Rusijai užpuolus Ukrainą, alytiškis Paulius Kizelis nedvejojo ir suskubo savanoriauti pabėgėlių centre. Per dieną Paulius savanoriaudavo ir 18 valandų, padėdavo naktimis, o kartais mokyklos suolą iškeisdavo į pagalbą pabėgėliams. Aktyvus 19-metis ir pabaigęs mokyklą ilgas valandas leidžia savanoriaudamas „Maisto banke“ bei neslepia, kad ateities profesija taip pat bus susijusi su pagalba žmonėms.
Jau penktus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
Su Pauliumi susitinkame Alytaus „Maisto banko“ padalinyje. Šiuo metu jis kaip tik rūšiuoja ir iškrauna maisto produktus, tačiau randa laiko pokalbiui.
Savanoriauti Paulius pradėjo kartu su „maltiečiais“ – prieš šventes senjorams gamindavo atvirukus ar atlikdavo kitus darbelius, tačiau, Rusijai užpuolus Ukrainą, savanorystė užėmė didžiąją Pauliaus laiko dalį.
„Buvo šokas – kad dabartiniame amžiuje viena šalis užpultų kitą... Buvo toks instinktas, kad čia ir dabar, šią minutę, reikia pagalbos, kad reikia veikti“, – LRT.lt pasakoja Paulius.
Taip tuomet dar 11-okas Paulius pradėjo savanoriauti Alytaus pabėgėlių centre. Tada visos organizacijos dirbo petys petin, o savanoriai valandų neskaičiavo, sako alytiškis.
Kartu su kitais savanoriais Paulius ruošė maisto ir humanitarinius paketus, surinkinėjo paskutinės dienos galiojimo produktus, sprendė apgyvendinimo klausimus.
„Kartais atvykęs žmogus turėdavo tik vieną lagaminą arba iš viso nieko neturėdavo – būdavo, kai kurie atvyksta tik su dokumentais. Aišku, mano rusų kalbos žinios buvo ne tokios geros, tačiau šiek tiek pramokau kalbos ir patobulėjau, juk dienos ir naktys ten buvo praleistos“, – prisimena Paulius.
Pabėgėlių centre – dienos ir naktys
Pirmosiomis savanorystės dienomis vaikinas pabėgėlių centre praleisdavo ir 14, ir 18 valandų, neretai likdavo ir nakčiai.
„Autobusai atvykdavo ir dienomis, ir naktimis. Būdavo, ir kas kelias valandas autobusai važiuoja ir važiuoja. Reikėdavo žmonių, kurie padėtų – dieną ar naktį“, – portalui LRT.lt sako Paulius.
Tiesa, alytiškis atvirauja, kad kartais mokyklos suolą iškeisdavo į pabėgėlių centrą.
„Yra nuostabių mokytojų, jie suprato to svarbą, patys prisidėjo prie savanoriškos veiklos ir mus skatino tai daryti. Aišku, kiekviena pamoka svarbi, bet jei tikrai reikėjo pagalbos, mokytojai suprato ir anksčiau paleisdavo“, – dalijasi Paulius.
Ir 12 klasėje bei ruošdamasis egzaminams Paulius savanorystės ir pagalbos pabėgėliams neapleido.
„Laiką derinau tarp dviejų veiklų – ateini nuo ryto, padedi, tvarkaisi, tada lieka laisvo laiko, vėl prisėdi, pasiruoši egzaminams, knygą paskaitai ir vėl grįžti toliau savanoriauti“, – pasakoja alytiškis.
Pasak jo, reali galimybė padėti nuo karo bėgantiems žmonėms suteikė veiklai prasmės: „Kai kurie iš Ukrainos atvykdavo gydytis. Tada pamatai realybę – atvyksta sužeistas ar traumuotas žmogus, patyręs psichologinę traumą, matęs karą.
Kalbi su žmogumi, o jis išgirdęs, kad prasidaro langas, jau krūpčioja. Žmonių patirta trauma priverčia susimąstyti, kad mes tikrai puikiai gyvename.“
Žmonių dėkingumas suteikia prasmės ir motyvacijos
Užsidarius pabėgėlių centrui, Paulius toliau savanoriauja – pasirinko likti „Maisto banke“. Kai kurios dienos čia prasideda ir septintą valandą ryto, o trunka iki pat vakaro, tačiau Paulius tokia veikla džiaugiasi.
Kartu su kitais savanoriais Paulius bendrauja su ūkininkais, galinčiais padovanoti nesunaudotų produktų ar geros kokybės, bet netinkamos išvaizdos daržovių, taip pat surenka maisto produktus.
„Laikas labai greitai praeina, pasižiūri – ryte atėjai, o jau vakaras“, – šypsosi Paulius.
Jis savanorystės veikloje mato didžiulę prasmę. Pavyzdžiui, prisimena alytiškis, kartą į „Maisto banką“ atėjusiam žmogui savanoriai pasiūlė pasiimti mangą, o jis nustebo, iki tol nežinojo, koks tai vaisius.
„Žmogaus šypsena ir padėka yra daug daugiau. Savanoriaudamas atiduodi daug savęs, bet žmogaus padėka sukelia daug daugiau emocijų ir ryžto toliau tęsti savo veiklą“, – tvirtina Paulius.
Pasak vaikino, neretai į „Maisto banką“ ateina vieniši tėvai, senjorai, taip pat darbą praradę žmonės, kuriems galbūt reikalinga trumpalaikė pagalba. Pabėgėlių centre tekdavo padėti ir itin nusilpusiems žmonėms – net ir nedidelė pagalba jiems reikšdavo daug.
„Žmogui paduodi vandens buteliuką ar kavos puodelį, duodi maisto, palydi jį iki lovos, o jis jaučiasi tau labai dėkingas. Žmogus, praradęs namus, praradęs viską, atvyksta į nežinomą šalį, nežino, ką jam reikės daryti, jis neturi čia pažįstamų – nors padarai minimaliai, bet jauti džiaugsmą, kad gali kažkiek padėti“, – pažymi pašnekovas.
Savanorišką veiklą skatino mokykla
Užsiimti savanoriška veikla Paulių skatino ir jo mokykla – jaunuolis baigė Alytaus šv. Benedikto gimnaziją, kurioje mokėsi pagal tarptautinio bakalaureato programą. Alytiškis pastebi, kad ši programa skatina būti veikliais žmonėmis ir siekti savo tikslų.
„Mokykloje mokiniai skatinami būti kūrybingi, aktyvūs, įsitraukti į savanorystę, kad jie per savaitę nors keletą valandų skirtų kokiai nors veiklai“, – aiškina Paulius.
Prestižinės tarptautinio bakalaureato programos moksleiviai laiko šešis egzaminus iš pasirinktų sričių – Paulius laikė lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, globalios politikos, informatikos, fizikos ir anglų kalbos egzaminus.
Vaikinas pripažįsta, kad tikėjosi geresnių egzaminų rezultatų, tačiau šypsosi, kad dalį pasiruošimo egzaminams „suvalgė“ savanorystė. Pavasarį mokyklą baigęs Paulius nuo rudens dar nesimokys – visą laiką skirs savanorystei ir stengsis atrasti, kurioje srityje mato savo ateitį. Tiesa, jau dabar jis sako, kad tikriausiai ir ateities karjera bus susijusi su pagalba žmonėms.
„Savanoriška veikla leido suprasti, kad noriu padėti žmonėms, tik reikia atrasti savo kelią, ką noriu daryti toliau. Tikiuosi, per šį laiką sužinosiu. (...) Iš pradžių svarsčiau studijuoti informatiką ar inžineriją, bet dabar atrodo, kad labiau norėčiau padėti žmonėms“, – pasakoja Paulius ir priduria, kad informatikos srityje pasigedo prasmės jausmo.
Nors Paulius daug laiko skiria savanorystei, nepamiršta ir kitų veiklų – mėgsta plaukimą, skaito knygas, leidžia laiką su draugais.
„Dabar, kai savanorystė tapo pagrindine veikla, tai bus aukščiausias prioritetas. (...) Visi turime daug veiklų, bet viena ar dvi valandos savanorystei atsirastų“, – Paulius ragina ir kitus išbandyti savanorystę.
