Ekspertų komisija, suburta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, įvertinusi valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas, pritarė penkiems jungimosi projektams.
Aistros dėl kolegijų tinklo pertvarkos kunkuliuoja vis įnirtingiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tvirtina, kad susijungus kolegijoms ar daliai prisijungus prie stipresniųjų pagerėtų studijų kokybė. O regionų ir verslo atstovai tikina, kad taip sunyksiąs aukštasis mokslas regionuose, nebeliksią kam rengti darbuotojų vietos rinkai, o tai investuotojus atbaidytų.
Kaip sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, valstybinės kolegijos pirmiausia galėjo pačios tartis ir nuspręsti, su kuo ir kaip norėtų jungtis.
Valstybinių kolegijų tinklą numatoma atnaujinti iki 2024–2025 mokslo metų pradžios.
„Nei studentams, nei darbuotojams jaudintis dėl pokyčių nereikia. Kiekviena kolegija yra svarbi savo regionui ir turi stiprybių bei kokybiškų studijų programų, tad aukštasis mokslas išliks visuose miestuose, kur yra vykdomas dabar. Tai reiškia, kad aukštosios mokyklos ir toliau veiks, tik kai kurios taps kitų aukštųjų mokyklų dalimi. Studentai toliau tęs pasirinktas studijas, o jas besirinksiantieji kitąmet mokytis pradės jau sustiprėjusiose kolegijose“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras G. Jakštas.
Komisijos siūlymai yra tokie:
Siekiant sustiprinti kolegines studijas Alytaus regione, ekspertai rekomenduoja Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Alytuje galėtų veikti Kauno kolegijos padalinys, teikiantis paslaugas jį supančiai Alytaus regiono bendruomenei. Regioninio padalinio veikla būtų grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais – vykdomos aukštojo mokslo studijos, veikiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos.
Sutelkiant kolegines studijas Vilniaus regione, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Vilniaus kolegija yra multidisciplininė kolegija, vykdanti ir inžinerinės studijas, todėl kolegijų jungimasis sudarytų sąlygas lankstumui, studijų tarpkrypiškumui, taikomųjų tyrimų vystymui, tarptautiškumui plėsti. Taip pat būtų stabilizuojamas studentų skaičius, optimizuojama studijų krypčių ir programų pasiūla, sutelkti ištekliai kokybiškoms studijoms, sustiprintos inžinerijos ir meno studijos regione.
Reorganizuojant valstybinių kolegijų tinklą, daliai aukštųjų mokyklų rekomenduojama įsteigti naujus darinius regionuose.
Siekiant sutelkti inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, siūloma reorganizuoti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją ir Kauno technikos kolegiją į naują Lietuvos inžinerijos kolegiją, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos. Lietuvos inžinerijos kolegija turėtų sutelktą akademinį potencialą kokybiškoms studijoms bei moksliniams tyrimams vykdyti ir rengtų darbo rinkos poreikius atitinkančius aukštos kvalifikacijos inžinerinio profilio specialistus, taip pat turėtų giminingų studijų bei taikomųjų tyrimų vykdymui reikalingą infrastruktūrą.
Sutelkiant jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos pakraipos kolegines studijas, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją. Aukštųjų mokyklų sinergija leistų integruoti visą Lietuvos teritoriją į jūrinės valstybės kontekstą – darbuotojų, jūrininkų, specialistų, transporto, logistikos ir energetikos specialistų rengimas padėtų pritraukti visų Lietuvos miestų gyventojus, paskatintų mokslinių tyrimų, vykdomų Jūreivystės akademijoje, plėtrą, koleginių studijų kokybės gerinimą, regionui svarbių programų vykdymą bei studentų skaičiaus augimą.
Siekiant išsaugoti ir stiprinti aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija galėtų būti prijungiama prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant universiteto padalinį Marijampolėje. Tai padėtų atliepti Marijampolės regiono plėtros viziją, užtikrinant aukštojo mokslo prieinamumą ir studijų kokybę, vykdant regionui paklausių specialistų rengimą. Abiejų aukštųjų mokyklų studijų krypčių suderinamumas bei bendradarbiavimo įdirbis užtikrintų sklandų konsolidacijos procesą.
Ekspertų komisija taip pat pritaria Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui. Kolegija turi galimybę pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane iškeltus ilgalaikius tikslus kolegijoms ir veikti savarankiškai. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad kolegija gali susidurti su iššūkiu dėl studentų skaičiaus mažėjimo, mokslinės veiklos rezultatams keliamų reikalavimų ir padidėsiančios aukštųjų mokyklų konkurencijos regione.
Įvertinus Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Utenos kolegijos pateiktus stiprinimo planus ir atsižvelgiant į kolegijų ribotas galimybes savarankiškai pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane joms keliamus tikslus, šioms trims kolegijoms rekomenduojama iki metų pabaigos priimti sprendimus dėl galimo susijungimo. Nors aukštosios mokyklos turi stiprybių, jų vykdomų studijų krypčių panašumas ir poreikis stiprinti vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų kokybę skatina ieškoti tarpusavio sinergijos sutelkiant kolegines studijas Šiaurės Lietuvos regione. Tai padėtų stabilizuoti studentų skaičių, padidintų absolventų atitiktį regiono darbo rinkos poreikiams, sutelktų dėstytojų potencialą, valdymą ir kokybės užtikrinimo sistemą, efektyvų išteklių naudojimą ir padidintų institucijų konkurencingumą bei įvaizdį nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Šis siūlymas Vyriausybei svarstyti teikiamas nebus, kadangi dar reikalingos diskusijos, įtraukiant ir šių miestų interesų grupes.
Komisijos siūlymus dar svarstys Vyriausybė. ŠMSM planuoja šį projektą Vyriausybei pateikti iki birželio pabaigos, kad Ministrų kabinetas liepą galėtų jį jau svarstyti.
Kels ir kokybinių reikalavimų
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas pabrėžė, kad aukštojo mokslo sistemos pokyčiai ir kokybės siekis yra vienas iš prioritetų.
„Siekiame, kad visuose regionuose turėtume stiprias aukštąsias mokyklas“, – pristatydamas permainas sakė viceministras.
Jis pabrėžė, kad augo finansavimas šiam sektoriui, viena iš finansavimo dedamųjų – finansavimas už kokybės pasiekimus.
Viceministras darsyk priminė, kad kolegijos yra aukštosios mokyklos, o ne profesinės, nors galbūt kai kurių atsiradimo pagrindas ir priminė profesinio mokymo sektoriaus ypatumus.
Kadangi tai aukštosios mokyklos, labai svarbu, kad jų studijos būtų grįstos mokslu, sakė G. Jakštas.
„Tačiau reikalingi ne tik finansiniai, bet ir intelektualiniai resursai“, – pabrėžė jis.
Kolegijoms bus keliama kokybės reikalavimų, bus reikalaujama, kad tam tikra dalis dėstytojų turėtų mokslinį laipsnį, vykdytų mokslo tyrimus.
Taip pat kolegijos bus keliamas ir kiekybinis reikalavimas - turėti ne mažiau nei 1200 studentų.
Ragina kolegijas steigti naują
Komisija įvertino Panevėžio, Šiaulių valstybinės ir Utenos kolegijų pateiktus stiprinimo planus. Kaip sakė G. Jakštas komisija mano, kad jų galimybės savarankiškai pasiekti užsibrėžtus tikslus yra ribotos.
Jis pabrėžė, kad šios kolegijos turi stiprybių, visos yra panašaus lygio, jų studijų programų paketas panašus.
„Tačiau jos veikia skirtinguose miestuose ir sutarimo dėl jų galimo susijungimo bendruomenėse nėra“, – sakė G. Jakštas.
Komisija siūlo šioms kolegijoms steigti naują kolegiją, kuri veiktų trijuose miestuose.
„Jei nebus daromi pokyčiai, jos rizikuoja balansuoti ties sunykimo riba dešimties metų laikotarpiu“, – kalbėjo G. Jakštas.
Kol kas šios trys kolegijos lieka veikti savarankiškai. Tačiau, kaip per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė viceministras, jų ateitis būtų sprendžiama ateityje.
Vilniaus kolegijos vadovė: svarbu nieko negąsdinti, kad kažkas bus uždaryta
„Sveikas protas turi dominuoti, turime siekti užsibrėžtų tikslų, kad galėtume tapti taikomųjų mokslų universitetais, kaip yra kitose šalyse“, – sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos laikinoji vadovė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.
Pasak jos, svarbu nieko negąsdinti, kad kažkas bus uždaryta.
„Jei du stiprūs dalyviai susitelkia, sinergija yra geriau. Tikiu, kad nesibaigs kolegijų stiprinimo etapas, paskelbus rekomendacijas“, – sakė Ž. Jankauskienė, kurios atstovaujama kolegija ir dabar atitinka tuos kriterijus, kurie bus keliami kolegijoms.
Kolegijų mažės
Pertvarką inicijavusi ŠMSM planuoja, kad dar po metų pirmakursius priimtų nebe 12, o 7 valstybinės kolegijos.
Ministerija nesyk yra išsakiusi argumentus, kad optimizavus kolegijas pakiltų studijų kokybė šiame aukštųjų mokyklų sektoriuje.
ŠMSM dar pristatydama pertvarkas rėmėsi duomenimis, kurie, anot jos, rodo, kad valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį, o tai reiškia, kad darbo rinkai arba nereikia šių specialistų, arba jie yra nepakankamos kvalifikacijos. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Pasak tuometinės ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tokia padėtis veda į kai kurių kolegijų vegetavimą ar net sunykimą, tačiau pačios kolegijos kur kas optimistiškesnės, sako mirti neketinančios ir audžiančios ateities planus.
Svarbiausios pertvarkos datos:
ŠMSM iki birželio 30 dienos įsipareigojo Vyriausybei pateikti kolegijų stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo priemones.
Iki 2023 metų gruodžio 31 dienos vykdomos kolegijų stiprinimo jas reorganizuojant procedūros.
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgyvendinami kolegijų pertvarkos projektai, finansuojami RRF lėšomis.
Nuo 2024 m. vykdomas priėmimas į reorganizuotas aukštąsias mokyklas.
Iki 2029 m. ŠMSM kasmet atlieka kolegijų stiprinimo įgyvendinimo stebėseną.
