Trečiadienį Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį parlamente radosi dvi stovyklos, kurios aršiai pliekėsi žodžiais ir savo požiūriais.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad po Konstitucinio Teismo (KT) išvados, jog neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas yra antikonstitucinis, reikės dar kartą koreguoti taisyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Parlamento vadovė taip pat pabrėžia, kad šioje situacijoje skubėti kalbėti apie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybę nereikėtų.
„Akivaizdu, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo reikės dar kartą taisyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Konstitucinis Teismas nepasakė, kad iš principo tai negalima, tiesiog pasakė, kad turi būti individualūs vertinimai kiekvieną kartą. Ir, žinoma, reikės tai taisyti“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė tikina suprantanti KT sprendimą ir jo pasekmes. Todėl V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad Seimas turės priimti sprendimą, kuris atitiktų KT išvadas.
„Reikėtų padaryti taip, kad ateityje tas teisinis reguliavimas atitiktų tas išvadas, kurias išgirdome iš Konstitucinio Teismo“, – pabrėžė ji.
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad šioje situacijoje reikėtų skubėti kalbėti apie vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakomybę.
„Aš nemanau, kad mes dabar turėtume skubėti kalbėti apie atsakomybes. Reikia Seimui padaryti savo darbą, tai yra, padaryti tokią teisinę aplinką, kuri atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas“, – pabrėžė ji.
Seimo pirmininkė taip pat akcentavo, kad neteisėtų migrantų krizės metu priimtus sprendimus būtina vertinti atsižvelgiant ir į tuometinį kontekstą.
„Kuomet kovojome su hibridine A. Lukašenkos hibridine ataka, puikiai suvokėme, kad yra tikrai labai jautrus balansas tarp pagarbos žmogaus teisėms ir nacionalinio saugumo. Ir akivaizdu, kad buvo pasirinktas prioritetas nacionalinis saugumas ir tie sprendimai turi pasekmių. Aš tiesiog priminsiu, kad vertindami Lietuvos, Lenkijos, Latvijos reakciją į hibridinę A. Lukašenkos režimo ataką, mes turime ir kontekstą vertinti“, – sakė ji.
Skvernelis neatmeta galimybės Bilotaitės spendimus vertinti baudžiamosios teisės požiūriu
Partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis Saulius Skvernelis sako, kad kol kas nėra aišku, ar opozicija pareikalaus politinės atsakomybės iš vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) pateikė išvadą, jog neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas yra antikonstitucinis.
„Opozicijoje susitarsime, kokios yra nuotaikos ir kokios nuomonės yra vienu ar kitu atžvilgiu“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Visgi, jo teigimu, jau dabar nereikėtų atmesti galimybės ministrės sprendimus vertinti baudžiamosios teisės požiūriu.
„Galbūt kas nors pasikreips į Generalinę prokuratūrą. Gal tie patys žmonės, kurie buvo sulaikyti, nesilaikant sulaikymo procedūrų, tokius dalykus padarys“, – sakė opozicijai priklausantis politikas ir akcentavo, kad A. Bilotaitė sprendimus privalėjo priimti laikantis teisinei valstybei būtinų procedūrų.
„Tai yra esminis dalykas, o ne tai, ar reikėjo priemones taikyti, ar ne. Tą reikėjo daryti laikantis teisės, o to nebuvo daroma“, – teigė politikas.
„Didžiausia problema yra ne dėl to, kad įstatymas pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai. Mes turime ne vieną įstatymą, kuris pripažįstamas, kad prieštaravo. Pats principas, kai į teisę yra nusispjauti, tai tokiu atveju mes nelabai kuo skiriamės nuo anos pusės režimo“, – pažymėjo jis.
Raskevičius: politikai užsiima populizmu ir gąsdina įvairiomis grėsmėmis
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo iš migracijos politiką valdžiusių politikų išgirdęs, kad nepaisydami KT sprendimo, jie darytų tą patį.
„Išvertus į paprastą kalbą tai reiškia, kad jie valosi į mūsų Konstituciją kojas ir jiems yra visiškai vienodai, kad tam tikros priemonės nebuvo suderinamos nei su Konstitucijos, nei su teisės viršenybės principu“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo T. V. Raskevičius.
Jis sakė, kad politikai užsiima populizmu, gąsdina įvairiomis grėsmėmis ir neįvertina fakto, kad „tai, kas skiria Lietuvą nuo nedemokratinių režimų, yra būtent Konstitucija, teisinė viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms.“
Kasčiūnas gina Bilotaitę: turėtume padėkoti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas gina vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kurią dalis politikų ragina prisiimti atsakomybę po Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl neteisėtų migrantų sulaikymo. Pasak jo, ministrė neteisėtų migrantų krizės įkarštyje priėmė valingą ir tuo metu reikalingą sprendimą.
„Įsivaizduokite ministrę tuomet – buvo sunkus laikas ir ji priėmė asmeninį sprendimą – pasirašė rašytinį sprendimą apgręžinėti. Tai buvo valios klausimas. Kaip mes būtume atrodę, jeigu tokio valingo sprendimo nebūtų buvę?“ – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
Todėl, politiko teigimu, šiuo metu A. Bilotaitei reiškiama kritika yra nesąžininga.
„Ji priėmė valingą sprendimą. Ir dabar girdžiu lyginimus su Danijos atveju, kai ministrė yra kalėjime už tokius sprendimus. Mano požiūriu, tai nesąžininga, tai yra negarbinga ir negražu. Prieš du metus tie žmonės, kurie šiandieną mėto į mus akmenis, jie nieko nesiūlė. Kažkokias pataisas siūlė, balsavo už. Tai tegu ir prisiima atsakomybę kartu“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Kas čia per lygis? Kas čia per cirkas. Aš stoviu ir stovėsiu iki galo, kol numuš mane nežinau kas: ar „Sienos grupė“, ar Konstitucinis Teismas. Bet aš stovėsiu, nes aš tikėjau, kad tuo metu sprendimai buvo reikalingi“, – patikino politikas.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad reikėtų ne raginti A. Bilotaitę prisiimti atsakomybę, o, atvirkščiai, ministrei padėkoti už tuo metu priimtą sprendimą.
Anušauskas: personalinės atsakomybės reikalavimas yra ne tik keistas, bet ir ignoruojantis tuometę situaciją
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stebisi Seimo opozicijos reikalavimais Agnei Bilotaitei prisiimti politinę atsakomybę dėl, kaip pripažino Konstitucinis Teismas (KT), antikonstitucinės migrantų sulaikymo politikos.
Konservatorius antrina ministrei bei premjerei Ingridai Šimonytei, akcentuodamas, kad sprendimai dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo buvo priimti ne vieno asmens, bet daugelio parlamentarų – taip pat ir opozicijos narių.
„Opozicijos atstovų šokis aplink vidaus reikalų ministrę su reikalavimu personalinės atsakomybės yra ne tik keistas, bet ir ignoruojantis tuometinę situaciją. Sprendimai Seime buvo priimami ne tik jiems dalyvaujat, bet ir pritariant“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad neteisėtai sieną kirtusiems užsieniečiams masiškai plūstant į Lietuvos teritoriją, šalies institucijos negalėjo užtikrinti individualaus kiekvieno migranto situacijos vertinimo. Be to, pažymėjo jis, migrantų atstūmimo politika taikyta tik nepaprastosios padėties metu.
„Veržiantis per sieną tūkstančiams hibridinės atakos dalyvių buvo neįmanoma greitai, individualiai įvertinti kiekvieną nelegalų migrantą. Sulaikymo, kaip ir neįleidimo strategija buvo naudojama esant nepaprastajai padėčiai, staigiai priimant reikalingus įstatymus, kad būtų suvaldyta nepaprastoji situacija“, – dėstė Vyriausybės narys.
Be to, A. Anušauskas pabrėžė, kad hibridinės atakos laikotarpiu pasienyje buvo pasitelktos ir karių pajėgos, leidusios tinkamai pasirūpinti sienos apsauga.
Kariuomenė buvo pasitelkiama padėti atremti šią hibridinę ataką irgi teisėtai. Tai suteikė laiko sienos apsaugos įrengimui ir modernizavimui – pastatyta virš 500 km ilgio apsauginė tvora pasienyje, kuri tapo reikalingu fiziniu barjeru ir neleidžia laisvai patekti į mūsų valstybės teritoriją“, – tęsė jis.
Premjerė: įstatymas dėl migrantų bus taisomas
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuostatos bus taisomos,
Ji taip pat tvirtino nematanti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės asmeninės atsakomybės, nes ribojimus numatančias įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas priėmė Seimas.
„Reikia taisyti įstatymą todėl, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tam tikros įstatymo nuostatos (netinkamos – BNS), nors pats tikslas, kuris buvo keliamas tomis nuostatomis, jis – suprantamas ir pateisinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo premjerė.
Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
„Tą procedūrą, kai per parą keli šimtai žmonių nelegaliai kerta sieną, taikyti ir rasti tokią, kuri institucijų neapkrautu darbu, kurio beveik neįmanoma padaryti, reikia gerai pagalvoti koks tas procesas turi būti individualizuotas, bet, manau, kad bus paruoštos įstatymo pataisos ir pateiktos Seimui svarstyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pažymėjo, jog įstatymas nėra vien A. Bilotaitės vienasmenė atsakomybė.
„Norėčiau priminti, kad už šitą įstatymą balsavo aštuoniasdešimt keli Seimo nariai. Spėčiau, kad ir koalicijos partneriai. Tai man atrodo, kad čia reikia į situaciją žiūrėti kaip į pamoką“, – sakė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
