Po daugiau nei savaitę verdančio skandalo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį paskelbė premjerei Ingridai Šimonytei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą. Ar ministrė pirmininkė jį tenkins, kol kas neaišku, tačiau portalo LRT.lt kalbinti ekspertai tikina – Vyriausybę ištiko krizė, galinti pasibaigti ir ministrų kabineto griūtimi.
Savaitę laiko bandžiusi visuomenę įtikinti, kad nieko blogo nepadarė ir kalta nesijaučia, ketvirtadienio pavakarę švietimo ministrė J. Šiugždinienė galiausiai pranešė premjerei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai tokį ministrės žingsnį vertina skirtingai. Vieni teigia, kad žengti jį J. Šiugždinienė turėjo dar praėjusią savaitę, kiti –kad ministrė tapo aplinkybių auka. Visgi visi sutinka, kad Vyriausybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Ne tik J. Šiugždinienė, bet ir finansų ministrė Gintarė Skaistė bei kultūros ministras Simonas Kairys, būdami Kauno miesto tarybos nariais, išleido maksimalias tarybos nario veiklai skirtas lėšas ir šiuo metu aiškiai nepagrindė, kur tuos pinigus leido.
Pasak portalo LRT.lt kalbintų ekspertų, jei J. Šiugždinienės prašymą atleisti ją iš darbo premjerė tenkins, teks kelti ir G. Skaistės bei S. Kairio likimo pareigose klausimą.
Sprendimas vėluoja bent savaitę
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) profesorius Andrius Šuminas portalui LRT.lt kalbėjo, kad priimti sprendimą dėl atsistatydinimo J. Šiugždinienė turėjo dar praėjusią savaitę. Kadangi tai nebuvo padaryta, anot jo, ministrų kabinetas atsidūrė krizinėje situacijoje.
„Tai veiksmas, kuris akivaizdžiai yra priverstinis ir rodo, kad iš esmės pati politikė ir premjerė nemato tuose dalykuose, dėl kurių kaltinama ministrė, jokių problemų ir tiesiog iš esmės pasiduoda spaudimui, kuris vis didėja iš visuomenės, iš žiniasklaidos“, – vertino A. Šuminas.
Jei premjerė I. Šimonytė netenkins J. Šiugždinienės atsistatydinimo prašymo, Vyriausybės pusėn skriejanti kritika nesiliaus, tačiau jei ji prašymą tenkins, tai kils klausimas dėl galimybių G. Skaistei ir S. Kairiui likti pareigose.
Paklaustas, kaip premjerė turėtų elgtis šioje situacijoje, VU KF profesorius įžvelgė Vyriausybės krizės užuomazgas ir teigė, kad taip yra todėl, kad kalbama ne apie vieną, o jau apie tris ministrus.
„Ir galbūt tai dar ne pabaiga, gal daugiau išlįs kažkokių praeities dalykų, dėl kurių vėlgi bus kaltinami kiti ministrai ar politikai. Panašu, kad galimos krizės mastas gali tik plėstis ir mes, panašu, galime turėti Vyriausybės krizę.
Premjerei vienaip ar kitaip teks priimti sprendimą ir darau prielaidą, kad teks patenkinti atsistatydinimo prašymą, nes kitu atveju tai visuomenėje būtų vertinama visiškai neigiamai ir tas spaudimas premjerei ir pačiai Vyriausybei tik didėtų“, – komentavo A. Šuminas.
Prie spaudimo, kuris jau dabar tenka ministrei ir premjerei, pasak jo, prisidėjo ir tai, kad ketvirtadienį apie pasitraukimą iš pareigų paskelbė taip pat Kauno taryboje dirbęs prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Povilas Mačiulis.
„Jis tam tikra prasme parodė, kaip derėtų elgtis šitoje situacijoje, prisiimti atsakomybę. Aišku, situacija situacijai nelygu. Mes turime žiūrėti, galų gale, į tas pačias išlaidas, į jų pagrįstumą, į panašius dalykus.
Visa tai reikėtų vertinti atskirai, bet akivaizdu, kad tokio pasakymo, kad mes niekuo nenusižengėme, visuomenei neužtenka ir visuomenė nori skaidrumo, nori aiškių pagrindimų ir nenori, kad būtų atvirai kabinami makaronai ant ausų“, – portalui LRT.lt komentavo VU KF profesorius A. Šuminas.
Mano, kad trauktis nereikėjo
O štai Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius sakė manantis, kad palikti pareigų ministrė neturėjo. Pasak jo, išmokų skandalas atskleidė sistemines problemas, o ne asmeninę J. Šiugždinienės kaltę.
„Bet, matyt, čia jau neišlaikė nervai ir ji traukiasi. Klausimas yra, jei traukiasi vienas ministras, tai ar bus traukiami ir kiti ministrai. Čia, galų gale, galima prieiti ir iki Vyriausybės griūties“, – teigė docentas.
Paklaustas, ką šioje situacijoje turėtų daryti G. Skaistė ir S. Kairys, V. Valentinavičius teigė, kad ir premjerė, ir visa Vyriausybė šiuos įvykius turi vertinti kaip „Vyriausybės perspektyvą“: „Ar ta Vyriausybė dirbs toliau, ar ji tiesiog traukiasi. Aš manau, kad toks žmogus kaip Skvernelis su savo asfaltuotais keliais turėjo šimtą kartų daugiau priežasčių atsistatydinti, bet jis už tai nebuvo nubaustas.
O čia šiuo atveju pakliuvo po ranka, atsiskleidė didžiulės sisteminės bėdos, neabejotinai yra atskirų žmonių, kurie piktnaudžiavo sistema, bet tuos piktnaudžiavimus turi įrodyti teisėsauga. Manau, kad J. Šiugždinienė be reikalo nusileidžia, bet tai yra jos sprendimas.“
Lašas: trijų žmonių galvos būtų ant lentos
Politologas Ainius Lašas sako, kad ketvirtadienį įvykęs posūkis yra labai rimtas ir gali turėti sunkiai valdomų pasekmių. Pasak jo, padėtis jau dabar labai sudėtinga, o jei Vyriausybėje įvyktų lūžių, ji dar pasudėtingėtų.
„I. Šimonytė iš pradžių gynė status quo ir atrodė, kad bus žaidžiama iki galo. Manau, esminis lūžis įvyko, kai prezidento patarėjas nusprendė pateikti savo pareiškimą. Manau, tai ir pakeitė visą situaciją. Ir moraline etine prasme, ir politinio išskaičiavimo“, – LRT.lt sakė politologas.
Jis patikslino, kad kalbėdamas apie politinį išskaičiavimą turi galvoje artėjančius rinkimus – tiek prezidento, tiek Seimo.
„Manau, kad konservatoriai turi ambicijų ir puikiai supranta, kad jei jie nepadarys panašaus atsakomojo žingsnio, prezidentas bus tokioje aukštesnėje moralinėje etinėje pozicijoje, kuri jam suteiks daugiau paramos, didesnį moralinį autoritetą ir jis per rinkimus galės besti pirštu į tuos, kurie nenorėjo keistis, priimti sunkių etinių sprendimų, ir naudoti kaip argumentą, kritiką konservatorių partijos ir jos lyderių atžvilgiu“, – kalbėjo A. Lašas.
Jis pabrėžė, kad atsistatydinęs prezidento patarėjas nebuvo žiniasklaidos dėmesio centre, skirtingai nei švietimo, mokslo ir sporto ministrė ar kiti ministrai.
Šiuo atveju kyla didelė rizika, kad naujai atėjęs žmogus kažką tęs, kažką koreguos ir mes vėl turėsime pusiau reformas, pusiau nereformas.
A. Lašas
„Jei I. Šimonytė pasirašys J. Šiugždinienės prašymą, tuomet iškils klausimas dėl kitų žmonių, kurie panašiu metu dirbo Kauno savivaldybės taryboje. Kyla klausimas, o kaip dėl jų. Trijų žmonių galvos būtų ant lentos.
Iškiltų klausimas dėl trijų žmonių postų, o tai jau rimtas Vyriausybės performavimas. Turint omenyje, kad įtampų ir taip pakanka pačioje valdančiojoje koalicijoje, jų dar labiau dauginti nėra premjerės, konservatorių interesas.
Žodžiu, tai rimtos dilemos. Nežinau, kaip viskas bus sprendžiama, nes neturiu pranašo dovanos, bet situacija turės sunkiai valdomų pasekmių“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, pasikeitus ministrams, kiltų rimtų klausimų dėl darbų tęstinumo. Juolab kad švietime pradėta labai daug reformų.
„Bijau apie tai net galvoti. Mes Lietuvoje nuolat turime tęstines švietimo reformas, kurios neišbaigtos nei savo logika, nei darbais. Šiuo atveju kyla didelė rizika, kad naujai atėjęs žmogus kažką tęs, kažką koreguos ir mes vėl turėsime pusiau reformas, pusiau nereformas. Tai komplikuoja situaciją, nors aš ir pats kritikavau dabartines reformas, kurios, mano akimis skubotos, dalinės, bet manau, kad, atėjus naujam žmogui, komplikuotųsi dar labiau“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
