Lietuvoje

2018.06.29 16:46

Siūlo įteisinti naminės gamybą – tikisi, kad savo veiklą legalizavę prekeiviai išduos nelegalus

LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2018.06.29 16:46

Legalizavus naminės degtinės gamybą nelegalių prekiautojų sumažėtų ne tik dėl to, kad dalis jų legalizuotų savo veiklą, bet ir dėl to, kad pastarieji įskųstų toliau gaminančius naminę nelegaliai. Taip LRT RADIJUI sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Anot valstybinės įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio, tokio įstatymo priėmimas tik atvertų galimybes naminę gaminti dideliais kiekiais po legalia priedanga.

Anot siūlymo autoriaus, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio, net 17 Europos Sąjungos šalių narių naminę degtinę laiko įprastu alkoholiniu gėrimu kaip ir bet kurį kitą. Seimo nario įsitikinimu, legalizuoti tokią degtinę derėjo jau seniai.

„Manau, kad tai turėjo būti padaryta 1988 m. ar 2000-ųjų metų pradžioje, kai buvo privatizuotas „Stumbras“. Tada iš tikrųjų tai ir reikėjo daryti, bet tam reikalingi saugikliai“, – tvirtina R. Žemaitaitis.

Seimo nario teigimu, priešiška reakcija buvo kilusi ir siūlant legalizuoti naminio alaus gamybą: „Kai įvyko legalizavimas, problema išsisprendė. Prieš septynerius ar aštuonerius metus diskutavome dėl naminio vyno. Kaimo turizmo sodybose buvo galima vaišinti klientus, bet nebuvo galima pardavinėti. Vėl buvo sakoma – kai legalizuosime, bus labai blogai. Įvyko priešingai.“

R. Žemaitaitis sutinka – legalizavus naminės degtinės gamybą privalu pasirūpinti gamintojų kontrole, kad nebūtų gaminamas stipresnis nei nurodoma alkoholis. Taip pat, tvirtina Seimo narys, turės būti prižiūrima prekyba, kad gamintojai sumokėtų visus reikiamus akcizus.

„Skandinavai nuėjo šiek tiek kitokiu keliu. Siūlau, kad į tą kelią grįžtume. Jie turi savo bravorus – atvažiuoja bravoras ant ratų, išverda kažkiek alkoholio, skaitliukas prasisuka ir už tai sumokamas akcizas. [...] Jeigu būtų toks atvejis, kad parduodama nelegaliai, didesniais kiekiais ar pan., tai baudos yra didžiulės“, – sako R. Žemaitaitis.

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys nesutinka, kad R. Žemaitaičio pasiūlymas galėtų sumažinti nelegalaus alkoholio gamybą ir platinimą: „Nenorime įsigyti dar vieno tokio probleminio taško, kai atlikus nepamatuotą veiksmą po to reikia dorotis su jo pasekmėmis. Matome daug daugiau šio potencialaus sprendimo minusų, negu pristatė gerbiamas Seimo narys.“

Nors „Lietuva be šešėlio“ tinklapyje nurodomos 1260 vietų, kuriose galimai nelegaliai prekiaujama alkoholiu, K. Kupšys tvirtina – tai net neatspindi realios situacijos, nes tai tėra vietos, apie kurias pranešė gyventojai.

„Gal jų iš tikrųjų yra dar daugiau? Problema išliks ta pati. Leisdami bet kam gaminti ir pardavinėti alkoholį (net ir po priedanga, kad tai neva kulinarinis paveldas ar nacionalinės kultūros dalis) iš tikro prisišauksime didesnę bėdą, – įsitikinęs K. Kupšys. – Dabar veikiančios nelegalios gamybos vietos palįs po priedanga.“

Pašnekovo aiškinimu, tokios naminės degtinės gamybos vietos legaliai gamins leidžiamą tūkstantį litrų per mėnesį, tačiau nelegaliai pagamins dar didesnius kiekius. K. Kupšio nuomone, tokiu atveju gamintojų neišgąsdins net baudos, nes gaminti nedidelį alkoholio kiekį paprasčiausiai neapsimoka.

„Žmogui, kuris nori pagaminti tą tūkstantį litrų, reikia jį ir parduoti – įpakuoti, sumokėjus mokesčius turėti, kur realizuoti. Patikėkite, iš to nėra verslo. [...] Tai reiškia, kad vertelgos gali turėti potencialų planą [...] – sukurti priedangą, kur bus legaliai gaminama 100 butelių ar litrų, ar dar ko nors ir iš to bus „minusas“, bet kažkur šalia tekės nelegalaus alkoholio upė, iš kurios bus gaunamas pagrindinis pelnas“, – sako K. Kupšys.

Jo nuomone, R. Žemaitaičio pateikti argumentai nėra stiprūs: „Jie yra argumentai, kuriuos galime priimti, bet jie nėra tie tikrieji argumentai. Iš tikrųjų alus ir vynas nėra mūsų kaimo bėda. Tai yra stipriojo alkoholio tiesiog, sakykime tiesiai šviesiai, samagono vartojimas, kurį verda kas kur nori miškuose, žieminėse, sandėliukuose. Tai yra mūsų didysis rūpesnis.“

R. Žemaitaitis atkreipia dėmesį, kad siūloma naminę degtinę leisti gaminti ne visiems norintiems, o kaimo turizmo sodyboms: „Tokių vietų daugiausia galėtų būti apie 200. Manau, kad tai daryti išdrįs tik apie 20–25 sodybos. Reikalingos investicijos, visada reikalinga laboratorija (jeigu jos neturi, privaloma sutartis su atestuota įmone).“

Seimo nario nuomone, legalizavus prekybą namine degtine nelegalių prekiautojų gerokai sumažėtų, nes dalis žmonių legalizuotų savo veiklą ir įskųstų nelegaliai veikiančius konkurentus. „Jeigu šiandien turėtume legalią naminės degtinės gamybą, tai iš 1260 [nelegalių prekeivių] liktų gal tik 50, nes jie patys ir priduotų.“

R. Žemaitaitis taip pat įsitikinęs, kad šiuo metu susiklostė situacija, kai nelegali alkoholio prekyba tam tikra prasme tampa legali – žmonės užsienyje įsigyja legaliai parduodamą alkoholį ir jį Lietuvoje parduoda.

„Tu nusiperki legalų alkoholinį gėrimą. Tai nėra nelegalus taškas. Netgi Lietuvoje pagaminta degtinė, sekmadienį po 15 val. pasiimta iš kaimyno yra legali. Nekalbėkite apie tai, kad tai – nelegalus taškas. Jis legalus. Teisme pralošite visas bylas, nes tas žmogus sakys – aš ne pardaviau, o paskolinau savo kaimynui. Kas man draudžia paskolinti? [...] Mes einame į destrukciją, o ne sukuriame žmonėms taisykles, pagal kurias galime gyventi“, – tvirtina R. Žemaitaitis.

Anot K. Kupšio, nepaisant R. Žemaitaičio argumentų, išlieka klausimas, kokiu būdu bus kontroliuojama naminės degtinės gamyba ir prekyba: „Girdime pakartojimą tų pačių argumentų, kuriuos ponas Žemaitaitis anksčiau pristatė. Tai nepanaikina mano pagrindinio rūpesčio – kokiu būdu mes galėsime kontroliuoti, kad tos mažos degtinės daryklos produkcija neišsivaikščios po aplinkinius kaimus. [...] Mes čia atidarome vartus potencialiai nelegaliai upei.“

K. Kupšys priduria – legalizavus naminės degtinės gamybą būtų nebent išvengta higienos problemų, rečiau pasitaikytų apsinuodijimo atvejų.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.