Rugsėjo 29-ąją prasidėjus neterminuotam mokytojų streikui, dalis pedagogų iš savo mokyklų išsirengė pėsčiomis į Vilnių. Grupė mokytojų tuomet, paskutinę rugsėjo darbo dieną, iškulniavo ir iš Klaipėdos, pakeliui prie jų prisijungė ir kitų miestų, miestelių ir kaimų pedagogų. Įveikę per 400 kilometrų spalio 12-ąją, šiandien, po beveik dvi savaites trukusio žygio šie mokytojai pasieks savo tikslą – Vyriausybę. Ketvirtadienio vakarą bus sprendžiama dėl tolesnio streiko, svarstoma iki lapkričio pabaigos streikuoti pasyviau, o nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 5 d., kai bus tvirtinamas valstybės kitų metų biudžetas, – vėl aktyviai.
Vidudienį grupė mokytojų pajudėjo iš paskutinės savo kelionės nakvynės vietos Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje ir po kelių valandų bus Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje, ten 16 val. vyks Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) mitingas.
Mokytojų protesto kelias driekėsi nuo Klaipėdos iki Vilniaus per Gargždus, Endriejavą, Rietavą, Laukuvą, Kaltinėnus, Nemakščius, Raseinius, Ariogalą, Vilkiją, Kauną, Rumšiškes, Elektrėnus, Grigiškes.
Viena iš mokytojų, įveikusių visus tuos kilometrus, yra nuo pajūrio iki sostinės atėjusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
Įveikė visą kelią nuo Klaipėdos
Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje prieš vidudienį aidėjo streikuojančių mokytojų ir juos palaikančių mokinių šurmulys. Į kelią besiruošiantys mokytojai ir juos palaikantys mokiniai neskubriai pusryčiavo, skambėjo dainos, joms pritarė gitara. Dažnas po klasę ir koridorius vaikščiojo avėdamas vilnones kojines. Kai kurie šlubuoja. Laukia dar keliolika kilometrų iki Vilniaus.
„Mano galva dabar sako taip, kaip yra, o kojos turi prie to prisitaikyti. Bet galėjo būti ir blogiau. Aš galiu eiti, išsiverčiu be medikų pagalbos, man pakanka pleistriukų“, – sakė L. Bručkienė, ketvirtadienio rytą po Grigiškių gimnaziją vaikščiodama su vilnonėmis margaspalvėmis kojinėmis.
Specialiai šiam keliui ji nesirengė, bet yra sportiška – žaidžia tinklinį, mėgsta važiuoti dviračiu.
„Iki paskutinės akimirkos tikėjaus, kad man iš viso nereikės eiti, nes dialogas tarp mokytojų ir valdžios bus pasikeitęs ir bus pradėtos rimtos derybos, pusiaukelėje bus susitarta ir aš galėsiu grįžti atgal. Ir dabar tikiuosi, kad bus susitarta. Labai džiaugiuosi, kad pakeliui prie mūsų jungiasi kiti mokytojai, kad jie supranta, „apie ką“ mes einame. Bet politikai, ministerijos lyderiai ilgai nesuprato, „apie ką“ mes einame“, – LRT.lt kalbėjo L. Bručkienė.
Pasak jos, svarbiausia, kad pagaliau būtų pradėtos spręsti problemos.
„Nemeluoti, identifikuoti problemas, pradėti jas spręsti“, – toks yra L. Bručkienės pagrindinis reikalavimas valdžiai.
Šį kelią iš Klaipėdos įveikė ir dar kelios pedagogės, taip pat ir keturios L. Bručkienės mokinės.
„Nežinau, ką esu padariusi, kad tos mergaitės ryžosi eiti su manimi, kad tėvai man patikėjo tuos vaikus. Turbūt todėl, kad patikėjo, kad tai, ką šneku, ir tai, ką darau, yra apie tą patį“, – sakė L. Bručkienė.
Mokytoja tapo, nes nori keisti švietimo sistemą
Beveik visą kelią iš Klaipėdos įveikė ir muzikos mokytoja Erika Gaučiūtė, ji į uostamiestį buvo grįžusi tik savaitgalį, mat reikėjo į kitą darbą.
„Vakare, kai ateini į nakvynės vietą, kojos atrodydavo labai prastai, bet išsimasažuoji, išsitepi, pamiegi ir kažkaip ryte pradedi vėl judėti. Man pasisekė, kad neturiu pūslių“, – sakė Erika.
Ji sakė ir streikuojanti, ir mokytoja tapusi, nes nori pakeisti švietimo sistemą.
„Man atrodo, kad čia yra labai daug problemų. Pati, kaip mokinė, nesimėgavau mokymusi. Noriu padaryti taip, kad mano mokiniai mėgautųsi mokymusi. Labai daug prigalvota taisyklių, bet jos nepadeda išeiti programos, parengti egzaminams. Noriu, kad mokymasis būtų orientuotas į mokinius, o ne į išeitus dalykus“, – sakė penkerius metus mokytoja dirbanti Erika.
Su pertraukomis eidama iš Klaipėdos Vilnių pasieks ir fizinio ugdymo mokytoja klaipėdietė Aurelija Čiuželienė.
„Man svarbiausias etato struktūros klausimas. Aš turiu labai daug kontaktinių valandų, bet etato dalis – maža. Turiu 33 kontaktines valandas, o etato dalis – 1,29. O ir klasėse labai daug vaikų“, – sakė mokytoja A. Čiuželienė.
Alytuje daliai pradinukų pamokų nebus, mokytojai išvyko į mitingą Vilniuje
Ketvirtadienį prie Vyriausybės sulauksime itin gausaus būrio streikuojančių pedagogų. Vien iš Alytaus atvyks didelis jų būrys, atšaukta dalis pradinukų pamokų.
„Informuoju, jog spalio 12 dieną bus stabdomas pradinio ugdymo procesas, nes visi pradinio ugdymo mokytojai streikuos, keliaus į mitingą Vilniuje“, – į tėvus kreipėsi viena iš didžiausių, daugiausia mokinių turinčių Alytaus miesto švietimo įstaigų.
Kaip skelbia Alytausgidas.lt, pamokos nevyks daugelyje Dzūkijos sostinės švietimo įstaigų, tačiau jeigu tėvai, artimieji tądien neturės galimybės užtikrinti vaikų priežiūros, 1–4 klasių mokiniams bus galima ateiti į mokyklą ir čia laiką leisti iki tėvų nurodytos valandos. Spalio 12 d. į mokyklas atvyksiančių pradinukų priežiūrą vykdys mokytojų padėjėjos ir pailgintų grupių auklėtojos.
Ugdymo procesas 5–8 klasių mokiniams ir toliau bus organizuojamas nuotoliniu būdu iki spalio 13 dienos, penktadienio, įskaitytinai.
Spręs, kaip toliau streikuoti
Kaip LRT.lt sakė LŠDPS vadovas A. Navickas, ketvirtadienio vakarą bus sprendžiama dėl tolesnio streikavimo, dabar svarstoma laikinai streiką prislopinti, bet mokytojai patys apsispręs dėl to. Gali būti, kad streikas bus prislopintas, o lapkričio 22 dieną aktyvus streikavimas būtų tęsiamas.
Tuomet būtų planuojama stipresnė streikų banga. Anot A. Navicko, profesinė sąjunga pagausėjo per streiką – jungiasi daugiau narių.
Pėsčiomis į Vilnių iš Zarasų prieš savaitę atkeliavo ir pats LŠDPS pirmininkas. Įveikęs 165 kilometrus, Vyriausybę jis pasiekė švenčiant Mokytojų dieną. Apie tai galite skaityti ČIA.
LRT.lt primena, LŠDPS kelia 20 reikalavimų Vyriausybei, iš jų išskiriami trys svarbiausi: didesnė alga, mažesnis krūvis ir mažesnis vaikų skaičius klasėje. Per derybas Vyriausybė pasiūlė algą kitais metais kelti 21 proc., profesinė sąjunga savo reikalavimų kartelę nuleido iki 32 proc.
