Vėl užvirus diskusijoms, kad rusakalbių mokyklos turėtų plėsti mokymą lietuvių kalba, dvi Vilniaus mokyklos numatė pokyčius jau nuo būsimo rugsėjo.
Vilniaus „Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras pereina prie ugdymo lietuvių kalba, bet rengs rusų kalbos pamokas. O sostinės „Žaros“ gimnazija sudarys galimybę pirmokams mokytis valstybine kalba.
Apie tai, kokių žingsnių ėmėsi Vilniaus miestas, galite perskaityti ČIA.
Pirmi mokslo metų mėnesiai – pereinamieji
Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro, kuriame šiuo metu ugdoma rusų kalba, bendruomenė nutarė nuo rugsėjo visų klasių visų dalykų ugdymą rengti lietuvių kalba. Be to, mokykloje bus didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius – nuo penkių iki septynių.
„Mūsų vaikai visus dalykus mokysis lietuvių kalba“, – sakė direktorė Reiza Zinkevičienė ir pabrėžė, kad bus rengiamos ir rusų kalbos bei rusų kultūros pamokos.
Rusų kalbai bus skiriamos penkios valandos iš formalaus ugdymo bloko ir dar dvi iš neformalaus ugdymo – rusų kultūrai.
„Saulėtekio“ mokykla-daugiafunkcis centras dirbs pagal tautinių mokyklų ugdymo planą. O kad pokytis būtų sklandesnis, pirmi kitų mokslo metų mėnesiai bus pereinamieji.
Kaip anksčiau yra sakiusi R. Zinkevičienė, Vilniaus „Saulėtekio“ mokykloje-daugiafunkciame centre, kur mokosi Lietuvos kitakalbiai, ne vienus metus pamokos vyksta dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, mokykloje naudojami vadovėliai lietuvių kalba.
Zinkevičienė: kitaip mes lietuvių kalbos niekada neišmoksime
R. Zinkevičienė pasakojo, kad šiam klausimui aptarti ir sprendimui priimti buvo sukviestas bendras susirinkimas, kuriame dalyvavo ir mokiniai, ir jų tėvai, ir mokytojai.
Manau, kad mokymasis lietuvių kalba – vienintelis būdas išmokyti vaikus kalbėti lietuviškai.
R. Zinkevičienė
„Prieštaraujančiųjų salėje nebuvo. Žinoma, gal dabar kas nors keiks mokyklą, gal kas nenorės, kad jo vaikas mokytųsi vien lietuvių kalba, gal atsiras tokių tėvų, kuriems nerūpi vaiko sėkminga ateitis. O man, pavyzdžiui, ir mūsų mokytojų bendruomenei labai rūpi sėkminga vaiko ateitis. Kitaip mes lietuvių kalbos niekada neišmoksime. Sakau jums iš savo patirties. Juk vaikai lietuvių kalbos pamokose dalyvauja penkis kartus per savaitę po 45 minutes, o paskui ir su draugais, ir su tėvais kalba rusiškai. Manau, kad mokymasis lietuvių kalba – vienintelis būdas išmokyti vaikus kalbėti lietuviškai“, – LRT.lt kalbėjo R. Zinkevičienė.
Kad jos vadovaujamas mokytojų kolektyvas gebės vesti pamokas lietuvių kalba, ji nė nedvejoja.
Nuo rugsėjo 1-osios planuojame, žinoma, jei rasime mokytoją, atidaryti lietuvišką pirmokų klasę, kurioje ugdymas vyks lietuvių kalba.
K. Liaskovskaja
„Visi mokytojai pas mus turi trečią lietuvių kalbos kategoriją. Tik trys neturi. Bet jos išsilaikys, jos puikiausiai kalba lietuviškai“, – pabrėžė direktorė.
Mokyklos vadovė sakė, kad jeigu ilgainiui į „Saulėtekio“ mokyklą norės ateiti mokytis lietuviakalbiai vaikai, pedagogai mielai juos priims.
„Bet kelio neužtversime ir tiems, kurie norės išsivesti iš mūsų savo vaikus į rusišką mokyklą“, – sakė R. Zinkevičienė.
Steigs lietuvišką pirmokų klasę
Vilniaus „Žaros“ gimnazija neseniai į savo nuostatus įrašė, kad mokykloje ugdymas vyks dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Tokiam sprendimui mokyklos taryba, į kurią įeina mokiniai, jų tėvai ir pedagogai, pritarė vieningai. Anksčiau nuostatuose buvo įrašytas ugdymas tik rusų kalba.
„Nuo rugsėjo 1-osios planuojame, žinoma, jei rasime mokytoją, atidaryti lietuvišką pirmokų klasę, kurioje ugdymas vyks lietuvių kalba. Labai tikimės, kad pedagogas atsiras, žinant, kokių sunkumų dabar kyla jų ieškant visoje Lietuvoje“, – LRT.lt sakė Vilniaus „Žaros“ gimnazijos direktorė Konsuela Liaskovskaja.
Jei nepavyktų surasti pradinių klasių mokytojo, mokykla pasirengusi pritraukti mokytojų dalykininkų, tarkime, muzikos, fizinio ugdymo, kurie per savo pamokas mokytų pradinukus lietuvių kalba.
„Ir vyresnėse klasėse ieškosime kuo daugiau galimybių, kad kuo daugiau dalykų būtų dėstoma lietuviškai“, – sakė K. Liaskovskaja.
Liaskovskaja: vaikai tai priima adekvačiai ir supranta
Direktorė pabrėžė, kad jau kelerius metus kai kurie dalykai kai kurioms klasėms dėstomi tik lietuviškai.
„Turime vieną kolegę, kuri visą istorijos kursą dėsto tik lietuviškai. Turime ir ekonomikos mokytoją, kuris vaikus moko lietuviškai. Tad labai tikiuosi, kad pavyks pritraukti daugiau mokytojų, kurie galėtų savo dalyką dėstyti lietuviškai. Ar bent jau dalį kurso. Žinoma, tai yra iššūkis, juk mokytojų nėra tiek daug“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Ji sakė, kad prieštaravimų prieš tokias permainas mokykloje nekyla, nes mokiniai supranta, kad reikės laikyti egzaminus lietuvių kalba ir stoti į aukštąsias mokyklas, reikės įsidarbinti, o ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
„Vaikai tai priima adekvačiai ir supranta. Ir tėvai pritaria“, – sakė K. Liaskovskaja.
Pasak jos, dabar didžiausia bėda – pedagogų stoka, o ne galbūt nepalankus dalies visuomenės požiūris.
