Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad išeiti akademinių atostogų nuo rugsėjo galės ne tik studentai, bet ir moksleiviai. Prašymą dėl laikino ugdymo proceso sustabdymo jie galės pateikti dėl sunkios ligos, įskaitant depresiją, nėštumo ir vaiko priežiūros. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija sako ilgai laukusi tokio žingsnio ir tikina, jog tai padės mokiniams aukštesniais balais baigti mokyklą.
Kaip LRT RADIJUI aiškina švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, į akademines atostogas besimokantieji mokyklose nuo rugsėjo galės išeiti dėl nėštumo, vaiko priežiūros ir ligos, sulaukus gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijos.
„Kaip Statistikos departamentas nurodo, Lietuvoje, tarkime, piktybiniais navikais suserga apie 70 vaikų, pasitaiko labai sunkių depresijos atvejų ir kitų ligų atvejų, kurių gydymas yra sudėtingas ir užtrunka. Tai būtent tais atvejais, kai gydytojų konsultacinė tarnyba rekomenduoja stabdyti mokymąsi, mokinys ir turėtų teikti prašymą“, – dėsto R. Skaudžius.
Anot jo, prašymą dėl akademinių atostogų pateikti galės bet kuris moksleivis, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Priėmus sprendimą išleisti mokinį į akademines atostogas, šis išlaikys savo mokinio statusą ir turės teisę po atostogų grįžti į tą pačią mokyklą, kur mokėsi anksčiau.
Viceministro teigimu, akademinės atostogos vienu kartu būtų suteikiamos iki 1 metų laikotarpiui, tačiau, rekomendavus gydytojams, jas būtų galima prasitęsti iki 3 metų.
„Mokinys, sugrįžęs po akademinių atostogų, jau būtų su kitais mokiniais. Tada jis pats galėtų pasirinkti, ar tęsti nuo tos pačios vietos, – tarkim, jeigu akademines atostogas pasiėmė pavasarį, akademinės atostogos būtų suteikiamos pilniems metams. Jis taip pat galėtų rinktis, kad daro pusmečio pertrauką, pradeda nuo rugsėjo 1 d. ir kartoja tą dalį, kur jau buvo praėjęs. Čia bus paties mokinio apsisprendimas“, – aiškina R. Skaudžius.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidento pavaduotojas, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas sveikina tokį ŠMSM žingsnį. Jis pažymi, kad iki šiol vaikams mokytis tekdavo dar pilnai nepasveikus, o tai pakenkdavo jų rezultatams.
„Šiuos pokyčius vertiname tikrai labai gerai, mes laukėme tokio sprendimo. Tokių mokinių tikrai turime. Nebuvimas šio nutarimo versdavo mokyklas ieškoti kitų sprendimo būdų: mokiniai ir kartodavo kursą, ir būdavo mokomi namuose, nors tuo metu jie gal dar nebuvo pilnai išgiję. Noras pabaigti mokyklą turėdavo įtakos ir jų rezultatams“, – LRT RADIJUI tikina E. Grigaliūnas.
Pasak Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktoriaus, platesnėmis galimybėmis džiaugiasi ir patys jo vadovaujamos ugdymo įstaigos mokiniai.
„Moksleiviai iki šiol neturėjo jokių alternatyvų: jiems buvo arba mokymasis namuose, arba [reikėjo] nutraukti vidurinio ugdymo programą. Tai patys mokiniai palaiko [sprendimą] – jie gauna dar vieną įrankį, kuris jiems padeda aukštesniais balais baigti mokyklą“, – tvirtina Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovas.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
