Diskusijos dėl visuotinio šaukimo įvedimo įgauna pagreitį, tačiau kartu aiškėja ir tai, ko dar trūksta. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad toks sprendimas gali pareikalauti šimtų milijonų eurų, o finansavimui reikės ieškoti papildomų šaltinių. Tiesa, stinga ne tik pinigų, bet ir personalo, galinčio mokyti tarnybon pašauktus jaunuolius.
Dar gruodį valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sakė kviesiantis visų parlamentinių partijų lyderius diskutuoti dėl visuotinio šaukimo įvedimo. Vis dėlto aiškėja, kad diskusijos gali būti ilgos ir sudėtingos.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) skaičiuoja, kad, įvedus tokį modelį, šauktinių išlaikymas kasmet pareikalautų papildomų 80 mln. eurų, jau nekalbant apie reikalingas šimtamilijonines investicijas į naują ginkluotę, techniką, infrastruktūrą.
Visgi už valstybės pinigus atsakinga Finansų ministerija neskuba pasakyti, ar tokius poreikius įmanoma atliepti ir, jei įmanoma, iš kokių šaltinių. Anot šios ministerijos atstovų, pirmiausia būtina susitarti, kurie krašto apsaugos poreikiai yra prioritetiniai.
Tačiau ne tik finansiniai iššūkiai gali sunkinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo įvedimo. Kaip portalui LRT.lt nurodė KAM, jau dabar apie 40 proc. į tarnybą pašauktų jaunuolių yra pripažįstami netinkamais tarnauti dėl sveikatos būklės.
Be to, būtina paruošti daugiau specialistų, kurie galėtų mokyti šauktinius. O tokiam jų parengimui, kaip anksčiau interviu portalui LRT.lt sakė premjerė Ingrida Šimonytė, prireiktų penkerių metų. Vis dėlto opozicija nesitiki, kad priimti reikalingus sprendimus pavyks greitai.
„Tie asmenys iš konservatorių partijos, kurie dabar labai aktyviai ir garsiai deklaruoja, kad visuotinis šaukimas turi būti, nepadarė darbų, kurie būtų sudarę sąlygas visuotinį šaukimą įgyvendinti“, – portalui LRT.lt sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė.
40 proc. šauktinių netinka tarnybai
Sausio pradžioje buvo paskelbtas 2024-ųjų karo prievolininkų sąrašas, tačiau toli gražu ne visi jame atsidūrę jaunuoliai atliks privalomąją karinę tarnybą. Kaip skaičiuoja KAM, vidutiniškai apie 40 proc. iš pašauktų karo prievolininkų Karo medicinos ekspertizės komisijos būna pripažįstami netinkamais tarnauti dėl sveikatos būklės.
Taip pat skaitykite
Tokia statistika aktuali ir kalbant apie visuotinį šaukimą. Parlamentinio NSGK narė D. Šakalienė portalui LRT.lt teigė, kad tai, jog kone pusė jaunų vaikinų pripažįstami netinkamais tarnybai, yra vienas svarbesnių klausimų, todėl, anot jos, reikia išsiaiškinti, kokios problemos tai lemia.
„Ar tie mūsų jaunuoliai yra tokie ligoti? Ar tai yra motyvacijos problema? Jeigu tai yra motyvacijos problema, tada tikrai galima suvokti, kodėl bandoma išsisukti sukčiaujant“, – sakė Seimo narė, neatmesdama galimybės, kad kai kurie vaikinai iš tikrųjų atitinka keliamus reikalavimus, tačiau randa būdų gauti reikalingas pažymas, leidžiančias neatlikti tarnybos.
Dar vienas klausimas, kurį, pasak parlamentarės, būtų galima svarstyti, yra sveikatos kriterijų, taikomų šauktiniams, adekvatumas. Kaip sakė D. Šakalienė, su problema, kad nemaža dalis pašauktų jaunuolių negali atlikti tarnybos, susiduria ir kitos šalys, tačiau jos ieško geriausių sprendimų.
„Kartais tiesiog sudėlioja skirtingas jaunuolių fizinio pajėgumo kategorijas ir pagal tai orientuoja į skirtingas užduotis. Ieškoma pusiausvyros, nes yra paprastesnių ir labiau sofistikuotų technologijų, o tai reiškia, kad reikia didesnio karių skaičiaus, kurie, tarkime, galėtų dirbti su dronais, su kitomis IT technologijomis, kibernetiniu saugumu. Taip pat ir inžinerinių batalionų kontekste yra labai įvairių poreikių“, – vardijo NSGK narė.
Tad, parlamentarės teigimu, kalbant apie tai, kiek jaunuolių negali atlikti tarnybos dėl sveikatos, reikia įsivertinti, kur turime dėti pastangas. Jei jauni vaikinai iš tikrųjų yra tokios blogos sveikatos būklės, galbūt reikia mąstyti apie ilgalaikes programas, kurios padėtų ją gerinti.
Tačiau jei norėdami išvengti tarnybos jaunuoliai prisidengia nebūtinai tikromis sveikatos problemomis, galbūt reikia galvoti apie strateginės komunikacijos priemones, padėsiančias jaunuoliams į tai pažvelgti kitu kampu.
„Bet atsakymo šiandien nėra. Mes vis dar darome subjektyvias prielaidas ir jomis remdamiesi ieškome sprendimų. Man atrodo, kad tai yra neprofesionalu“, – vertino D. Šakalienė.
Poreikiams – šimtai milijonų
Šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti apie 3 800 jaunuolių. Jų išlaikymas valstybei, kaip ir kasmet, kainuos 55 mln. eurų. Tiesa, į šią sumą nėra įskaičiuota dalis investicijų į kuriamą naują infrastruktūrą, skirtą ne tik šauktiniams, bet ir profesinės karo tarnybos kariams.
Taip pat skaitykite
„Pagal Seime patvirtintą patobulintą šaukimo sistemą, šaukiamų į tarnybą jaunuolių skaičius iki 2027 m. palaipsniui išaugs iki 5 tūkst., tai kasmet papildomai pareikalaus dar po 3–5 mln. Eur. Tokiu būdu šauktinių išlaikymo išlaidos siekia apie 60 mln. eurų per metus“, – portalui LRT.lt nurodė Krašto apsaugos ministerija.
Tačiau įvedus visuotinį šaukimą, finansiniai poreikiai gerokai išaugs. Ministerija skaičiuoja, kad kasmet šauktinių išlaikymui papildomai reikėtų 80 mln. eurų, įskaitant ir papildomo karinio (vadų, instruktorių, karo medikų), ir civilinio personalo išlaikymą. „Tokiu būdu visos visuotinio šaukimo išlaikymo išlaidos sudarytų apie 140 mln. eurų per metus. Tačiau į šias kasmetines išlaidas nėra įtrauktos visuotiniam šaukimui reikiamos investicijos į naujos ginkluotės, technikos įsigijimus ir naujos infrastruktūros sukūrimą.
Visuotinio šaukimo atveju būtų sukuriami papildomi 4 „batalionai“ su jiems reikalinga infrastruktūra ir tam reikėtų apie 440 mln. eurų, o visi parengiamieji darbai truktų bent 5–6 metus“, – komentare dėstė KAM.
Be to, kaip rašoma portalui LRT.lt perduotame komentare, sprendimas įvesti visuotinę karo prievolę būtų ne tik Krašto apsaugos ministerijos, bet ir visos valstybės projektas, jis pareikalautų visų valstybės piliečių, valstybės institucijų (švietimo, medicinos, policijos ir kt.) ir privataus sektoriaus įsitraukimo.
„Todėl priimant sprendimą įvesti visuotinę karo prievolę, vienareikšmiškai pirmiausia yra būtinas visuotinis sutarimas šiuo klausimu“, – tvirtino KAM.
Apie finansavimą kalbėti neskuba
Nors KAM ir paskaičiavo, kiek kainuotų visuotinio šaukimo įvedimas Lietuvoje, iš kur reikėtų paimti tokias lėšas, atrodo, kad nėra aišku. Portalas LRT.lt paklausė Finansų ministerijos, kokių galimybių finansuoti visuotinio šaukimo poreikius ji matytų ir iš kur būtų paimamos reikalingos lėšos.
Taip pat raštu pateiktame šios ministerijos komentare teigiama, kad, siekiant toliau didinti krašto apsaugos finansavimą, reikalingas platus politinis sutarimas – pirmiausia būtina susitarti, kurie krašto apsaugos poreikiai yra prioritetiniai.
„Be visuotinio šaukimo yra ir daugiau klausimų, kurie nėra iki galo atliepti šiuo metu Seimui pateiktame Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos projekte, pvz., divizijos formavimas, vokiečių brigados priėmimas, aktyvaus rezervo plėtra, todėl reikalingas plataus pobūdžio susitarimas.
Tik sutarus dėl prioritetų galima spręsti tiek dėl reikalingų papildomų resursų, tiek ir dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių, iš kurių būtų galima finansuoti augančius krašto apsaugos poreikius“, – teigė Finansų ministerija.
Anot jos atstovų, norint efektyviai įgyvendinti identifikuojamus poreikius, reikalingi ilgalaikiai sprendiniai – ilgai trunka ne tik šių sprendimų įgyvendinimas, bet ir ateityje bus reikalingos lėšos joms palaikyti.
„Tolesnis gynybos finansavimo didinimas vien tik biudžeto lėšomis reikštų proporcingai mažėjantį finansavimą kitoms sritims, todėl tolesnė plėtra turi būti vykdoma su papildomais pajamų šaltiniais“, – nurodoma ministerijos komentare.
Taip pat skaitykite
Reikia apsispręsti dėl gynybos biudžeto
Kad visuotinio šaukimo įvedimas pareikalaus nemažai lėšų – akivaizdu. Tačiau Seimo NSGK narė D. Šakalienė įsitikinusi, kad pagal šiuo metu suplanuotą šios srities finansavimą aišku, jog atliepti tokių finansinių poreikių Lietuva negali.
„Arba tuomet turime pripažinti, kad mes iš esmės nukertame galvą kariuomenės modernizavimui. To nereikia vynioti į vatą“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Pasak jos, norint finansuoti visus šalies gynybos poreikius, taip pat ir visuotinį šaukimą, reikia atsakyti į klausimą, koks turi būti šios srities finansavimas – ar 2,5 proc. nuo BVP, ar daugiau.
„Nereikia patiems sau meluoti, dabar turime 2,5 proc. nuo BVP, nes tie 0,2 su trupučiu procentų yra laikinasis bankų solidarumo mokestis, kuris pasibaigia kitais metais. Tai ar mums užtenka tų 2,5 proc.? Turbūt bet kam aišku, kad neužtenka. Bet ar mes tada norime turėti tris? Tris su puse? Keturis? Kiek mes esame nusiteikę turėti?“ – kalbėjo parlamentarė.
Tuomet, anot D. Šakalienės, reikėtų dėliotis prioritetus, nes jei šiandien ir turėtume, pavyzdžiui, 10 tūkst. šauktinių, neaišku, kuo jie bus apginkluoti, kaip bus paruošti.
Trūksta ir personalo
Nors, kalbant apie visuotinį šaukimą, dažniausiai akcentuojamas finansavimas, gerokai aktualesnis yra personalo klausimas. Anksčiau šį mėnesį interviu portalui LRT.lt premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog paruošti personalą, galintį mokyti šauktinius, užtruks kelerius metus.
„Tai yra svarbiau nei papildoma infrastruktūra, nes infrastruktūrą galima pastatyti kartais per labai trumpą laiką, mums reikia žmonių, mums reikia karininkų, mums reikia tų, kurie mokytų šauktinius.
Tas rengimo ciklas yra apie trejus metus. Tai reiškia, kad kol mes neturėsime reikiamo skaičiaus puskarininkių ir karininkų, kurie galėtų šauktinius mokyti ir juos ugdyti, tol labai kažkaip išplėsti skaičių galima, bet nebus, kas su tais vaikinais dirba“, – anksčiau portalui LRT.lt sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, reikėtų penkerių metų, kad būtų parengta karininkų, sukurta infrastruktūra ir įsigyta ginkluotės tiems mokymams.
Tačiau D. Šakalienė tvirtino, kad nei infrastruktūros, nei personalo paruošiamieji darbai, kad būtų galima įgyvendinti visuotinio šaukimo modelį, daromi nebuvo.
Taip pat skaitykite
„Tie asmenys iš konservatorių partijos, kurie dabar labai aktyviai ir garsiai deklaruoja, kad visuotinis šaukimas turi būti, nepadarė tų darbų, kurie būtų sudarę sąlygas visuotinį šaukimą įgyvendinti, nes nei į vidurinį karinį personalą, nei į infrastruktūrą nebuvo pakankamai investuota“, – sakė NSGK narė.
D. Šakalienės teigimu, Lietuvos gynybos prioritetai yra ir vokiečių brigados priėmimas, jai reikalingos infrastruktūros parengimas, ir mūsų pačių kariuomenės modernizavimas bei geresnis aprūpinimas, divizijos sukūrimas.
„NATO planuose jau tai atsispindi. Tai ką mes tada darysime? Išbrauksime šitą iš plano? Čia nėra pageidavimų koncertas, kaip kažkas sakė iš pačių valdančiųjų kitais klausimais. Čia yra dalykai, kuriuos mes turime labai realiai įvertinti, laiko yra nedaug, poreikiai yra dideli. Ir tada, kaip ir visur kitur, yra prioritetai.
Jeigu šiandien mes negalime paruošti tų papildomų tūkstančių šauktinių, nes mes neturime nei kur, nei su kuo, tai, matyt, šioje situacijoje reikia spręsti dėl šauktinių ribinio skaičiaus didinimo“, – portalui LRT.lt komentavo parlamentarė.
