Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui, kuris bus pateiktas Seimui. Pajamos, palyginti su 2023-iųjų planu, turėtų augti 9 proc., išlaidos – beveik 8 proc. Bendras šalies biudžetas sieks 37,5 milijardo eurų. Dar rugsėjį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad 2024 m. biudžetas nebus parlamentinių partijų ar prezidento rinkimų kampanijos piniginė. Esą būtina laikytis fiskalinės drausmės.
Opozicija atkerta, kad biudžetas atrodo būtent kaip Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų lankstinukas: didesnės pensijos, atlyginimai, keliamas neapmokestinamasis pajamų dydis. Taip pat kritikuojama, kad numatomas deficitas – ties leistina riba, o Seimo nariai dar nė nepradėjo teikti savo siūlymų. Didieji debatai, lydimi norų gauti finansavimą savo rinkėjų poreikiams, dar tik prasidės.
Detalė prie detalės ir išryškėja bendras vaizdas – Vyriausybės vertinimu, suplanuotas kitų metų biudžetas atliepia ne tik svarbiausius šalies prioritetus, bet ir gyventojų lūkesčius. Ir iš tiesų pajamas viršijančios išlaidos gana dosnios: didesnės pensijos ir atlyginimai ko ne visiems dirbantiems viešajame sektoriuje, dešimtadaliu augsianti minimali alga, penktadaliu – neapmokestinamasis pajamų dydis.
„Sakyčiau, kad tai yra žmonių biudžetas, žmonių gerovei nukreiptas biudžetas“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Biudžetas ne tiek žmonėms, kiek pirmiausia rinkimams, prieštarauja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
„Pristatytas valstybės biudžetas yra iš esmės TS-LKD rinkiminis lankstinukas“, – LRT TELEVIZIJAI sakė jis.
Anot L. Savicko, ironiška, dar rugsėjį premjerė I. Šimonytė tikino kitų metų biudžeto neleisianti paversti partijų ar prezidento rinkimų kampanijos pinigine, tačiau esą patys valdantieji biudžete visiems visko gausiai žada.
Artėjančių rinkimų užuominas biudžete mato ir koalicijos partneriai. To pavyzdys, sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, iki šiol netaikyta praktika augantį finansavimą lyginti ketverių metų laikotarpyje, t.y. nuo kadencijos pradžios.
„Rezultatu galime džiaugtis, net ir šių keturių metų, tik pagrindinis adresatas, kas lėmė tokius rezultatus, yra Lietuvos žmonės ir Lietuvos verslas – tiek smulkieji, tiek stambieji, – kurie sugebėjo rasti būdus ir mokėti tuos pinigus į biudžetą“, – aiškino Laisvės partijos atstovas.
Visgi labiausiai opozicija kritikuoja numatytą 2,9 proc. biudžeto deficitą, kai, pagal Mastrichto kriterijus, leidžiama riba – 3 proc. Politikai sako, tokiu būdu Vyriausybė Seimui nepalieka jokios manevro laisvės.
„Mes matysime premjerę iš tribūnos sakant, kad įsigalioja griežti fiskalinės drausmės reikalavimai, biudžetas iš esmės yra pasiekęs ribą, daugiau nei euro erdvės neturime – viskas arba nieko“, – sakė L. Savickas.
Liberalai atkerta, kad opozicijai bet koks scenarijus būtų blogas.
„Jeigu dabar Vyriausybė ir Finansų ministerija būtų nustačiusi biudžeto deficitą ne 2,9 proc., o, pavyzdžiui, 2,5 proc., paliktų Seimo nariams manevro laisvę per 0,5 proc., būtų sakoma, kodėl Vyriausybė, turėdama dar pusę procento manevro laisvę, neužtikrino dar papildomo finansavimo kam nors“, – tikino Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Socialdemokratai sako, problema tai, kad formuodama kitų metų biudžetą Vyriausybė, regis, pamiršo, kad ne jos žodis paskutinis.
„Atrodo, kad ignoruoja ir Konstituciją, ir Seimo statutą, kur iš tiesų yra daug erdvės ir laisvės duodama ir parlamentui, kuris turi patvirtinti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė.
O prieš tvirtindamas Seimas kaskart linkęs biudžetą tobulinti. Įprastai Seimo nariai būsimam biudžetui pateikia siūlymų už šimtus milijonų eurų. Visgi, ne patys siūlymai, o jų pagrįstumas kelia problemų, sako premjerė.
„Labai retai būna taip, kad Seimo narys pasiūlytų „nubraukite lėšas nuo konkrečiai eilutės A ir pridėkite lėšas konkrečiai eilutei B. Paprastai būna „pridėkite eilutei B, o iš kur paimti pinigus? Iš šeputės“, – aiškino I. Šimoytė.
Iš dalies ir dėl to laisvės pageidavimams nepalikta, pripažįsta premjerė. Visgi, nori to Vyriausybė ar ne, Seimo frakcijos savų korekcijų turės. Pirmiausia ir daugiausia, panašu, bus siekiama didinti finansavimą keliams.
„Visa Lietuva tiesiog yra… Kaip sakoma, dar negyvenusi tokiomis blogomis kelių priežiūros sąlygomis. Šitas biudžeto projektas irgi užprogramuoja tokią pačią būklę, o gal net ir kelių būklės blogėjimą“, – pabrėžia R. Budbergytė.
Į tai G. Skaistė atsako, kad keliams finansavimas yra 715 mln. eurų iš trijų skirtingų šaltinių.
„Manom, kad pasiūlytas finansavimo lygis atliepia tas galimybes, kurias šiandien valstybė turi“, – teigia ministrė.
Darbo partija sako, kad už dabartinį biudžeto projektą nebalsuotų. Esą skolos santykis su bendruoju vidaus produktu per didelis, skolos aptarnavimas per brangus, o Vyriausybė tam sprendimų nesiūlo. Visgi, frakcija siūlymus biudžetui teiks, nes, pasak Vytauto Gapšio, jie paskaičiuoti.
„Reikia tikrai judėti su ta iniciatyva, kurią buvom anksčiau registravę, dabar ir prezidentas siūlo, tai yra už vaikus skirti papildomą NPD ir tam ieškome dabar pateiktame biudžeto projekte rezervų, kur galima tarp ministerijų tam tikras išlaidas perskirstyti. Galima netgi surinkti tam tikrų papildomų mokesčių, pavyzdžiui, kaip ir minėjau, iš vėjo energetikos“, – aiškino V. Gapšys.
Korekcijų biudžeto projekte mato ir laisviečiai. Sako – keista, kad jas partneriams reikia priminti.
„Koalicijos sutartyje užfiksuotas siekis, kad bent 85 proc. vaikų lankytų bent po vieną būrelį. Dabartiniai rezultatai yra apie 63 proc“, – priminė V. Mitalas.
Todėl, pasak politiko, kelerius metus iš eilės neformaliajam ugdymui skiriami tie patys 17 mln. eurų – taisytinas dalykas. Didesnio dėmesio biudžete laisviečiai tikisi ir skaitmeninėms ugdymo priemonėms. Esą per COVID-19 pandemiją vieno vaiko skaitmeninėms priemonėms buvo skirta 30 eurų.
„Dabar ta suma yra šiemet sumažėjusi iki 10 eurų vienam vaikui, nors tai yra tarp 5 svarbiausių Vyriausybės darbų – visa technologinė švietimo transformacija“, – tikino V. Mitalas.
Antradienį finansų ministrė biudžetą pristatys Seime. Čia jis svarstomas dukart. Seimui pritarus, galiausiai jį pasirašo prezidentas.
