NATO gynybos ministrų susitikime ketvirtadienį dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Izraelis konkrečiai tariasi su valstybėmis dėl paramos, išsako savo poreikius. Anot ministro, Lietuva kol kas jokių prašymų neišgirdo, bet jei Izraelis kreiptųsi, paramos klausimas būtų svarstomas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su A. Anušausku apie situaciją Izraelyje, Estijos ir Suomijos dujotiekio incidentą ir paramą Ukrainai.
– Gazos Ruožas toliau blokuojamas ir atakuojamas raketomis, prie sienos rikiuojasi tankai. Izraelis neslepia, kad bus vykdoma sausumos operacija ir jūs su kitais NATO kolegomis šiandien turėjote galimybę iš pirmų lūpų, iš Izraelio gynybos ministro, išgirsti apie situaciją. Ką išgirdote?
– Pirmiausia Izraelio ministras apibūdino bendrą situaciją. Šiaip ji viešai žinoma, tačiau jis parodė ir kadrus, kurių gal viešumoje nelabai rodė. Tai yra tie žiaurumai, kuriuos patyrė Izraelio civiliai, beginkliai žmonės, vaikai, kurie buvo itin žiauriai nužudyti. Tie kadrai, kiek supratau, yra paimti iš pačių grupuotės „Hamas“ teroristų. Tai yra baisūs kadrai. Visos šalys išreiškė solidarumą su Izraeliu ir, be abejo, kalbėta ir apie paramą šiai šaliai. Kai kurios valstybės labai konkrečiai įvardijo, kas bus siunčiama Izraeliui ir būtent Izraelis paminėjo, kad ruošiasi ilgam ir sunkiam karui, bet grupuotė „Hamas“ bus sunaikinta.
– Ilgam ir sunkiam – tai nebus greita, staigi Gazos Ruožo ataka? Kaip suprasti, kad ilgam?
– Visų detalių, be abejo, mes nežinome ir su mumis jomis nesidalino, tačiau bet kokiu atveju akivaizdu, kad Izraelis stengsis sudaryti neįmanomas sąlygas teroristinės organizacijos „Hamas“ veikimui. Kaip ir kokiais būdais visa tai vykdys, manau, mes tiesiog netrukus patys pamatysime. Bet kokiu atveju nusiteikimas yra ryžtingas šiai teroristinei organizacijai padaryti galą.
– Ar kalbama apie tai, kad į karo veiksmus gali įsitraukti regiono valstybės – Iranas, Libanas, Sirija?
– Aš nespekuliuočiau tais įsitraukimais, nes, be abejonės, Sirijos galimybės ar kitų jūsų paminėtų valstybių galimybės labai skirtingos, bet jos žinomos ir įsitraukimui sąlygos nėra jau tokios palankios, nes didžiosios valstybės ne tik išreiškė paramą Izraeliui, bet ir labai aiškiai pasakė trečiosioms šalims, kurios gali jungtis ir mėginti padėti grupuotei „Hamas“, įspėjimas buvo labai aiškus, kad tai nebus toleruojama. Izraelis bus paremtas dar ryžtingiau.
– Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad supranta Izraelio pyktį, bet, pasak jo, labai svarbu, kad viskas vyktų pagal karo taisykles. Ar Izraelis perspėjamas nenaudoti visos galimos jėgos?
– Izraelis pats akcentuoja, kad, žinoma, laikysis tarptautinių įsipareigojimų ir karo taisyklių, tačiau niekas konkrečiai negali nurodyti, kurgi pasislėps, už kokio gyvojo skydo grupuotės „Hamas“ teroristai. Šiuo atveju yra sudėtinga situacija, kai teroristai visiškai nepaiso ne tik izraeliečių, jie juos žudo brutaliais būdais ir atima gyvybes, tačiau nepaiso ir savo, grupuotės „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos, civilių gyventojų saugumo. Ir nesvarbu, ar ten vaikai, ar seneliai, ar moterys. Tai, be abejonės, čia yra sudėtinga situacija, bet bet kokiu atveju tą situaciją išprovokavo ir daugybę metų provokuoja būtent ši teroristinė organizacija.
– Jūs jau užsiminėte apie sąjungininkų pagalbą, ko gero, yra konkretūs planai. Lietuva kaip nors prisidės prie paramos Izraeliui, ar nėra tokios paramos poreikio?
– Turiu pasakyti, kad Izraelis konkrečiai tariasi su valstybėmis, išsako savo poreikius. Jeigu tokie poreikiai būtų išsakyti Lietuvai, tai, be abejo, mes svarstytume tokį klausimą, tačiau kol kas tokių žinių neturiu.
– JAV praėjusią naktį pasiuntė jau antrą lėktuvnešį į regioną ir yra pasirodžiusių žinių, kad ne tik lėktuvnešiai bus, bet ir specialiosios Jungtinių Valstijų pajėgos į Izraelį atvyksta. Jūsų manymu, ar tai gali būti ženklas, kad pajėgos užsiims įkaitų vadavimu, tarp kurių yra ir amerikiečių?
– Visko gali būti, nes tarp įkaitų atsidūrė kelių dešimčių valstybių piliečiai ir įkaitų vadavimas, naudojant specialiąsias pajėgas, yra viena iš tų pajėgų paskirčių. Žinoma, situacija Gazoje yra labai sudėtinga, todėl tokios operacijos gali būti suderintos tiktai su Izraeliu, kuris jau dabar nesustodamas smogia oro smūgius, iš oro atakuoja grupuotės „Hamas“ objektus. Taip kad situacija tikrai sudėtinga, tačiau šalys rodo ne tik solidarumą su Izraeliu žodžiais, bet ir praktiniais veiksmais. Vis tik „Hamas“ ataka palietė daugybę šalių piliečių. Juk nužudytų, mano žiniomis, kiek mačiau statistiką, 14 amerikiečių, 8 ar daugiau prancūzų ir taip toliau. Įvairių šalių piliečiai tapo tos brutalios atakos aukomis.
– Jungtinė Karalystė šiandien pranešė, kad iš ambasados ir konsulato Izraelyje išsiunčia ambasados darbuotojų šeimas. Ar Lietuva nesvarsto dėl saugumo pasielgti taip pat?
– Čia reikėtų, be abejo, klausti Užsienio reikalų ministerijos, bet bet kokiu atveju kiekviena valstybė priima savus sprendimus, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tiesioginės grėsmės mūsų ambasadai nėra, tačiau, kaip minėjau, tai turi spręsti atsakingi už ambasadų veiklą asmenys.
– Jūsų galva, kaip reikėtų elgtis šitoje situacijoje?
– Ambasadų darbuotojams visada yra pačių įvairiausių grėsmių, bet šiuo atveju jie turi kartu ir atlikti savo darbą, nes Izraelyje yra ir mūsų piliečių, tebėra dar mūsų piliečių, kurie ir nesiruošia grįžti į Lietuvą, yra pačių įvairiausių dalykų, kuriais turi pasirūpinti būtent ambasados darbuotojai. Aš manau, kad jeigu jiems kiltų reali grėsmė, be abejo, būtų priimtas sprendimas dėl evakuacijos, kaip pasielgta savo laiku kitose šalyse, pavyzdžiui, karo pradžioje buvo evakuota ambasada iš Kyjivo, bet paskui ji sugrįžo, nepaisant to, kad karas tebevyksta.
– Su gynybos ministrais jūs aptarėte ir vakarykštę dujotiekio avariją Baltijos jūroje. NATO vadovas vakar griežtai pasakė, kad bus ryžtingas atsakas, jeigu bus įrodyta, kad tai buvo tyčinė ataka. Ar yra kokių nors įrodymų, kad tai buvo tyčinė ataka?
– Teko kalbėtis su Suomijos ir Estijos ministrais ir jie patys įvairiuose formatuose Briuselyje apie tai kalbėjo. Pirmiausia, akcentuojamas tyrimas. Nenorima daryti skubotų išvadų. Taip, mes žinome, kad Rusija disponuoja tokiais pajėgumais, kurie gali vykdyti diversijas kritinėje infrastruktūroje jūroje, tačiau visų pirma stengiamasi atlikti tyrimą ir tada remtis tomis išvadomis. Kol kas tai yra tiktai tyrimo pradžia.
– Jeigu sakote, kad Rusija disponuoja, jums žinoma, kad disponuoja atitinkamais pajėgumais. Ar turi tada NATO kuo atsakyti?
– NATO turi kuo atsakyti, bet disponavimas ir naudojimas, patys suprantat, kad yra skirtingi matmenys. Šiuo atveju šalys pasiruošusios labai nuodugniai ištirti šiuos įvykius ir mus, NATO sąjungininkus, supažindinti su tyrimų rezultatais.
– Susitikime Briuselyje buvo ir Zelenskis. Ir Europos Sąjungoje, ir Amerikoje dabar atsiranda vis daugiau ekspertų ir politikų pareiškimų, kad Kyjivą reikia kuo greičiau pakviesti į NATO. Jūsų manymu, kiek tai realu?
– Žinot, Lietuva visada laikėsi tos pozicijos, kad Ukraina turi tapti NATO nare kuo greičiau, nes tai pastiprintų Ukrainą ir jos saugumą. Kiek tai realu, vis tiek bus nuspręsta vėliau. Jau dabar akivaizdu, kad kalbama apie Vašingtone vyksiantį viršūnių susitikimą. Kokie bus rezultatai ir kaip keisis situacija su Ukraina ir apskritai, kaip keisis geopolitinė situacija, manau, kad tikrai pamatysime.
Mes gi negalėjome numatyti, kaip Artimuosiuose Rytuose radikalizuosis situacija, kaip ji pasikeis, kad mes siųsime karinį lėktuvą evakuoti savo piliečių. Mes to negalėjome numatyti, tačiau aš manau, kad per ateinančius mėnesius daug kam išryškėjus, išaiškės šalių pozicijos. Bet mes laikomės principo, kad Ukraina turi tapti NATO nare ir kuo anksčiau.
– Ar nesvyruoja parama Kyjivui dėl karo Izraelyje?
– Kalbant apie paramą Izraeliui, visada buvo minima ir Ukraina, kad neturime jos pamiršti ir kad mes, NATO valstybės, pajėgios paremti ir Izraelį, kuris tapo teroristinės organizacijos atakos objektu, ir Ukrainą, kuri toliau tęsia labai sunkų karą su agresore Rusija. Kalbėta būtent apie šias dvi šalis, bet vis dėlto pabrėžta: paramos Izraeliui mastai ir paramos Ukrainai mastai radikaliai skiriasi. Ukrainai tiekiama ir bus tiekiama gerokai didesnė karinė parama, nes tiesiog tai yra konvencinis karas. Kitaip yra su Izraelio situacija, kur kova su teroristine organizacija reikalauja šiek tiek kitų metodų ir tik dalies konvencinės ginkluotės panaudojimo.
