Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ir toliau pasitiki švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir neketina prašyti, kad ji pateiktų sąskaitos išrašus, įrodančius, kur ji, būdama Kauno tarybos nare, leido tarybos nario veiklai skirtas lėšas.
Ketvirtadienį Seime žurnalistams ministrė pirmininkė teigė, kad pasitiki ne tik J. Šiugždiniene, bet ir finansų ministre Gintare Skaiste bei kultūros ministru Simonu Kairiu. Pastarieji du ministrai taip pat yra dirbę Kauno miesto taryboje, o trečiadienį buvo paviešintos ir išleistos lėšos.
„Tikrai neprašysiu“, – paklausta, ar prašys J. Šiugždinienės banko sąskaitos išrašų, atsakė ministrė pirmininkė.
Jos paklausus, kodėl neketina prašyti išrašų, I. Šimonytė sakė nesuprantanti, kodėl tai turėtų daryti, jei ministre J. Šiugždinienė pasitiki.
Premjerė dėstė, kad jai kyla klausimas „kur mes baigsime“, nes, anot jos, G. Skaistė ir S. Kairys tarybos nariais buvo 2011-ųjų tarybos kadencijoje.
„Ar mes nagrinėsime ir tas kadencijas, kurios buvo 2007-aisiais, 2002-aisiais ar dar kokiais metais savivaldybių tarybų rinkimai buvo? Ir nežinau, kiek čia Seimo narių, turbūt 50 su viršum, yra buvę vienoje ar kitoje taryboje vienu ar kitu metu ir ar čia tas reiklumas bus taikomas visiems parlamento nariams? Ir tiems, kurie buvo tarybose, ir tiems, kurie dabar yra parlamente, ir visais atvejais nagrinėsime, kur važinėjo Seimo nariai per kovidą 2020-aisiais?
Tiesiog čia tų žmonių, kurie, matyt, mano, kad jie gali teisti ar spręsti, reikalas tai daryti. Jeigu kažkam atrodo, kad yra pagrindo kreiptis į teisėsaugą, visada galima kreiptis į teisėsaugą šitoje šalyje, ačiū Dievui, ir teisėsauga tikrai savo darbą darys taip, kaip priklauso, o aš pati tikrai šitoje temoje, manau, kad jau viską pasakiau“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė kalbėjo ir apie Seimo narių gaunamas parlamentines lėšas. Ji dėstė nežinanti, kur parlamentarai važinėja, kiek jie išleidžia automobilių remontui, ar jie važinėja susitikti su rinkėjais, ar kažkur kitur.
„Kaip žinia, aš parlamentinių lėšų nesu naudojusi ir tuo būdu mokesčių mokėtojams esu sutaupiusi daugiau nei 80 tūkst. eurų“, – sakė ministrė pirmininkė.
Opoziciniams „valstiečiams“ pasiūlius interpeliaciją Vyriausybei dėl ministrų išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė juokauja, kad pigiau tą daryti būtų visam Ministrų kabinetui.
„Kažkada esu pokštavusi jau ta tema, kad daug kartų buvo bandyta po vieną ministrą, tai gal pigiau būtų visai Vyriausybei“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Ji pridūrė nežinanti, už ką Vyriausybei siūloma interpeliacija.
„Bet, matyt, kad sužinosiu“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Interpeliaciją Vyriausybei siūloma paviešinus trijų ministrų išlaidų ankstesnio darbo Kauno taryboje metu ataskaitas.
G. Skaistė: akivaizdu, kad buvo galima kritiškiau įvertinti tuo metu turėtą tvarką
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pripažįsta – jai dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje buvo galima kritiškiau įvertinti turėtą kanceliarinių išlaidų tvarką. Visgi, anot jos, tuo metu tarybos nariai nesijautė darą pažeidimus, nes laikėsi nustatyto reglamento.
„Akivaizdu, kad buvo galima kritiškiau įvertinti tuo metu turėtą tvarką, galbūt ji kelia klausimų, galbūt buvo galima palyginti ir su kitomis savivaldybėmis, tačiau turbūt daugelį atsakymų galima turėti iš šiandienos perspektyvos, kai turi dabartinį vaizdą“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Skaistė.
„Tuo metu turbūt atrodė, kad yra nustatyta tvarka, laikaisi nustatyto reglamento, ir turbūt nei vienas iš savivaldybės tarybos narių, kurie turėjo tas išlaidas, jie nesijautė darą pažeidimą, nes to išlaidos buvo padarytos“, – pabrėžė ministrė.
Ji akcentavo, kad išlaidų reglamentavimo tvarka yra taisytina ir Seimo nariai turi iniciatyvų, kaip būtų galima ją pakeisti, ir tas artimiausiu metu bus padaryta. G. Skaistė atsiprašė žmonių, kuriuos nuvylė situacija.
„Akivaizdu, kad žvelgiant į šiandienos perspektyvas, turbūt pati savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip yra atsiskaitoma už kanceliarines, nėra tobula, ji yra taisytina tam, kad tų klausimų visuomenei būtų mažiau“, – teigė ministrė.
„Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija, ir jeigu tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir aš manau, kad Seimas yra pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – pabrėžė G. Skaistė.
Politikės teigimu, visos jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, išlaidos buvo skirtos veiklai vykdyti. G. Skaistė patikino, kad jei institucijos prašys banko išrašų, ji yra pasirengusi juos pateikti.
„Visos išlaidos, kurios buvo padarytos per daugelį metų Kauno miesto savivaldybės taryboje, buvo panaudotos tarybos nario veiklai vykdyti: pašto išlaidoms, ataskaitų siuntimui, susitikimams su rinkėjais. Įvairių išlaidų buvo, tačiau jos buvo skirtos tarybos nario veiklai vykdyti“, – paaiškino finansų ministrė.
„Jeigu institucijos matys poreikį išrašų pateikimui, tikrai esu pasirengusi išrašus pateikti. Daug metų praėjo, todėl daliai išrašų reikėtų prašyti specialiai bankų ir bandyti informaciją pateikti“, – patikino G. Skaistė.
Kairys: manau, kad sugebėčiau atrasti panaudotas savivaldos lėšas pagrindžiančius banko išrašus
Kultūros ministras Simonas Kairys mano, kad esant poreikiui teisėsaugai sugebėtų pateikti banko išrašus, pagrindžiančius savivaldos tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimą. Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis šių lėšų buvo panauda prieš daugiau nei dešimtmetį ir jos buvo kelis kartus mažesnės nei pastarosios kadencijos tarybos narių.
„Tos visos rūšys išlaidų buvo pagal patvirtintą įstatymo reglamentą. Bet šiuo atveju aš tikrai daugiausiai leidau transporto išlaidoms. Mano atveju yra situacija, kad aš jau prieš 10 metų buvau tarybos narys ir tas laikotarpis yra prieš 4-5 metus ir iki 12 metų atgal. Tai būtų, aišku, tų išlaidų, kurias tikrai įmanoma ištraukti iš bankininkystės“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė S. Kairys.
Visgi ministras atkreipia dėmesį ir į Kauno savivaldybės sprendimus. Pasak jo, kyla klausimu, kodėl ministrų išlaidų ataskaitos yra pateikiamos, tačiau visų tarybos narių, kažkodėl vis dar nėra paviešintos.
„Kažkaip selektyviai, kai ministrų yra prašoma pateikti, pateikia, kai yra prašoma visų tarybos narių, nėra pateikiama. O fokusas gi yra į praėjusią kadenciją“, – stebėjosi jis.
Jis taip pat akcentuoja, kad jo išlaidos lyginant su praeitos kadencijos tarybos narių išlaidomis, buvo kelis kartus mažesnės.
„Mano atveju, noriu pabrėžti, mes kalbame apie du ar net tris kartus mažesnes išmokas, kokios yra šiandieną ir kokios buvo praėjusią kadenciją“, – akcentavo jis.
Paklaustas, ar teisėsaugai pradėjus tyrimą jis sugebėtų atrasti savo išlaidas pagrindžiančius banko sąskaitos išrašus, ministras teigia, kad, greičiausiai, galėtų tai padaryti.
„Aš manau, kad irgi tą sugebėčiau padaryti, nes tiek mano, tiek finansų ministrės atveju, aš dar kartą akcentuoju, kad išmokos tikrai nėra tokios, kurios nebūtų logikos pagrįsti išlaidas“, – sakė ministras.
S. Kairys taip pat paaiškino ir kodėl neiniciavo ydingos Kauno savivaldybės praktikos, neprašyti tarybos narių išlaidas pagrindžiančių čekių, pakeitimo.
„Be abejo, mes visi galėjome imtis vienų ar kitų veiksmų, bet kaip ir minėjau, jeigu mes kalbame būtent apie tą pirmąją mano kadenciją, ta suma neatrodė tokia svari ir didelė, bet be abejo, kai ekonomika augo, ir ta suma susidarė kone 1000 eurų, tai čia privalu yra reaguoti, nes kažkas yra ne taip“, – teigė ministras.
Pradėti tyrimai
Trečiadienį paviešintose S. Kairio ataskaitose matyti, kad jam dirbant Kauno taryboje išlaidos siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o G. Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų. S. Kairys taryboje dirbo šešerius su puse metų, G. Skaistė – ketverius metus.
Praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas viešino, kad J. Šiugždinienės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų.
Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Taip pat viešojo intereso tyrimai vyksta Tauragės bei Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.
Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo vyksta Neringoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Šilutėje ir Pagėgiuose.
