolės punktų uždarymą, dar prieš priimant sprendimą, kritikavo baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
„Sienos kirtimo punktų uždarymas pirmiausia turės poveikį baltarusiams, dauguma kurių nusiteikę prieš A. Lukašenką ir remia Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos“, – komentare naujienų agentūrai BNS teigė S. Cichanouskaja.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skaičiuoja, kad vien per beveik du šių metų mėnesius, iki vasario 22-osios, per Lavoriškių pasienio kontrolės punktą iš viso atvyko 35 586 asmenys, iš kurių 19 671 – Baltarusijos pilietis. Per tą patį punktą iš šalies išvyko 36 767 asmenys, iš kurių 20 640 buvo baltarusiai.
„Beje, pernai per Lavoriškių punktą Baltarusijos piliečiai vyko beveik 307 tūkst. kartų ir palyginti su 2022 m. šis skaičius augo 50 proc.“, – komentare portalui LRT.lt nurodo VSAT.
Daugiau Baltarusijos piliečių, kaip rodo pasieniečių duomenys, sieną kirto Raigardo pasienio kontrolės punkte. Per šiuos metus, iki vasario 22-osios, per šį punktą atvyko 41 920 asmenų, kurių 35 766 – Baltarusijos piliečiai, o išvyko 38 203 asmenys, iš jų 31 817 buvo baltarusiai.
„Pernai per Raigardo punktą Baltarusijos piliečiai vyko daugiau kaip 582 tūkst. kartų ir palyginti su 2022 m. šis skaičius augo 70 proc.“, – duomenis pateikė pasieniečiai.
Visgi baltarusių opozicijos lyderė S. Cichanouskaja teigė, kad šių dviejų pasienio kontrolės punktų uždarymas yra „simptomų, ne pačios problemos gydymas“.
„Izoliuotas turi būti Lukašenkos režimas, ne baltarusiai. <...> Gyventojų judėjimas turi būti užtikrintas“, – teigė ji.
Taip pat skaitykite
Per sieną – ir 7 kartus per metus
Tačiau teiginiams, kad pasienio kontrolės punktų uždarymas kenks baltarusiams, kurie į Lietuvą bėga nuo Lukašenkos režimo, nepritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Portalui LRT.lt jis dėstė, kad jei žmonės iš tikro bėga nuo represijų, jie nebenori turėti nieko bendro su režimu, kuris jau kelis dešimtmečius valdo Baltarusiją. Kitaip tariant, jie neturėtų važinėti atgal į šalį, iš kurios pabėgo bijodami susidorojimo.
Visgi situacija, anot L. Kasčiūno, yra kitokia: „Didžioji dalis tų, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje – ar dėl darbo, ar kokiais kitais tikslais – reguliariai važinėja į Baltarusiją. Tai, man atrodo, šitas faktas yra iškalbingas mažų mažiausiai.
10 proc. humanitarines vizas turinčių baltarusių, tai yra politinio pabėgėlio viza, jų nėra daug, bet jie irgi grįžta į Baltarusiją.“
NSGK pirmininko žodžius patvirtina ir VSAT pateikti duomenys. Kaip pasieniečiai nurodė portalui LRT.lt, per praėjusius metus VSAT pasienyje su Baltarusija iš viso patikrino 388 905 baltarusius, kurių 87 proc. sieną kirto vidutiniškai 7 kartus per metus. Iš viso Baltarusijos piliečiai sieną praėjusiais metais kirto 2,5 mln. kartų.
Surinkti sienos kirtimo duomenys rodo, kad pernai sieną kirtusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2022-aisiais, išaugo 49 proc. Praėjusiais metais sieną kirtę baltarusiai pasieniečiams dažniausiai pateikė Lenkijos išduotas vizas ir leidimus gyventi.
Tuo metu Baltarusijos piliečiai, vykę su Lietuvoje išduotomis vizomis ar leidimais gyventi, pernai sudarė 30,5 proc. bendro jų srauto.
„Ši dalis, palyginti su 2022 m. duomenimis, sumažėjo 12 proc.“, – portalui LRT.lt nurodė VSAT.
Komentuodamas iš Lietuvos į Baltarusiją ir atgal vis vykstančių baltarusių srautus L. Kasčiūnas teigė, kad tokia statistika „nepanaši į bėgimą nuo režimo“. Seimo NSGK pirmininkas kalbėjo, jog akivaizdu, kad ne tik nuo represijų bėgantys baltarusiai vyksta į Lietuvą.
„Ne tik opozicija, ne tik žmogaus teisių gynėjai, bet ir tokie paprasti ekonominiai migrantai, kurie po to reguliariai grįžta į Baltarusiją ar pas šeimą, ar pas draugus, ar dėl kokių kitų priežasčių.
Ir aš keliu klausimą – turint omenyje totalitarinio režimo represyvumą ir tarnybų gebėjimą daryti įtaką žmonėms, na, mes nesame pajėgūs sukontroliuoti, kad tie grįžtantys žmonės nėra kaip nors verbuojami, užduotys jiems formuluojamos, ką jie darys čia, Lietuvoje. Rizikos yra nemažos“, – komentavo politikas.
Nėra tik „arba, arba“
Visgi su L. Kasčiūnu nesutinka Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotasis ekspertas M. Milta. Jis, kalbėdamas su portalu LRT.lt, pabrėžė, kad žmogus vienu metu gali ir bėgti nuo režimo, ir ieškoti geresnio gyvenimo savo šeimai.
„Matyt, mano intelektualiniai pajėgumai yra per daug silpni tam, kad suprasčiau logiką, kuria yra vadovaujamasi, kai yra naudojamas šitas argumentas. Neva, tu gali būti arba tik politiniu kovotoju 24 valandas per parą, arba keliauji tik tam, kad užsidirbtum pinigų.
Taip pat skaitykite
Aš nesuprantu šitos dichotomijos, kuri, mano manymu, yra dirbtinė ir ji ne tik supaprastina, bet ir paniekina kiekvieno žmogaus, ieškančio oraus gyvenimo, ieškančio geresnių galimybių sau ir savo šeimai gyvenimo kelią ir galimybių siekimą“, – vertino RESC asocijuotasis ekspertas.
M. Milta sakė manantis, kad mąstymas, jog baltarusiai į Lietuvą atvyksta tik arba siekdami pabėgti, arba siekdami užsidirbti, apsunkina galimybes lietuviams suprasti kaimynus.
Jis pabrėžė, kad geresnio gyvenimo ieškojimas yra tiesiogiai susijęs su galimybių ir laisvių apribojimu, su kuriuo susiduria kiekvienas žmogus Baltarusijoje.
„Noras užtikrinti ekonominę gerovę savo šeimai kyla iš politinio režimo prigimties, kuris viešpatauja Baltarusijoje tris dešimtmečius. Tai, kad žmonės ieško geresnio darbo Lietuvoje, rodo, kad Lukašenkos ekonomikos modelis yra žlugęs“, – kalbėdamas su portalu LRT.lt pabrėžė M. Milta.
„Ar mes kuriame Baltarusiją Lietuvoje?“
Absoliuti dauguma Lietuvoje šiuo metu gyvenančių baltarusių, kaip minėta anksčiau, dirba pagal darbo sutartį. Paklaustas, ar tai, jog Baltarusijos piliečiai moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę nėra pakankamas argumentas negriežtinti sąlygų baltarusiams, L. Kasčiūnas teigė, kad leidimus gyventi Lietuvoje jau turintiems asmenims sąlygų keisti ir neketinama.
„Laikykis taisyklių, neperženk ribų, žinok, kad esi svečiuose ir pan. Bet aš kalbu apie naujų leidimų išdavimo stabdymą, srauto valdymą“, – aiškino NSGK pirmininkas.
Jis kėlė hipotetinį klausimą, kam būtų geriau, jei į Lietuvą, tarkime, atvyktų 150 tūkst. baltarusių. Anot L. Kasčiūno, galbūt dėl to išloštų kurios nors įmonės, tačiau Lietuvos nacionalinis saugumas, kultūrinė aplinka ir pan. nukentėtų.
„Mes padedame kurti europietišką Baltarusiją ar mes kuriame Baltarusiją Lietuvoje? Aš noriu brėžti brūkšnį ir pasakyti „stop“. Įsivertinkime grėsmes, ypač kai Valstybės saugumo departamentas signalizuoja, kuri turi labai stiprų represinį aparatą, gali verbuoti tuos žmones, kurie vyksta į Lietuvą“, – dėstė politikas.
L. Kasčiūnas sakė girdintis argumentus, kad jei ribosime baltarusių patekimą į Lietuvą, reikės įsileisti daugiau Vidurio Azijos darbuotojų ir t. t. Tačiau, pasak jo, galima nustatyti kvotas, apskaičiuoti, kiek darbuotojų reikia Lietuvos įmonėms, ir taip nustatyti migrantų, taip pat ir baltarusių, srautus.
„Nenoriu, kad kartotume Vakarų Europos klaidas, kai procesai tapo nevaldomi, nekontroliuojami, susiformavo uždaros bendruomenės ir kūrė savo tvarką. Mes esame savo valstybės šeimininkai ir turime teisę nustatyti taisykles“, – komentavo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Taip pat skaitykite
Atsakomybė – įstatymų leidėjų rankose
Komentuodamas sprendimą uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus, RESC asocijuotasis ekspertas M. Milta portalui LRT.lt kalbėjo, kad toks sprendimas galimas tik kaip trumpalaikis ir nesprendžia esminių problemų.
Pasak jo, didesnė problema yra tai, kad Lietuvos tarnybos neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir kitų pajėgumų, kad patikrintų į Lietuvą atvykstančius baltarusius. Tačiau tai, jo teigimu, yra Seimo narių atsakomybė.
„Šitas sprendimas susiaurina problemą. Politinis sprendimas yra didinti pajėgumus. <...> Įstatymo leidėjo atsakomybė yra užtikrinti, kad suteikiami biudžeto asignavimai būtų pakankami užtikrinti ne tik pakankamus žmogiškuosius išteklius, bet ir kompetencijas“, – sakė M. Milta.
Anot jo, didinti pajėgumus ir kompetencijas reikia kone visose su migrantais susiduriančiose institucijose – pradedant Migracijos departamentu ar VSAT, baigiant Valstybės saugumo departamentu ar Lietuvos muitine.
„Tai yra tiesioginė Seimo narių atsakomybė rasti būdą, kaip skirti maksimaliai reikalingą ir adekvačią lėšų sumą, kuri leistų tai spręsti. Dabar yra ieškoma sprendimo visiškai iš kito galo ir nemanau, kad tai yra tvarus sprendimas“, – portalui LRT.lt komentavo RESC ekspertas M. Milta.
