70 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų visuotiniam moterų ir vyrų kariniam šaukimui, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Ekspertai tvirtina, kad tam įtakos turi ir stereotipai, ir gyventojų įsivaizdavimas, kokiu būdu jie prisidėtų prie šalies gynybos. Atsargos pulkininkas sako, kad neatlikome visų namų darbų, ir įspėja – taika gali būti lengvai sudaužyta, todėl gynybos klausimu turime būti kaip „Izraelis kvadratu“.
LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta 2023 metų gruodžio 15–30 dienomis, jos metu apklausta 1017 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Gyventojų teirautasi, ar jie pritaria tam, kad Lietuvoje turi būti kuo greičiau įvestas visuotinis karinis šaukimas tiek vyrams, tiek moterims. Tiesa, šiuo metu politinėje darbotvarkėje klausimo dėl visuotinio ir merginų šaukimo nėra.
Taip pat skaitykite
Dėl visuotinio šaukimo – gyventojų skepsis
Tyrimas parodė, kad tam pritaria vienas iš keturių apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (6 proc. visiškai tam pritaria, 19 proc. – greičiau pritaria), o dauguma (septyni iš dešimties) šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritaria (32 proc. visiškai nepritaria ir 38 proc. greičiau nepritaria). 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Visuotiniam vyrų ir moterų kariniam šaukimui labiau pritaria vyrai (29 proc.) nei moterys (23 proc.), respondentai su didžiausiomis, per 1800 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (27 proc.), taip pat vadovai (47 proc.).
Tokiam siūlymui labiau nepritaria mažesnių miestų gyventojai (74 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (82 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (78 proc.) bei besimokantis jaunimas (78 proc.), ne lietuvių tautybės respondentai (80 proc.).
Kaip parodė apklausa, kiek labiau ir vyrų, ir moterų kariniam šaukimui pritartų vyresni nei 50 metų vyrai (33 proc. iš jų tam pritartų ir 63 proc. nepritartų), o vyresnės nei 50 metų moterys atvirkščiai – jos tokiam siūlymui nepritaria labiau nei jaunesnės kaip 50 metų moterys (74 proc. nepritaria, o pritaria tik 19 proc.).
Veikia ir stereotipai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) prof. dr. Dovilė Jakniūnaitė pastebi, kad 70 proc. nepritariančiųjų visuotiniam moterų ir vyrų šaukimui – didelis ir reikšmingas skaičius.
„Politikams bus labai sunku parduoti šią idėją. Galbūt tam tikra prasme tai paaiškina, kodėl ši idėja taip ilgai strigo“, – portalui LRT.lt sako D. Jakniūnaitė.
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas pabrėžia – jei 70 proc. gyventojų nepritaria visuotiniam moterų ir vyrų šaukimui, neatlikome visų namų darbų, diskutuodami apie šalies gynybą.
„Gynyba pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių. Žinoma, už mus kovotų NATO šalys, gintų mus, bet pirmiausia ir svarbiausia, kad mes patys turime būti pasiruošę ginti savo kiemą, savo šalį, savo miestą, save. Apie tai turime diskutuoti. Esame tokioje situacijoje, kad turime būti kaip Izraelis kvadratu“, – LRT.lt teigia G. Bagdonas.
D. Jakniūnaitės teigimu, galvodami apie visuotinį šaukimą gyventojai gali manyti, kad jie patys neitų kovoti ginklu, bet padėtų šaliai kitais būdais. TSPMI profesorės tyrimo rezultatai nenustebino – pasak jos, turintieji aukštesnį išsilavinimą ar daugiau uždirbantys žmonės paprastai yra linkę kiek labiau remti pilietiškumo klausimus ir palaikyti tokius sprendimus.
Mažiau visuotinį šaukimą palaikančios gyventojų grupės taip pat gali būti skeptiškesnės ir dėl kitų valstybės sprendimų. D. Jakniūnaitė svarsto, kad žemą visuotinio šaukimo palaikymą iš dalies gali paaiškinti moterų dalyvavimo klausimas – tyrimai rodo, kad visuomenė priešinasi privalomai moterų tarnybai kariuomenėje.
„Yra pasipriešinimo, tai rodo mūsų visuomenės sanklodą ir požiūrį. Tai nestebina ir iš principo nėra keista – taip visuomenė linkusi galvoti apie lyčių vaidmenis. Ir politikai labai vengia šio klausimo (...), išsisukinėja, nes, matyt, supranta, kad diskusijos būtų gerokai stipresnės“, – pažymi ekspertė.
Pasak D. Jakniūnaitės, neretai pasitelkiamas argumentas, kad moterys turi per mažai fizinės jėgos, tad neturėtų būti šaukiamos į kariuomenę. Nors kariuomenėje yra įvairių funkcijų, toks argumentas visuomenėje skamba gana dažnai, priduria profesorė.
„Manome, kad vyrai ir moterys yra skirtingi ir atlieka skirtingus vaidmenis visuomenėje. Šis stereotipas yra, o saugumo ir kariuomenės kontekste nyksta lėčiausiai“, – tvirtina D. Jakniūnaitė.
Taip pat skaitykite
Su tuo sutinka ir atsargos pulkininkas G. Bagdonas – anot jo, požiūris į moteris kariuomenėje kyla iš stereotipų.
„Didžioji Europos dalis, tikriausiai planetos, yra patriarchalinė. (...) Kažkada buvau Karo akademijos vadovu, mačiau lygiai taip pat ir merginas stojančias į rikiuotę – jos puikios, dažnai dar geresnės [už vaikinus], nes joms reikia tai įrodyti, ko dažnam vyrui, deja, nereikia daryti. Reikia diskutuoti, kalbėti, šviesti, labai daug priklauso nuo auklėjimo, išsilavinimo“, – vardija G. Bagdonas.
Saugumas – visko pagrindas
G. Bagdonas akcentuoja – gynybos srityje kiekvienas žmogus turi turėti savo vietą. O ginti šalį nebūtina ginklu – ne visi gali ir moka tai daryti, bet svarbu, kad gynyboje kiekvienas atrastume savo vietą, teigia atsargos pulkininkas.
„Turi būti visuomenės susitelkimas, nuoširdus supratimas, kad ne kažkas turi ginti, bet ir aš turiu tai daryti. Svarbi ir politinė valia“, – aiškina G. Bagdonas.
Svarbu kalbėti ir apie resursus – tiek žmogiškuosius, tiek finansinius, priduria atsargos pulkininkas. Pasak jo, kalbant apie visuotinį šaukimą, svarbi ir infrastruktūra, ir specialistai bei karininkai, kurie galėtų ruošti šauktinius.
„Į visuotinį šaukimą nereikia žiūrėti kaip į momentinį rezultatą čia ir dabar turėti didesnę Lietuvos kariuomenę. Tai taip pat svarbu, bet reikia matyti tikslą rengti Lietuvos gyventojus būti atsargos kariais“, – pažymi G. Bagdonas.
Jis akcentuoja – saugumas yra visko pagrindas, svarbus ir ekonomikai, kultūrai, socialinei apsaugai: „Be saugumo visa kita gali būti laikina, trapu ir gali sugriūti.“
„Čia yra mūsų išlikimo, mūsų ateities klausimas, kad (...) galėtume gražia lietuvių kalba kalbėti ne tik dabar, bet ir po 100 metų. Kitaip to nebus“, – teigia atsargos pulkininkas.
Nėra vizijos, todėl atsiduriame klampynėje
Kaip LRT.lt komentuoja D. Jakniūnaitė, visuotinio šaukimo klausimu atsargūs ir politikai – dar prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą šis klausimas buvo stipriai atidėliojamas. Nors karas diskusijas paspartino, neturime supratimo apie visuotinio šaukimo poreikį, nėra ir jo vizijos, kritikuoja profesorė.
Anot jos, visuotiniam šaukimui prireiktų didelių lėšų, o šie metai bus rinkiminiai – laukia ir prezidento, ir Seimo, ir Europos Parlamento rinkimai. Kai visuomenė yra skeptiškai nusiteikusi kokiu nors klausimu ir jam nepritaria, politinis instinktas dažnai būna palaikyti gyventojų nuomonę, sako D. Jakniūnaitė.
„Įtampa dėl karo nuslūgo, skubos jausmas nuslūgo, akivaizdu, kad politikai pradeda kitaip galvoti“, – pastebi TSPMI profesorė.
Jos vertinimu, ir pačioje krašto apsaugos sistemoje yra tam tikro skepsio, o jis persiduoda ir visuomenei: „Jei sistema turėtų palaikymą, galbūt geriau judėtume. (...) Iš vienos pusės, tarsi stumiama idėja, kad reikia didesnio gyventojų įsitraukimo, bet kartu klausiama, kas gali padėti geriau apsiginti. Susiduriame su dviem skirtingomis idėjomis.“
Viena jų – profesionalios kariuomenės idėja, kita – platesnis šauktinių kvietimas. Kaip teigia D. Jakniūnaitė, aiškaus susikalbėjimo ir sutarimo nėra ir tarp valdančiųjų, dėl to užklimpstame diskusijose, o visuomenę pasiekia skirtingos žinutės ir versijos. Visgi profesorė abejoja, ar rinkiminiais metais politikai susitars.
„Manau, sutarimo neatsiras per šiuos metus. Vyks rinkimai ir nebus laiko susitarti, nebus valios susitarti. (...) Visada yra ir pinigų klausimas, o politinės valios nėra. Jei būtų politinė valia, man atrodo, pinigų klausimas išsispręstų, bet nėra sutarimo dėl vizijos, todėl turime šią klampynę“, – kritikuoja profesorė.
D. Jakniūnaitė taip pat pabrėžia, kad visuotinis šaukimas svarbu ideologiškai ir padėtų gauti palaikymo kitais saugumo klausimais.
„Imame pavyzdį iš Suomijos, kuri turi daug pasiruošusių žmonių, darome prielaidą, kad tai tarsi turėtų padėti Suomijai, kad tai didina Suomijos apginamumą, bet iš tiesų mes nežinome.
Galbūt tai suteikia didesnį NATO palaikymą, bet visuotinio šaukimo palaikymas reikalingas dėl valstybinės ideologijos – kuo daugiau žmonių būtų įsitraukę ir paruošti, tuo būtų lengviau gauti palaikymą kitais saugumo politikos klausimais, ypač jei jie reikalauja didelių finansinių investicijų“, – pabrėžia TSPMI profesorė.
Taika gali būti lengvai sudaužyta
G. Bagdono vertinimu, prieš 10 ar 15 metų, kai gyvenome visuotinės taikos iliuzija, silpninome šalies gynybinius pajėgumus ir manėme, kad saugumas bei taika yra duotybė. Visgi, įspėja pašnekovas, taip nėra.
„Taika labai lengvai gali būti sudaužyta tos pačios barbariškos šalies, fašistinės Rusijos raketomis, kaip Ukrainoje dabar vyksta kas naktį ir kas dieną. Žus žmonės ir gražus Vilnius gali virsti miestu, panašiu į Bachmutą“, – sako G. Bagdonas.
Jis atkreipia dėmesį, kad svarbu ir tai, jog mūsų pasiryžimą ir valią ginti šalį matytų „tie veikėjai, kurie sėdi Kremliuje su Putinu priešakyje“.
„Tik tai užtikrins mūsų tikslą – saugumą. Prisiminkime įvykius 2022 metų vasarį, (...) Putinas ir jo kompanija apsiskaičiavo įvertindami ukrainiečių pasirengimą kautis už savo šalį ir savo ateitį. Jie apsiskaičiavo, manė, kad viskas bus kitaip.
Tai yra atsakymas, kodėl reikia ruoštis įtikinamai, (...) agresorius tiki tik tuo, ką mato, žino ir jaučia“, – teigia atsargos pulkininkas.
