„Aš nepaleisiu savo svajonės“, – sako alytiškė Ieva Guzaitė. Šiuo metu Ieva, kaip pasakoja ji pati, dirba svajonių darbą – turi galimybę bendrauti su vaikais ir gaminti kavą. Tačiau iki svajonės išsipildymo teko išgirsti ne vieną „ne“ – kai kurie darbdaviai nepatikėjo, kad Dauno sindromą turintis žmogus bus geras darbuotojas.
Su Ieva susitinkame organizacijoje „Pokyčių ambasada“, kurioje ji šiuo metu dirba. Čia autistiški vaikai ir jų šeimos gali gauti įvairios pagalbos, konsultacijų. „Pokyčių ambasada“ daug dėmesio skiria visuomenės nuostatų keitimui ir švietimui.
Pasikalbėti įsikuriame virtuvėlėje – kol ruošiamės, Ieva pavaišina savo daryta kava, o tuomet atsisėda šalia. „Pokyčių ambasadoje“ Ieva dirba daugiau nei metus. Kita jos veikla – darbas su kava čia ir įvairiuose festivaliuose.
„Čia yra mano svajonių darbas“
„Kartą į savaitę ateinu į „Pokyčių ambasadą“, prižiūriu tvarką ir švarą, bendrauju su žmonėmis, pasiūlau kavos. (...) Kai ateinu, pirmiausia pažiūriu, ar viskas vietoje, jei kažkas palikta, sutvarkau“, – apie darbo dienos pradžią LRT.lt pasakoja Ieva.
„Pokyčių ambasadoje“ į konsultacijas ir užsiėmimus ateina autistiški vaikai ir jų tėveliai. Ieva džiaugiasi, kad jai nesunku bendrauti su vaikais ir lengvai pavyksta atrasti ryšį, o toks darbas labai patinka.
„Patinka ryšys su vaikais, jie man labai malonūs, labai mieli. (...) Čia yra mano svajonių darbas. Norėjau dirbti su vaikais, kurie turi autizmą. Vaikai yra mano gyvenimas. Mano didžiausia svajonė buvo čia dirbti, susipažinti su šiuo kolektyvu, susipažinti su taisyklėmis. Taip ir įsitraukiau“, – su šypsena pasakoja Ieva.
Čia yra mano svajonių darbas. Vaikai yra mano gyvenimas.
I. Guzaitė
Ji atvira – iš pradžių buvo nerimo, kaip viskas pavyks, tačiau dabar atsirado pasitikėjimo, o jaudulio neliko. Dirbdama su vaikais, Ieva sako pastebinti ir pačios pasikeitimų: „Būnu ramesnė. Bet ne tik vaikai įtaką daro, o ir kolegės. (...) Mokomės vieni iš kitų.“
Taip pat skaitykite
Planuose – savas verslas
Kita mėgstama Ievos darbo dalis – kavos gaminimas. Ji dalijasi, kad išmokti kavos darymo subtilybių nebuvo sudėtinga: „Kai nori, gali“, – užtikrintai sako Ieva.
Noras gaminti kavą atsirado sudalyvavus iniciatyvoje „DUOday“, kurios metu įmonės kviečia negalią turinčius žmones išbandyti naujas profesijas ar roles. Išbandžiusi savo jėgas vienoje kavinėje, Ieva išmoko dirbti su kavos aparatu, sužinojo, kaip gaminti skirtingas kavas.
Savo žinias ji panaudoja ir dabar bei kelia sau tikslą – kurti savo verslą ir steigti kavinukę: „Siekiu savo tikslų, noriu ieškotis partnerių, domėtis kava, aparatais, norėčiau kurti savo verslą.“
Visų pirma, aiškina Ieva, reikia surasti verslo partnerių, o taip pat ir vietą, kurioje galėtų kurti kavinę. Visgi, apgailestauja ji, Alytuje sunku susirasti tinkamas patalpas.
Taip pat skaitykite
Vaikai – akių šviesa
Nors dabar Ieva džiaugiasi mėgstamu darbu ir kitomis veiklomis, ne visi darbdaviai jai suteikė šansą įrodyti savo gabumus.
„Darbdaviai nenorėjo priimti žmogaus su negalia, žmogaus, turinčio Dauno sindromą. Nepriimdavo, – apie darbdavių nepasitikėjimą pasakoja Ieva. – Labai skaudu buvo, labai liūdna. Būtų geriau, kad kiti vertintų žmones, kurie turi proto negalią.“
Dėl priešiško darbdavių nusiteikimo Ievai prireikė pastangų ieškantis darbo, tačiau dar iki įsidarbinant „Pokyčių ambasadoje“ ji save išbandė ir Vilniuje esančiame vaikų darželyje, su vaikais dirbo ir kitur.
„Vilniuje dirbau – patiko ten. Teko daug su mažais vaikais susidurti – ir su autizmu, ir su Dauno sindromu. Viskas sekėsi gerai, patiko. (...) Ten buvau kaip savanorė, padėdavau mokytojams, vaikus paguldome, užklojame, pasaką paskaitome“, – prisimena Ieva.
Aš nepaleisiu savo svajonės.
I. Guzaitė
Ji sako, kad ir tada pavyko nesunkiai užmegzti ryšį su vaikais: „Prie manęs prisirišo, manęs nenorėjo paleisti. Dabar, kai susitinku tuos vaikus, jie visada šypsosi.“
Pasiteiravus, ar ir toliau norėtų dirbti su vaikais, Ieva atvirauja neįsivaizduojanti savęs kitoje srityje: „Aš nepaleisiu savo svajonės. (...) Man vaikai yra, kaip sakoma, šviesa – akių šviesa.“
Taip pat skaitykite
Negalia – ne priežastis nesėkmei
„Pokyčių ambasados“ vadovė Klementina Gruzdienė ragina ir kitus darbdavius nesibaiminti bei suteikti progą negalią turintiems žmonėms: „Negalia nėra priežastis nesėkmei, kaip ir puiki sveikata nėra prielaida, kad viskas pavyks puikiai.“
Pasak „Pokyčių ambasados“ vadovės, žmonių su negalia įdarbinimas svarbus ne tik jiems ar darbdaviams, bet ir pačiai valstybei – nėra geresnio užimtumo ir geresnės įtraukties nei darbas.
Taip pat skaitykite
„Jokie dienos centrai, saviraiškos būreliai ar kūrybinė veikla neatstos žmogaus įsiprasminimo ir savirealizacijos darbe – tai yra pati prasmingiausia veikla. Jei valstybė investuoja į visokius darinius, ypač segregacinius, kur negalią turintys žmonės kažką gamina iš molio ar groja instrumentais...
Negalia nėra priežastis nesėkmei.
K. Gruzdienė
Man atrodo, tuos pinigus skyrus darbdavių paskatinimui įdarbinti žmones, būtų efektyviau ir jiems savo gyvenimą įprasminti, ir kartu būtų kuriama ekonominė nauda“, – LRT.lt sako K. Gruzdienė.
Sukuriama jauki namų aplinka
Ji sutinka, kad kartais negalią turinčiam darbuotojui reikia pagalbos ir ne visada pavyksta taikyti tas pačias taisykles, tačiau svarbu įžvelgti žmogaus stiprybes ir padėti organizuoti darbą.
Pavyzdžiui, įdarbinus Ievą, organizacijos vadovė bandė struktūruoti darbus ar daryti jų sąrašą, ieškojo būdų, kaip iškomunikuoti norimą rezultatą.
„Visada geriau sekasi tie darbai, kurie žmogui patinka ir jį motyvuoja. Pavyzdžiui, Ievai labai patinka dirbti su kava, ten viskas kaip laikrodukas sustyguota, padaryta, sutvarkyta – nereikia niekuo rūpintis. Kitur gal reikėjo labiau struktūruoti ir skaidyti darbus, bet Ievai pavyko susitvarkyti“, – šypsosi K. Gruzdienė.
Ji priduria, kad svarbiausia Ievos darbo dalis – pasitikti klientus ir kurti jaukumą: „Tai tikrai buvo sukurta kiekvienam lankytojui – uždegti smilkalai, visada įjungtas difuzorius su kvapais, pasiūlyta kavos, atėję tėvai pašnekinti, vaikai – pasupti... To niekaip neaprašysi, tai ateina iš didelio noro.“
K. Gruzdienė pastebi ir tai, kaip įsidarbinus kilo Ievos pasitikėjimas, atsirado vis daugiau siūlomų iniciatyvų ir idėjų.
„Ieva tikrai pražydo, tikrai pastebėjau, kad pasitikėjimas auga. Ji pati pradėjo organizuoti savo veiklas, darbą, siūlyti iniciatyvų. (...) Ieva labai prižiūri gėles, ji yra tas žmogus, dėl kurio ir aplinka tarsi pražysta. Kol Ieva būna, ir triušį galime auginti, ir pomidorus – tikrai sukuriama namų aplinka“, – pasakoja „Pokyčių ambasados“ vadovė.
