Į Lietuvą atvystanti Vokietijos brigada bus visiškai pasiruošusi ir galimybėmis prilygs priešiškų kaimynių kariuomenėms. Apie Vokietijos brigadą ir Lietuvos gynybą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
– Pone Anušauskai, metai eina į pabaigą. Ar Lietuva yra saugesnė, ar yra geresnėje situacijoje, negu buvo prieš metus? Kaip jūs atsakytumėte?
– Sakyčiau, kad šiais metais, būtent šiais metais, įvyko kardinalių pokyčių. Priminsiu, vis tik yra nauji regioniniai, į mus orientuoti NATO gynybos planai, kuriuose iš esmės pasikeitė pagrindiniai gynybos principai, ginama kiekvienos NATO narės teritorija. Anksčiau buvo įvairių, sakyčiau, pamąstymų apie gynybos planus, dabar – kiti planai, kuriems yra dedikuojamos konkrečios pajėgos ir sausumos, jūrų, oro, visų, kaip vadina kariškiai, domeno.
Čia vienas iš svarbiausių pokyčių, nes kariuomenė visada prasideda nuo planavimo, nuo detalių planų. Kitais metais dar bus tie detalesni planai, bet kokiu atveju šiais metais ir kariuomenės pajėgumas pasikeitė. Negalėčiau skaičiais kai kurių dalykų pasakyti, tačiau pasakysiu, kad jos pajėgumas tiesiog ūgtelėjo todėl, kad kariuomenės pajėgumas remiasi į atsargas, pavyzdžiui, turi ar neturi amunicijos. Tas pajėgumas išsiplėtė ir kariuomenės galimybės išsiplėtė. Galėčiau vardinti daug dalykų, bet saugumo aspektu Lietuva kaip šalis yra saugesnė, tačiau geopolitinė situacija aplinkui mus verčia į savo saugumą investuoti dar ir dar, daugiau ir daugiau. Visi puikiai suprantame, kad, neinvestuodami į šiuos dalykus, mes galime palaipsniui tapti lengvu grobiu.
– Kalbate apie investavimą, vadinasi, apie gynybos biudžetą. Visuotinai sutariama, kad jis nėra pakankamas. Kas būtų tie tvarūs šaltiniai ateityje? Ir turbūt dabar labiausiai reikėtų kalbėti apie vokiečių brigados išlaikymą ir jų įsikūrimą Lietuvoje.
– Vokiečių brigada Lietuvoje ir sutarimas dėl brigados Lietuvoje – irgi vienas svarbesnių pasiekimų ir mūsų diplomatijos, apskritai, tų žmonių, kurie dirbo su šiuo klausimu. Taip, investicijos žymios, jų reikės užtikrinant vokiečiams tinkamą reikalingą karinę infrastruktūrą, civilinę infrastruktūrą. Tūkstančiai vokiečių karių, mažiau civilių, bet vis dėlto skaičius tikrai nemenkas. Pajėgumai, kurie bus atvedami į Lietuvą, atvežami į Lietuvą, įkurdinti čia, yra dideli. Vadinčiau tą situaciją, kuri jau bus galiausiai po trejų metų, antra Lietuvoje esančia kariuomene. Ji tikrai pajėgumu nenusileidžia Lietuvos kariuomenei, juo labiau kad nenusileidžia savo galimybėmis greta esančioms agresyvioms valstybėms ir jų kariuomenėms.
– Turėsime dvi kariuomenes, kaip jūs juokaujat, bet reikės jas išlaikyti. Pone ministre, kas būtų tie tvarūs šaltiniai? Jūs pats esate užsiminęs, kad reikės ieškoti, tartis dėl tvarių šaltinių. Apie ką kalbame?
– Krašto apsauga finansuojama beveik tik iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu aš sakau, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų, vadinasi, iš mokesčių. Tvarūs šaltiniai – mokesčiai. Kokie jie turėtų būti, kad pakaktų dar padidinti mūsų karines galimybes? Be abejo, yra ne vienos partijos sprendimas, tai yra visų partijų sutarimas. Visas karinis planavimas, visas gynybos planavimas nei vienadienis, nei vienerių metų siūlymas, tai ilgo laikotarpio dalykas.
– Bet ar galima sakyti, kad Lietuva neturi plano? Mes priimsim vokiečius, tai tikrai kainuos didelius pinigus, tačiau yra pripažįstama, kad nėra tokio sutarimo, iš kur paimsime pinigų, ar gali dėl to vėluoti brigados priėmimas, dislokavimas, jeigu mes nesusitarsime, iš kur paimti lėšų?
– Ne, mes nekalbame, kad mes nesusitarsime, iš kur paimti lėšų. Mes ir dabar jau esame skyrę finansavimą ir šiais metais, nes infrastruktūriniai projektai, kurie, pavyzdžiui, įgyvendinami Rūdninkuose, kartu skirti ir vokiečių brigadai, nes brigada, dislokuota Lietuvoje, nestovi vietoje, ji turi nuolat treniruotis, palaikyti savo, kaip sakoma, karinį lygį. Tai čia irgi investicijos. Mes jas darome šiais metais, darysime kitais metais, tai yra jau pinigai, kuriuos mes skyrėme.
– Paklausiu taip: ką šiuo metu statome vokiečiams Lietuvoje, ar jau kažką statome jų infrastruktūrai?
– Šiuo metu – poligoną. Įrenginėjame poligone reikalingas vietas tai infrastruktūrai įrengti, nes didžioji dalis įsikurs prie Rūdninkų, netoliese Rūdninkų, Rūdninkų poligono karinėje teritorijoje. Tai, be abejonės, yra statybos ten, ta vieta statyboms, projektavimui ir visiems kitiems dalykams.
– Ministre, jau ir vokiečių spauda kalba apie didelius finansinius iššūkius, kurie ištiks Lietuvą dėl Vokietijos brigados atvykimo. Dar kartą klausiu, koks, jūsų akimis, galėtų būti tas mokestis? Ar jūs kalbat apie visuotinį gynybos mokestį, kuriam anksčiau nepritarėte, bet dabar, girdėjau, jūs sakote, kad būtumėte už, ar apie kažkokius kitus šaltinius?
– Ne, aš niekad nesakiau, kad nepritariu kokiam nors gynybos mokesčiui.
– Kai prieš porą metų verslas buvo pasiūlęs, jūs tuo metu kritiškai žiūrėjote.
– Matot, nesu finansininkas, tiesiog nei manęs kas klausia, kokių mokesčių reikia, nei aš juos įvedinėju. Bet kokiu atveju, tvarūs finansai yra tik iš mokesčių, tą reikia visiems suprasti. Kokie jie bus, be abejo, kiekviena vyriausybė apsisprendžia kartu su politinių partijų palaikymu, nes jie negali būti vienadieniai.
– Ministre, kas konkrečiai atsakingas už brigados atvykimą į Lietuvą, už priėmimą, už bendrą šio projekto įgyvendinimą? Kokia galbūt yra speciali reagavimo grupė šiai brigadai įkurti? Aš čia cituoju signatarą Janušką, jis kelia tokius klausimus, panašiai kalba ir apžvalgininkas Gintaras Ažubalis.
– Signataras tegu nusiramina, atsakingas yra krašto apsaugos ministras.
– Ministrai keičiasi.
– Ministrai keičiasi, bet vienas ministras irgi negali visų darbų nuveikti, todėl yra sukurta jau premjerės vadovaujama tarpinstitucinė grupė. Ten yra 12 pareigūnų iš įvairių institucijų, kurie iš esmės koordinuos, prižiūrės brigados įsikūrimo reikalus, kad darbai vyktų, kad jie nesustotų, kad būtų finansavimas ir taip toliau.
– Buvęs krašto apsaugos ministras ponas Olekas kelia klausimą, ar išlaidos brigadai neatims Lietuvos kariuomenei reikalingo biudžeto?
– Turiu pasakyti, kad klausimas, sakyčiau, ne visai tikslus. Vienas dalykas, investicija į brigadą yra kartu investicija ir Lietuvos saugumo stiprinimą. Investicija į mūsų kariuomenės ginkluotę taip pat yra investicija į Lietuvos saugumo stiprinimą, bet mes tuos pinigus ir suplanavę, ir numatę, tie pinigai tikrai nėra maži.
– Bet pinigai yra kartu bendrame katile ir nėra atskirai išskirti.
– Žinot, ir algų pinigai yra bendram katile, ir algas mes kariams taip pat didinam, socialinės garantijos kainuoja, pagal įstatymus visa tai irgi kinta. Viskas kainuoja, tiesiog noriu pasakyti, kad bet kuris žingsnis krašto apsaugos srityje, norint ką nors keisti, matuojamas skiriamais resursais. Nori ką nors papildomai padaryti, numatyk resursus.
– Bet aš suprantu iš jūsų žodžių, kad tų resursų užtenka, nors visuotinai sutariama, kad ir kitų metų gynybai skiriamas biudžetas nėra toks, kokio norėtųsi?
– Plėtrai, plėtrai. Dar kartą pabrėšiu – jeigu mes norime įgyvendinti naujus projektus, pavyzdžiui, išplėsti divizijos šarvuotą elementą, būsimos divizijos šarvuotą elementą, pavyzdžiui, įsigyti tankų, tai žinoma, kad tai plėtrai reikėtų papildomų investicijų. Norėtume kažkokios kitokios ginkluotės, kažkokių kitų planų, visuotinis šaukimas taip pat yra investicija, reikia visuotinio šaukimo. Reikia, dar kartą pabrėšiu, kad visi suprastų, reikia visuotinio šaukimo, tačiau tam turime pasiruošti investuodami palaipsniui į daugelį dalykų – į ginkluotę šauktiniams, transporto infrastruktūros sukūrimą.
– Kalbat apie visuotinį šaukimą ir vienas pagrindinių priekaištų, kurį girdžiu iš oponentų konservatoriams, kad per jūsų kadenciją nepasistūmėta dėl visuotinio šaukimo.
– Sakyčiau, kaip tik priešingai. Vienas dalykas, mes dabar ir reformos pagrindus tam visuotiniam šaukimui padarėm, nes kaip tik vakar yra Seimo patvirtinti pateikimo stadijoje įstatymo projektai, kurie bus Seime svarstomi, jie sudaro pagrindus tam visuotiniam šaukimui. Daugelį dalykų teko tikrai keisti, iš karto pasakysiu, pavyzdžiui, 3–4 kartus padidinti šaukiamųjų aktyviojo rezervo karių mokymus, 3–4 kartus juos išauginti, nes jie buvo gerokai apleisti. Manau, kad ta kryptimi dar tikrai daug ką galima padaryti.
– Ministre, koks didžiausias iššūkis lauks priimant Vokietijos brigadą? Ar susitarti su jais dėl detalių, kas ką finansuoja, kas ką stato, ar bendras lėšų trūkumas gali kišti koją?
– Žinot, ko gero, ne finansai esminis dalykas. Svarbiausias dalykas, kad mes viską padarytume laiku (infrastruktūrą), kad Vokietija, investuodama pinigus į brigados, pavyzdžiui, karinės technikos naujus užsakymus, kad tie užsakymai būtų irgi įvykdyti laiku. Tai čia, manau, esminiai dalykai.
– Galite garantuoti ar bent jau būti tikras, kad ta data – 2027 metai – nenusikels?
– Čia dviejų šalių suderintas laikas. Visos galimybės tai įgyvendinti yra.
– Bet turi būti spėta ir pastatyti, ir priimti?
– Žinoma, pavyzdžiui, karinių miestelių pavyzdžiu galėčiau pasiremti: nuo parašo po sutartimi dėl statybos iki karinių miestelių atidavimo vartotojui – lygiai 3 metai. Kad galima kai ką pastatyti greičiau, nes mes jau turime parengtų projektų ir panašiai, jeigu jie tik atitiks vokiečių reikalavimus, – tuos techninius dalykus mes tikrai suderinsime.
– Kitąmet prasidės pirmosios statybos?
– Kaip minėjau, infrastruktūros, kuri yra skirta mokymams, pratyboms, darbai jau yra prasidėję, o visai kita infrastruktūra – manau, taip.
