Uždramatizuota – taip konservatorių prezidiumo nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų iniciavimo vertina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė. Panašiai mano ir LRT.lt kalbintas politologas Ignas Kalpokas. Jo teigimu, daug kas šioje situacijoje priklausys ir nuo opozicijos sprendimo. Pašnekovas pridūrė, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų būti itin skausmingi Laisvės partijai.
Portalas LRT.lt primena, kad penktadienio vakarą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas nutarė, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, o, jei Seimas tam nepritars, svarstys apie Vyriausybės atsistatydinimą.
Taip pat skaitykite
Visgi A. Ramonaitė portalui LRT.lt sakė tokio sprendimo nesuprantanti – pasak politologės, tokiu sprendimu gali būti siunčiama, kad partija į susidariusią situaciją reaguoja rimtai.
„Jei iš tikrųjų taip bus, mano supratimu, truputį per didelė drama pagal šitą situaciją, ten buvo daug rimtesnių dalykų, pavyzdžiui, dėl Kaliningrado, buvo rimtų dalykų. Suprantu, viena vertus, kad jie visą savo prestižą statė ant skaidrumo, aišku, tai kerta, bet, kita vertus, nežinau, ar taip reikėtų dramatizuoti, kaip čia daroma“, – svarstė A. Ramonaitė.
Pasak politologės, tokį sprendimą konservatoriai galėjo priimti norėdami parodyti savo reakcijos rimtumą, bet vildamasi, kad jam nebus pritarta.
„Galbūt tai išmesta tam, kad parodytų savo reakcijos rimtumą, bet su viltimi, kad nepritars. Labai abejoju, kad labai kitos partijos pritars, nes dabar visi kažkuria prasme ruošiasi rinkimams, bet ne taip greitai. Jokio intereso nėra daryti pirmalaikius rinkimus taip greitai. Vis tiek reikia pasiruošti. Kas norėtų pritarti tokiam variantui, labai abejotina“, – LRT.lt komentavo A. Ramonaitė.
Politologės vertinimu, jei Vyriausybė iš tiesų atsistatydintų, o Seimas liktų tas pats, situacija taip pat būtų „pakankamai kebli“, kadangi nėra daug variantų, kaip galėtų atrodyti kita dauguma. A. Ramonaitė išskyrė, kad tokiu atveju nebent galėtų būti sudaryta laikinoji Vyriausybė.
„Kažkaip labai uždramatizuota šitoje situacijoje“, – teigė A. Ramonaitė.
Politologė kalbėjo, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų būti rengiami nebent kartu su Europos Parlamento rinkimais.
„Vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimai – jei juos sudėtume į vieną, agitacija ar taip ar taip vyksta, gal ir įmanomas kažkoks variantas. (...) Vienintelį šansą matyčiau sutapatinti su Europos Parlamento rinkimais, nes visa kita būtų visiškas nesusipratimas“, – argumentavo A. Ramonaitė.
Politikų elgesys – skubotas ir vaikiškas
LRT.lt kalbintas politologas Ignas Kalpokas mano, kad Vyriausybės sprendimas – ne tik skubotas, bet ir primena įsižeidusio vaiko elgesį, kai viskas metama, nepavykus gauti to, ko taip norisi.
„Neatmesčiau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl šis sprendimas yra toks. Stebint Gabrieliaus Landsbergio retoriką, ypač jo rytinį pareiškimą, tai būtent toks tonas ir jaučiasi, kad jūs čia pradėjot prieš mus raganų medžioklę – ir žinokitės. Tai nėra nei solidu, nei prisideda prie valstybės stabilumo, ypač esamoje situacijoje, tiek geopolitinėje, tiek ekonominėje“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kilusios krizės „dramatizmą“ – rytinį pareiškimą, visą dieną tvyrojusią įtampą ir prieš pat savaitgalį paskelbiamą žinią apie pirmalaikių rinkimų galimybę.
„Visa ta drama tarsi nukreipia dėmesį nuo šios problemos esmės, leidžia konservatoriams parodyti, kad štai praregėjome ir kai jau imame spęsti iš peties, tai maža nepasirodys“, – LRT.lt sakė politologas.
Pašnekovas svarstė, kad vakarykštis Povilo Mačiulio pranešimas apie pasitraukimą iš prezidento patarėjo posto, sukėlė sniego gniūžtės efektą. Netrukus po to, priminė jis, paliekanti pareigas pareiškė J. Šiugždinienė, panašu, kad tą daryti svarsto ir S. Kairys.
Nėra labai jau nepalankus metas opozicijai.
I. Kalpokas
„Daug kas priklauso ir nuo opozicinių partijų strategavimo. Pažiūrėjus į bendrą situaciją, nėra labai jau nepalankus metas opozicijai, ypač galvojant apie tai, kad socdemai vis dar rieda euforijos banga po savivaldos rinkimų. Lygiai taip pat ir kitos partijos, tiek demokratai, tiek „valstiečiai“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Anot jo, net ir Liberalų sąjūdis vargu ar labai oponuotų pirmalaikių rinkimų idėjai, nes turėtų viltį prisijungti prie naujos valdančiosios koalicijos, jeigu rinkimus laimėtų LSDP, o tai, politologo teigimu, įmanoma.
„Vienintelė jėga, kuri gali prarasti absoliučiai viską, tai yra Laisvės partija“, – svarstė politologas.
Valentinavičius: jei kas nori atsikratyti šios Vyriausybės, pirmalaikiai rinkimai būtų išeitis
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius LRT RADIJUI sakė nesutinkantis, kad balsavimas dėl pirmalaikių rinkimų yra iš anksto pasmerktas.
„Praktiškai pirmą kartą nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų pirmalaikius rinkimus siūlys ne opozicija, o valdantieji. Tai iš esmės keičia situaciją“, – komentavo V. Valentinavičius.
Kaip teigė politologas, pirmalaikiai rinkimai gali įvykti, jei valdantieji sutars, kad balsuoja „už“, kadangi toks sprendimas sulauktų ir opozicijos palaikymo.
„Jei kas labai nori atsikratyti šios Vyriausybės, o norinčių netrūksta, pirmalaikiai rinkimai tarytum būtų išeitis“, – pridūrė V. Valentinavičius.
MRU docentas tvirtino, kad trijų ministrų atstatydinti nereikėjo, kadangi savivaldos tarybų lėšų naudojimas yra „sisteminė problema“.
„Nesutinku, kad, jei Jurgita Šiugždinienė būtų laiku pasitraukusi, viskas būtų suvaldyta. Jei ji būtų pasitraukusi, būtų kitas ministras atstatydinamas ir taip toliau, ir taip toliau. O kodėl nesulaukus viso sąrašo visų politikų?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir I. Šimonytės reakcija yra visiškai suprantama – yra didelio masto sisteminė bėda ir staiga taikiklio smaigalyje kurį laiką buvo viena ponia Šiugždinienė“, – pažymėjo V. Valentinavičius.
