Nors Lietuva stengiasi atsisakyti lauko tualetų, jų vis tiek dar išlieka labai daug. Kai kurie žmonės, net ir turėdami normalų tualetą, taupydami vis tiek aktyviai naudoja lauko tualetą. Kada Lietuvoje nebeliks lauko tualetų?
Europos Sąjunga reikalauja, kad gyvenvietėse, kuriose yra daugiau kaip 2 000 žmonių, absoliuti dauguma prisijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų. Šiuo metu tokį tikslą pasiekusios maždaug pusė šalies savivaldybių.
Europos Komisija prieš Lietuvą dar 2017 m. pradėjo pažeidimo procedūrą. Laiku nesusitvarkius, Lietuvai gresia milijoninės baudos.
Marija namuose Opšrūtų kaime, Vilkaviškio rajone, įsikūrė prieš ketverius metus. Nuotekų sistemos name kurį laiką nebuvo.
„Čia buvo paprastas lauko tualetas, o mes įsirengėme valymo įrengimus jau seniai, kadangi čia gyveno mano teta, prieš kokius 12–13 metų, mes tą padarėme, kad nenaudotume to lauko tualeto, kas jau nehigieniška. Tai buvo iki kompensacijų ir iki visų šitų tualetų vajų. Mes seniai tą padarėme“, – LRT RADIJUI pažymi moteris.
Tačiau Marija sako, kad aplink lauko tualetų yra apstu.
„Lauko tualetai yra beveik kiekvienoje sodyboje. Štai, jauna šeima dabar kuriasi, mačiau, jie jau pasidarė valymo įrengimus, o senosios sodybos visos su lauko tualetais, nežiūrint to, kad namuose yra tualetas“, – teigia moteris.
Lauko tualetai yra beveik kiekvienoje sodyboje.
Marija
Pašnekovė įžvelgia tik vieną priežastį – suvalkiečiai yra taupūs, o atsisakyti lauko tualetų kainuoja. Tiesa, ji priduria, kad tai padaryti nebėra taip brangu, kaip buvo anksčiau.
„Mes vietinius valymo įrengimus įrengėme ir išvedėme jau išvalytas vandens nuotekas į vadinamuosius filtracinius laukus. Tai nebuvo pigu, čia reikėjo ekskavatorių, kasimo, visokiausių darbų. Bet dabar, man atrodo, kad tas jau pigiau, palyginti su tuo, kai mes darėme“, – įsitikinusi moteris.
Marija neslepia, kad jai nepatinka, jog šalia šulinio yra lauko tualetai.
„Man blogi jausmai kyla, dėl to, kad čia šulinys, čia vandentiekis, čia tie lauko tualetai, ir jie jau čia šimtmečius“, – sako Vilkaviškio rajono gyventoja.
Visgi, ne visi kaimo gyventojai laikosi tokios nuomonės. Kito LRT RADIJO kalbinto vietos gyventojo Mindaugo žodžiais, atsisakyti lauko tualetų reikia „baisulinių pinigų“, o savivaldybė padeda tik iš dalies. Todėl ypač sunku vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, jis ragina pirmiausia susitvarkyti didmiesčius, o tada žiūrėti į kaimus.
„Ne problema! – apie lauko tualetus sako Mindaugas. – Tai zuikis irgi miške kaku daro, kokia problema? Aš nežinau. Čia tik pinigų švaistymas. Iš mūsų valstybė vagia, visokius namus pasistato. Tai kokia čia problema.“
Opšrūtų kaime iš viso gyvena kiek daugiau nei 200 žmonių, todėl, atrodytų, kad Europos Komisijos reikalavimas jiems neaktualus. Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybė problemą mėgina spręsti visame rajone.
„Kaip ir visoje Lietuvoje, tikriausiai, tai yra problema, bet mūsų savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir remia individualių valymo įrengimų įsirengimą. Bus jau antri metai, pernai pradėjom ir šiemet antri metai. 1 200 eurų prisideda savivaldybė“, – nurodo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.
Pernai Vilkaviškio rajone buvo pateiktos 27 paraiškos, iš jų patenkintos 24, o šiemet jau pateiktos 92 paraiškos.
„Tai pinigų, tikriausiai, jeigu iš niekur daugiau nerasim, persikels į kitus metus, nes apraše taip yra parašyta“, – pažymi V. Gavėnas.
„Kitas dalykas, dabar prasidėjo šitas finansinis laikotarpis ir jame per regionų plėtros programą yra numatyta nuotekų vandentvarkos ir nuotekų įrengimas. Tai jau čia šitų centralizuotų. Mūsų savivaldybei kažkur apytiksli suma nuo 10 iki 12 milijonų eurų, bet pusę jų reikės prisidėti pačiai savivaldybei. Bet mes pasiruošę per tuos kelerius metus penkis ar šešis milijonus prisidėti. Yra numatyti miesteliai, nuo 200 gyventojų iki 2000, kur bus įrengtos daugiausia nuotekos, nes vandentiekis jau beveik yra visur“, – aiškina jis.
Anot savivaldybės administracijos vadovo, paraiškų skaičius išaugo, nes Aplinkos ministerija supaprastino reikalavimus. Bet jis pripažįsta, kad vyresnio amžiaus žmonėms procesas vis tiek yra sudėtingas, svarbus ir lėšų klausimas.
„Žinant, kad kaimuose pagyvenę garbaus amžiaus, visokių yra gyventojų, jie, ko gero, nesugeba pasirengti. Ir vis tik dar brangiai kainuoja – be trijų tūkstančių, gal ir daugiau, neįmanoma įsirengti. Na, bendruomenėse išsisprendė. Arba yra vadinamosios duobės, rezervuarai, kur atvažiuoja, ištraukia, nes jeigu aplinkosauga patikrina, tai baudos didžiulės. Kur iš skalbimo mašinų išeina dar su likučiais skalbimo miltelių, ten tai teršia iš tikrųjų, o kur tik tualetas, tai nieko ten baisaus. O iš valstybės tai nėra jokio prisidėjimo, tik, sakau, aplinkos ministras dabar [tvarką] supaprastino“, – komentuoja V. Gavėnas.
O iš valstybės tai nėra jokio prisidėjimo, tik, sakau, aplinkos ministras dabar [tvarką] supaprastino.
V. Gavėnas
Lauko tualetų yra ir Kretingoje. Pasak čia gyvenančios moters, įsirengti nuotekų valymo įrenginius gyventojams yra brangu, nors „Kretingos vandenys“ tokią galimybę suteikia.
„Kretingos vandenys“ praneša, kad ir nemokamai gali prisijungti, bet reikia paduoti paraišką, prašymą, kad pasijungtum. <...> Šiek tiek turėtų kompensuoti. Nors šiek tiek, aš sakyčiau. Žinot, žmonės daug neuždirba. Ir pensininkai daug neturi lėšų“, – LRT RADIJUI pažymi moteris.
Kita kretingiškė taip pat mano, kad gyventojams finansiškai turėtų padėti valdžia.
„Kiti net vandens viduj neturi, net šiais laikais, ne 1940-ieji. Ne caro, maro laikai. Aš neįsivaizduoju, pavyzdžiui, mano vaikas, kai nuvažiuoja į kaimą, kadangi esame išsiskyrę, pas tėtį neina į tualetą, nes pripratęs visą laiką mieste. Tai kenčia ar ten jie į tą kibirą daro... Tai kur pila? Ten šalia upė teka, tai viskas į tą upę, taip aš manau. Na, tai čia aišku, kad viskas į tą Akmeną [patenka], o juk ta upė įteka į jūrą. <...> Turi skirti pinigus tam“, – teigia moteris.
Kretingos rajone vien abonementų, prisijungusių prie centralizuotų tinklų, yra apie 11 000 iš 38 000 gyventojų. Tai tikrai nemažas kiekis. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius sako, kad rajone situacija gera, tačiau iki galo pašalinti lauko tualetų nepavyks niekada.
„Kas dėl tų pavienių lauko tualetų, tai jų tikrai rajone yra. Aš manau, <...> galima taikyti ir baudas didesnes ar mažesnes, bet jie visada išliks, nes, paprasčiausiai, pati savivalda niekada nebus pajėgi į kiekvieną vienkiemį, kiekvieną mažesnę bendruomenę atvesti vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos, nes, paprasčiausiai, tie visi kaštai išleisti vienam ar kitam namui, kvartalui, atsiguls ant visų mokesčių mokėtojų, kurie moka už tą vandenį“, – įsitikinęs jis.
Kretinga taip pat kompensuoja dalį pinigų gyventojams, kurie nori įsirengti valymo įrenginius, tačiau negali prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
„Bet vėlgi, gali penkiasdešimt procentų susigrąžint lėšų. Čia yra naujai statybai arba ne senesnei kaip penkeri metai. Čia yra tam tikri niuansai. Mes, savivaldybė, nesame pajėgi aprūpinti. Problemą mes tikrai žinome, tikrai noras yra, bet tu fiziškai negali, nes, paprasčiausiai, biudžetas yra toks ir tu daugiau negali skirti. Tikriausiai, neatsirastų per visą Lietuvą nors vieno vadovo, kad sakytų – ne, čia nematau jokios problemos. Visi tą problemą matome“, – pabrėžia Kretingos rajono savivaldybės meras.
Visi tą problemą matome.
A. Kalnius
Aplinkos ministerija į užduotus klausimus LRT RADIJUI atsakė raštu. Irmantas Valūnas iš Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės sako, kad lauko tualetų iki šiol niekas neskaičiavo. Jo teigimu, individualiai nuotekas tvarko maždaug 23 procentai šalies gyventojų. I. Valūnas pabrėžia, kad patys lauko tualetai nėra problema. Svarbiausia, kad nuotekos būtų tinkamai tvarkomos.
Ministerijos duomenimis, parama prisijungti prie centrinių nuotekų sistemų ir jų plėtrai savivaldybėms buvo ir bus, tačiau individualių nuotekų valymo įrenginių valstybė nekompensuoja. Pasak I. Valūno, nuo 2024 m. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema. Surinkti duomenys bus naudojami teikiant ataskaitas Europos Komisijai. Ministerija tvirtina, kad pradėjus veikti šiai sistemai, netinkamo nuotekų tvarkymo atvejų turėtų sumažėti.
Tuo metu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega aiškina, ko iš tiesų reikalaujama.
„Europos Sąjungoje galioja miesto nuotekų tvarkymo direktyva, kurioje numatyta, kad iš principo visuose miestuose ir gyvenvietėse virš dviejų tūkstančių gyventojų nuotekų sistemos, arba dar galima kitaip sakyti, visi lauko tualetai turėtų būti pertvarkyti į tokius, kurie būtų prijungiami prie centrinių kanalizacijos tinklų.
Lauko tualetai yra toks iš praeities likęs dalykas ir jau dvidešimt pirmame amžiuje turėtume būti susitvarkę ir visi gyventojai turėtų turėti prieigą prie tinkamų miesto nuotekų sistemų. Europos Komisija 2017 metais pradėjo pažeidimo procedūrą – paprašė Lietuvos pateikti informaciją apie tai, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti šį Europos Sąjungos teisės aktą. Po Lietuvos atsakymo 2019 metais buvo pradėtas antras etapas ir pateikta vadinamoji pagrįstoji nuomonė. Kuri jau žengia tolyn teisės pažeidimo žingsniu. Nuo to laiko vyksta aktyvus darbas su Lietuva tam, kad pažeidimas būtų sutvarkytas“, – aiškina jis.
Šiuo metu taip pat siūlomos naujos taisyklės, pagal kurias griežtesni nuotekų tvarkymo reikalavimai galiotų gyvenvietėms, kuriose daugiau kaip tūkstantis žmonių.
„Ateityje galima tikėtis, kad ir kiti miestai bei gyvenvietės galbūt bus įtrauktos, nes žengiame į priekį ir yra pateiktas pasiūlymas naujos redakcijos miesto nuotekų direktyvos, kurioje pasiūlyta išplėsti jos taikymo sritį ir į tas gyvenvietes, kuriose yra daugiau kaip tūkstantis gyventojų. Tai, kitaip tariant, atsirastų didesnė jos aprėptis – reikėtų žiūrėti toliau“, – nurodo M. Vaščega.
Svarbu suprasti, kad Europos Komisija neskiria, neturi galimybės ir tokio noro skirti baudas žmonėms.
M. Vaščega
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas teigia, kad šios taisyklės įsigaliotų su perėjimo etapais, kiekviena valstybė narė prieš priimant tokį teisės aktą įsivertina, kiek jai užtruktų.
„Bet neužbėkime už akių, tai yra tik pasiūlymas. Dėl jo vyksta derybos tarp Europos Parlamento valstybių narių, todėl dar gal ankstoka apie tai kalbėti“, – priduria pašnekovas.
Visgi, anot M. Vaščegos, baudos nėra Europos Komisijos prioritetas.
„Svarbu suprasti, kad Europos Komisija neskiria, neturi galimybės ir tokio noro skirti baudas žmonėms. Baudos yra skiriamos, jeigu yra skiriamos, valstybei narei už tai, kad neįgyvendinamas kažkuris Europos Sąjungos teisės aktas. Niekada nenorime prieiti prie to etapo, kai būtų skiriamos baudos, todėl niekada iš anksto jų ir neskaičiuojame. Bet, žinoma, jeigu prireikia, Europos Komisija tikrai nelaukia ir kreipiasi į Teisingumo Teismą, yra tam tikros metodikos, kurios leidžia suskaičiuoti baudas. Bet šiandien, aš manau, kad tikrai anksti apie tai kalbėti. Reikia kalbėti ir žiūrėti, kiek progreso padaryta ir ko dar trūksta“, – komentuoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
