Per ateinančius maždaug 25-erius metus gyventojų skaičius Lietuvoje susitrauks iki 2,2 mln., o 2100-aisiais Lietuvoje per metus gims vos 12 tūkst. kūdikių, rodo prof. dr. Domanto Jasilionio pristatytos prognozės.
„Realybė nuleidžia ant žemės ir demografinė matematika yra, deja, negailestinga“, – pirmadienį surengtoje konferencijoje sakė prof. dr. D. Jasilionis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Lietuvos mokslo taryba pirmadienį sukvietė mokslo, verslo, nevyriausybinio sektoriaus atstovus į konferenciją „Demografinės tendencijos Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai, iššūkiai ir ateities prognozės. Demografinės pusiausvyros beieškant“.
Galimus demografinius pokyčius pristatęs prof. dr. D. Jasilionis teigė, kad demografinių pokyčių prognozės Lietuvoje po 1990-ųjų buvo parengtos tik kartą – 1998-aisiais jas parengė profesorė V. Stankūnienė ir jos komanda. Tuomet parengtos prognozės apžvelgė Lietuvos pokyčius iki 2000-ųjų.
Tačiau dabar remtis galima tik tarptautinėmis prognozėmis, o jų metodologija – unifikuota visoms pasaulio šalims ir neatsižvelgia į nacionalinę specifiką.
O turimos tarptautinės prognozės piešia mažėjančios Lietuvos vaizdą. Remiantis prof. dr. D. Jasilionio pristatytais duomenimis, 2050-aisiais Lietuvoje gyvens vos 2,2 mln. gyventojų, iš jų darbingo amžiaus žmonių bus apie 1,3 mln.
2100-aisiais – vos 12 tūkst. gimusių kūdikių
Kaip pirmadienį surengtoje konferencijoje sakė prof. dr. D. Jasilionis, Jungtinių Tautų (JT) parengtos prognozės numato, kad ateinančius dešimtmečius gyventojų mažėjimo tempas Lietuvoje išliks ir 2050-aisiais Lietuvoje gyvens apie 2,2 mln. žmonių.
„Viena didžiausių nerimą keliančių tendencijų yra darbingo amžiaus žmonių mažėjimas. Turėsime tik truputį per milijoną darbingo amžiaus gyventojų“, – apie 2050-uosius sakė Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas.
Kaip rodo prognozės, 2050-aisiais darbingo amžiaus gyventojų skaičius sieks 1,3 mln. Palyginimui, šiuo metu tokių žmonių yra apie 1,8 mln.
„Kadangi daugės senyvo amžiaus žmonių, o jie kada nors miršta, mes turėsime gana aukštą bendrą mirčių skaičių, kuris, esant mažam gimimų skaičiui, formuos neigiamą natūralią kaitą“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius D. Jasilionis.
Jis dėstė, jog gimstamumas formuoja ateinančias kartas ir gyventojų amžiaus kartas. Tačiau čia kyla nemažas iššūkis – Lietuvoje sparčiai mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų, o dėl to mažėja ir gimstančių kūdikių skaičius.
Pavyzdžiui, 1990-aisiais Lietuvoje gimė 56,9 tūkst. vaikų. Praėjus dvylikai metų, 2002-aisiais, šis skaičius buvo kone perpus mažesnis ir siekė 29,5 tūkst. per metus gimusių kūdikių.
Dar mažesnis skaičius fiksuotas 2021-aisiais – tais metais Lietuvoje gimė 23,3 tūkst. vaikų, o 2022-aisiais šis skaičius jau siekė vos apie 22 tūkst.
Kitaip tariant, pasak D. Jasilionio, moterys 2022-aisiais pagimdė kone triskart mažiau vaikų nei 1990-aisiais. JT prognozės ateityje daugiau vaikų Lietuvai nežada.
„Jei tikėsime JT prognozėmis, tai 2050-aisiais gimusiųjų skaičius išliks mažas (apie 21 tūkst.). Taip pat nuosekliai mažės reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius ir 2100-aisiais bus neįtikėtinai maži skaičiai (per metus Lietuvoje gims 12 tūkst. kūdikių – LRT.lt)“, – teigė profesorius.
Mažėjančiam gimstamumui įtakos turi ir tai, kad moterys vis vėliau susilaukia pirmojo vaiko. Europoje, anot D. Jasilionio, moterys pirmą kartą gimdo 30 metų. Šį rodiklį vejasi ir Lietuva, kur moterys pirmą kartą gimdo sulaukusios vidutiniškai 28,2 metų.
„Sparčiai auga moterų išsilavinimas, ypač jauniausių kartų. Didėja šeimų modelių įvairovė. Tai suponuoja tam tikrus momentus, kurie turi būti svarbūs ir viešosios politikos atsakui. T. y. jei moteris pirmą kartą gimdo vėlai, arti 30 metų, turi būti ir atitinkamų orientyrų šeimos politikai.
Turime ir kitų veiksnių: ekonomiką, pandemiją, geopolitiką, didėjančių neapibrėžtumų, neprognozuojamų pokyčių, didėjančią variaciją tarp šalių. Tai kelia klausimą, ar mes turime naują vertybinį virsmą, ypač jauniausiose kartose“, – aiškino D. Jasilionis.
Norint gerinti situaciją, pasak jo, efektyviausias būtų visavertis šeimos politikos modelis, pirmiausia orientuotas į darbo ir vaikų auginimo derinimą, su išplėtotu lopšelių ir vaikų darželių tinklu, paslaugų įvairove šeimoms, auginančioms vaikus.
Anot profesoriaus, orientuotis vien į finansines priemones nepakanka ir tai parodo Lenkijos pavyzdys, kur sprendimai buvo būtent tokie, tačiau tai arba neturėjo jokios įtakos gimstamumui, arba jis buvo tik trumpalaikis.
„Veikia tik priemonių kompleksas ir dermė, plius, nacionalinis kontekstas“, – sakė D. Jasilionis, kalbėdamas apie tai, kad vieno recepto, kaip išspręsti visas demografijos problemas, nėra.
Jo teigimu, vykdant šeimos ir migracijos politiką galima sustabdyti arba sulėtinti gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus. Tai pasiekti, anot profesoriaus, galima per modernizuotą, įgyvendintą praktikoje ir stabilią šeimos politiką, sudarančią sąlygas darbo ir vaikų auginimo derinimui.
Taip pat per stabilų ir kontroliuojamą migracijos srautą – didėjant kultūrinei įvairovei kartu vyksta sėkminga integracija, sumažinamas spaudimas darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemai.
Net ir mažėjant bendram gimstamumui, pasak prof. D. Jasilionio, valstybė gali užtikrinti kokybišką gyvenimą Lietuvoje, bet labai svarbu kurti ir išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kuo ilgesnę gyvenimo trukmę.
Ministrė: svarbu kurti realius sprendimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pakvietė mokslo bendruomenę, praktikus, dirbančius su demografiniais iššūkiais, migracija, siūlyti Lietuvai ilgalaikius, pagrįstus didesniu valstybės potencialo panaudojimu sprendimus, rašoma SADM išplatintame pranešime žiniasklaidai.
„Norisi, kad į demografinius rodiklius žiūrėtume kaip į galimybę stiprinti savo šalies potencialą. Kad to pasiektume, labai reikalinga diskusija, paremta moksliniais tyrimais ir duomenimis. Jau šiandien matyti, kad mokslininkų išvados paneigia daugybę mitų ir padeda konstruoti ilgalaikius, tvarius sprendimus ateičiai“, – teigė M. Navickienė.
Ministrė pridūrė, kad turime nepamiršti pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų galios, įsitraukimo, idėjų. Ji pabrėžė, kad svarbu mąstyti ir diskutuoti apie tai, kaip net ir mažesnėje, senėjančioje visuomenėje galima pasiekti aukštą gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, sukurti palankią aplinką kurti šeimą: gimdyti bei auginti vaikus, sudaryti orias, sveikas gyvenimo sąlygas ir galimybes vyresnio amžiaus gyventojams ilgiau išlikti savarankiškiems ir socialiai aktyviems, plėtoti kartų solidarumą ir socialinę gerovę visiems.
Taip pat vykdyti išmintingą ir efektyvią migracijos politiką, sudarant sąlygas į Lietuvą kurti gyvenimo atvykstantiems ir grįžtantiems žmonėms čia integruojantis, skatinant palankų visuomenės požiūrį į juos, skatinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, atsižvelgti į regioninį aspektą ir kt.
