„Būdavo gražu – stirnukės geria, paukštukai čiulba, tik čirška ten visi, o dabar plikynė. Viskas iškirsta“, – apie Dauguose kertamą mišką pasakoja Nijolė. Pasak miestelio gyventojų, teritorijos, kuriose kertami miškai, yra akmens amžiaus gyvenvietė, čia randama 6 tūkst. metų ir senesnių radinių. Anksčiau šios teritorijos buvo saugomos kultūros paveldo, tačiau „buvo patikslinti duomenys“, o pagal juos sklypai į kultūros paveldo objektų ar apsaugos zonų teritorijas nepatenka.
Kaip portalui LRT.lt sakė Alytaus rajono Daugų miestelio gyventoja Nijolė (moters vardas jos prašymu pakeistas), iškirstose vietovėse iki šiol buvo miškas, šalia – piliakalnis. Anot Nijolės, šis miškas visada buvo paveldo objektas, tačiau, pasikeitus sklypų savininkams, prasidėjo miško kirtimas.
2021 metų Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus dokumente teigiama, kad „visas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto (...) vizualinės apsaugos pozonį, o dalis žemės sklypo į Daugų, Salos senovės gyvenvietės (...) teritoriją“.
Kitame 2021 metų gruodžio dokumente taip pat vertinama, kad „dalis valdos patenka į archeologijos objekto, Daugų, Salos senovės gyvenvietės (...) teritoriją, kurioje miško kirtimo ir kiti darbai negalimi“. Dokumente priduriama, kad, „atsižvelgiant į esamus medyno rodiklius ir geografinę padėtį, tikslinga taikyti atvejinį trijų atvejų kirtimą, medyną atkuriant žėlimo būdu“, tačiau dalis biržės nekertama.
Visgi 2022 metų Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus dokumentuose teigiama, kad „žemės sklypas (...) nepatenka į kultūros paveldo objektų / vietovių teritorijas ir / ar apsaugos zonas“, todėl paveldosaugos reikalavimai netaikomi.
Taip pat skaitykite
„Viskas iškirsta, išvežta“
Nijolė taip pat stebisi Aplinkos apsaugos departamento laišku, kuriame rašoma, kad, atlikus apžiūrą, nustatyta, jog sklypo naudojimo paskirtis – kita, o sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Dokumente priduriama, kad miško naudojimo ir kitų aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta.
„Ar įsivaizduojate, kai visą gyvenimą ten buvo miškas? Jokių gyvenamųjų namų. Mes turime 1944 metais vokiečių darytą nuotrauką ant to piliakalnio – tikrai nei medžioklės namas, nei pirtis ten nestovėjo, ten buvo piliakalnis“, – piktinosi Daugų gyventoja.
Anot jos, anksčiau miške buvo daug gyvūnijos, o dabar „viskas iškirsta“.
„Ten ir pelėdos gyveno, ir paukščių, stirnukių buveinė. Būdavo gražu, stirnukės geria, paukštukai čiulba, tik čirška ten visi, o dabar plikynė. Viskas iškirsta, išvežta. Net kelmus smulkino, naikino įkalčius – daro pliką žemę, šakas degino, sėmė į mašiną ir išveždavo“, – apgailestavo Nijolė.
Taip pat skaitykite
Akmens amžiaus gyvenvietė
Daugų kultūros klubo „Kitaip“ vadovas Robertas Ožalinskas LRT.lt sakė, kad teritorijos, kuriose dabar kertami miškai, yra akmens amžiaus gyvenvietė, joje randama 6 tūkst. metų ir senesnių radinių.
„Tai yra kultūros vertybė. (...) Istoriškai tai yra vieta, kur prie Daugų ežero įsikurta bene anksčiausiai. (...) Mums tai yra svarbus ir saugotinas objektas“, – pažymėjo R. Ožalinskas.
Pasak jo, anksčiau ši teritorija buvo saugomas objektas, užregistruotas Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo objekto teritorijoje be Kultūros paveldo departamento leidimo negalima jokia ūkinė veikla, o vizualinės apsaugos pozonyje – teritorijoje aplink objektą – taip pat yra veiklos apribojimų, sakė R. Ožalinskas.
„Tie apribojimai ne tokie griežti kaip pačiam objektui, tačiau vis tiek miškų kirtimai ten nelabai įmanomi, tokia grubi ūkinė veikla, intervencija būtų neįmanoma, jei būtų pozonis“, – teigė kultūros klubo „Kitaip“ vadovas.
Taip pat skaitykite
„Pasitarnavo privatiems interesams“
Kaip pasakojo R. Ožalinskas, anksčiau vizualinės apsaugos pozonis apėmė ir tą teritoriją, kur šiuo metu kertamas miškas, tačiau prieš metus Kultūros paveldo vertinimo taryba „nusprendė, kad reikia panaikinti vizualinės apsaugos pozonį“, aiškino Daugų gyventojas.
R. Ožalinskas svarstė, kad buvo sumažintas vizualinės apsaugos pozonis, o galbūt ir pati kultūros paveldo objekto teritorija. Anot kultūros klubo vadovo, Kultūros paveldo vertinimo taryba argumentavo, kad teisės aktai numato, jog vizualinės apsaugos pozoniai tokio tipo paveldo objektams nepriklauso.
„Pasitarnavo ne viešajam interesui, o privatiems interesams kažkokių asmenų, kurie gviešiasi tos pakrantės prie mūsų piliakalnio“, – kritikavo R. Ožalinskas.
Jo manymu, saugomą teritoriją reikėtų ne mažinti, o plėsti, kadangi akmens amžiaus radinių randama platesniame plote, nei apibrėžta dabar. Kaip pridūrė R. Ožalinskas, pakrantės ir kultūros paveldo objekto klausimai Daugų gyventojams aktualūs.
„Ten buvo laukinis užutėkis, salelės, ten paukščių buvo, o dabar ten vykdoma ūkinė veikla, vadinasi, mes to netenkame. Žmonės į tai jautriai reaguoja“, – sakė Daugų gyventojas.
Taip pat skaitykite
Sumažino apsaugos zoną
Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Lungevičienė portalui LRT.lt sakė, kad 2021 metų pabaigoje skyrius, vadovaudamasis tuo metu nustatytomis teritorijomis, nurodė, kad visas žemės sklypas patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonį, o nedidelė dalis – į šio kultūros paveldo objekto teritoriją.
„Miško kirtimo darbai kultūros paveldo objekto teritorijoje nebuvo numatyti, vizualinės apsaugos pozonyje galimi“, – informavo D. Lungevičienė.
Pasak jos, 2022 metų pradžioje Alytaus–Marijampolės teritorinis skyrius, gavęs prašymą dėl miško kirtimo darbų, nurodė, kad visas žemės sklypas patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos pozonį.
Kaip aiškino D. Lungevičienė, 2022 metų gegužę Kultūros vertybių registre registruotas faktas, kad Kultūros paveldo departamento ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, teritoriją ir apsaugos zoną.
„Vietoje 11,98 ha vizualinės apsaugos zonos buvo nustatytas 0,2479 ha apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis“, – sakė D. Lungevičienė.
Pasak jos, valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Daugų, Salos senovės gyvenvietės teritorijoje miško kirtimo darbai nevykdomi, o minėti žemės sklypai pagal patikslintus duomenis į kultūros paveldo objektų ar apsaugos zonų teritorijas nepatenka.
Kaip pridūrė Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus atstovė, teritorijos ir apsaugos zonos ribas savo sprendimu keitė vertinimo taryba, ne skyrius. Teritorinio skyriaus sprendimai dėl galimybės kirsti mišką vizualinės apsaugos pozonyje nesikeitė, pažymėjo D. Lungevičienė.
