„Suprantu, kad toks sprendimas atrodo paprastas. Uždrauskime visus baltarusius ir visiems iš karto taps saugiau, bet taip nebūna. Uždrausti reikėtų Aliaksandrą Lukašenką“, – komentuodamas naujausios Lietuvoje atliktos sociologinės apklausos rezultatus sako Svetlanos Cichanouskajos komandos patarėjas ir užsienio politikos skyriaus vadovas Franakas Viačorka.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 60,61 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tai, kad Baltarusijos piliečiams būtų sugriežtintos įvažiavimo į Lietuvą sąlygos.
Už griežtesnes sąlygas dažniau pasisakė moterys, 50 metų ir vyresni žmonės, kaimo vietovių ir mažų miestelių gyventojai. Rečiausiai už griežtesnius reikalavimus pasisakė 18–29 metų amžiaus apklaustieji.
„Uždrausti reikėtų Lukašenką“
Šių metų pradžioje, sausio 1 d., Lietuvoje gyveno 48,8 tūkst. baltarusių, o naujausiais duomenimis, iki spalio 1 d. šalyje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičiaus jau buvo išaugęs iki beveik 61 tūkst.
„Manau, kad šiuo metu nėra prasmės taikyti visus apribojimus visiems baltarusiams. Absoliuti dauguma baltarusių yra prieš A. Lukašenką, prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Ir jeigu mes dabar įvesime apribojimus, suduosime smūgį savo žmonėms, tiems, kurie kovoja su A. Lukašenka, sužaisime jo naudai“, – interviu LRT RADIJO laidai rusų kalba sakė F. Viačorka.
„Suprantu, kad toks sprendimas atrodo paprastas. Uždrauskime visus baltarusius ir visiems iš karto taps saugiau, bet taip nebūna. Uždrausti reikėtų A. Lukašenką. Įvesti jam griežtus ekonominius ir politinius apribojimus“, – sako pašnekovas.
Pasak F. Viačorkos, prieš režimą kovojantiems baltarusiams reikia padėti. „Nesakau, kad visi, atvykstantys į Lietuvą, yra balti ir pūkuoti. Ne, ten yra įvairių žmonių. Taip, atvažiuoja ir tie, kurie padeda A. Lukašenkai apeiti sankcijas. Juos reikėtų laiku identifikuoti. Jiems turėtų būti užkirstas kelias gauti vizas, turėtų būti visokeriopai ribojamas jų judėjimas, jie turėtų būti įtraukti į sankcijų sąrašus. Tai turėtų padėti“, – aiškina jis.
„Deja, šiuo metu Europos Sąjungai trūksta priemonių, kurios padėtų identifikuoti šiuos režimo atstovus ir juos izoliuoti“, – pridūrė S. Cichanouskajos patarėjas.
Iki kitų metų gegužės 3 d. rusams ir baltarusiams apribotos galimybės gauti Lietuvos vizas ir elektroninio rezidento statusą. Rusams papildomai ribojamos galimybės atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą, jiems sunkiau gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Tie žmonės neprašo išmaldos“
Jaugenas Solenkovas yra nuo A. Lukašenkos režimo į Lietuvą pabėgęs baltarusis. Jis pabrėžia, kad jo tautiečiai dirba Lietuvoje.
„Aš manau, kad tokie ribojimai, bent jau masiniai, nėra būtini. Į Lietuvą atvykę baltarusiai šiuo metu sudaro antrą pagal dydį diasporą šalyje. O pagal statistiką, dauguma čia atvykusių baltarusių dirba Lietuvos ekonomikoje. Tie žmonės neprašo išmaldos. Žmonės atvyko, įsidarbino ir dirba. Pakankamai pigi darbo jėga atvyko dirbti statybose. Atvyko sėkmingi specialistai, IT specialistai, medikai ir visi jie įsiliejo į Lietuvos ekonomiką“, – sako J. Solenkovas.
Pasak baltarusio, masiniai apribojimai tik sukels papildomų sunkumų. „Dalis IT darbuotojų iš Baltarusijos jau kraunasi lagaminus ir kraustosi į Lenkiją, nes ten legalizuotis šiek tiek paprasčiau, o gyventi šiek tiek pigiau. Bet ar Lietuvai verta prarasti dalį čia baltarusių sumokamų mokesčių? Manau, kad neverta. Juk ji nėra pati turtingiausia valstybė. Reikėtų tai pripažinti“, – sako jis.
„Tačiau manau, kad turime išplėsti sankcijų sąrašus. Ir nesuprantu, kodėl niekas iki šiol to nedaro. Nėra nieko paprasčiau nei uždaryti sieną visiems ir pasakyti: „Nevažiuokite čia“. Bet gal reikėtų sudaryti sąrašus pareigūnų, padedančių A. Lukašenkos režimui egzistuoti. Jie kalti dėl to, kad Baltarusijoje dislokuoti privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai ir dėl to, kad 2020 m. baltarusiai balsavo, tačiau jiems nebuvo leista išsirinkti savo prezidento“, – aiškina J. Solenkovas.
Jo pastebėjimais, būtent A. Lukašenkos bendrininkai dažnai lankosi Europos šalyse. „Automobilių su naujais baltarusiškais numeriais yra labai daug, ir tai nėra tie automobiliai, kurie seniai išvyko iš Baltarusijos. Vilniuje savaitgaliais prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse beveik nėra automobilių su lietuviškais numeriais. Be to, visi šie automobiliai yra pakankamai brangūs. Ir mes suprantame, kas gali sau juos leisti. Tai kodėl šie žmonės važiuoja į Europą? Kodėl tai įmanoma?“ – klausia pašnekovas.
J. Solenkovo manymu, galimas apribojimų įvedimas visiems baltarusiams taps puikia reklama A. Lukašenkai.
„A. Lukašenka kalba apie tai, kad mes ir ten visus pasieksime ir apkartinsime gyvenimą. Suprantate? Ir tai jiems bus paranku, nes jie galės sakyti: gal jūs grįžkite atgal, geriau jau čia, Baltarusijoje, kalėjime pasėdėsite, negu suvaržyti Lietuvoje gyvensite. Aišku, kad niekas nevažiuos, bet norėdami pasipuikuoti ir pasireklamuoti jie tai darys. Bent jau tam, jog Baltarusijoje likusiems baltarusiams per televiziją galėtų parodyti, kad Lietuvoje viskas blogai, kad baltarusiai ten nekenčiami, kad neverta ten važiuoti. Ir šiuo atžvilgiu tai jiems bus naudinga“, – reziumuoja baltarusis.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2023 m. rugsėjo 22 d. – spalio 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. 109 atrinktuose taškuose buvo apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni).
Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, šeši iš dešimties žmonių mano, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti sugriežtintos įvažiavimo į Lietuvą sąlygos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir Rusijos piliečiams, tačiau jo siūlymams Seimas kol kas nepritarė.
Tačiau net jei toks pasiūlymas ir bus pateiktas parlamentarams, neaišku, ar jis bus priimtas, nes tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicijoje yra nepritariančių sąlygų į Lietuvą atvykstantiems baltarusiams griežtinimui.
