„Jie piktavališkai nenori mums leisti paveldėti šios sutarties“, – portalui LRT.lt sako Mažeikių rajono gyventoja Miglė. Ji nerimauja, kad, mirus tėčiui, savivaldybės nuomojamą būstą norima paversti socialiniu, o šeimą iš jo iškeldinti. Visgi savivaldybė teigia, kad to nebuvo siūloma ir tiesiog reikalinga nauja nuomos sutartis.
Miglė (vardas moters prašymu pakeistas) pasakojo, kad savivaldybė jos tėvams butą išnuomojo dar 1996 metais. Anot jos, nors per šį laiką buvo raginimų pakeisti sutartį, prieš pusmetį mirus Miglės tėčiui situacija paaštrėjo, o savivaldybė jos mamą ir seserį su negalia nori iškraustyti.
Pasak pašnekovės, Mažeikių rajono savivaldybė jau ilgą laiką stengėsi priversti pakeisti sutartį ir pasirašyti socialinio būsto nuomos sutartį, tačiau toks pokytis šeimai būtų nuostolingas.
„Dabartinė sutartis naudinga nuomininkui, bet ne nuomotojui“, – portalui LRT.lt sakė Miglė.
Jos teigimu, savivaldybės darbuotojai įkalbinėjo tėvus pakeisti sutartį, bet su tokiomis sąlygomis jie nesutiko: „Jie sakė, kad sumažėtų nuomos mokestis, bet neišaiškino, kad sena sutartis būtų perkvalifikuota į socialinio būsto nuomos sutartį. Mes jos nepasirašėme.“
Taip pat skaitykite
Baiminasi dėl iškeldinimo
Kaip pasakojo Miglė, pagal dabar esančią sutartį savivaldybė negali padidinti nuomos kainos – tam būtų reikalingas teismo sprendimas, pakeitus sutartį, šeimai atsirastų daugiau įsipareigojimų, būtų sunkiau būstą išsipirkti.
Miglės šeimai nesutinkant pasirašyti kitos sutarties, gautas įsakymas atlaisvinti savivaldybės būstą: „Kadangi neatvykote iki elektroniniu paštu nurodyto termino pasirašyti sutarties, prašome iki kovo 10 dienos atlaisvinti savivaldybės būstą“, – sprendimą citavo Miglė.
„Jie argumentuoja, kad mes nepasirašome naujos sutarties. (...) Jie piktavališkai nenori mums leisti paveldėti pagal įstatymą šios sutarties. Mes kitos sutarties nesutinkame pasirašyti, turime galiojančią sutartį“, – argumentavo moteris.
Keisti sutarties ar ieškoti kito būsto trukdo ne tik finansiniai aspektai, bet ir prisirišimas prie esamų namų – kaip sakė Miglė, jos šeima šiame name pragyveno 27 metus, todėl pakeisti gyvenamąją vietą būtų sudėtinga ir seseriai, turinčiai negalią.
„Bute pragyventa 27 metus, daug kartų kreiptasi dėl galimybės būstą išsipirkti, bet kažkodėl savivaldybė ir to nenori“, – stebėjosi Miglė.
Taip pat skaitykite
Svarbu aiškiai komunikuoti
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sutiko, kad už socialinį būstą reikia mokėti mažiau nei už nuomojamą savivaldybės būstą. Tačiau, pridūrė ekspertė, socialinį būstą šeimai sunkiau išsipirkti, o, pakilus pajamoms, jį šeima turi palikti.
„Tikriausiai savivaldybė prieš siūlydama pakeisti būstą į socialinį turėtų pirmiausia pasiūlyti jį išsipirkti ir sudaryti tam sąlygas. Panašu, kad šeima pažeidžiama, jei joje yra žmogus su negalia. (...)
Svarbu aiškiai komunikuoti su žmonėmis ir parodyti skirtingas galimybes, nes daug žmonių yra įsibaiminę netekti savo turto, yra didelis nepasitikėjimas, todėl gali būti, kad žmonės nepriima pagalbos, net jei ji ir teikiama. Svarbu aiškiai komunikuoti ir kartu su žmonėmis ieškoti geriausių sprendimų“, – portalui LRT.lt sakė A. Adomavičienė.
Tinklo direktorė svarstė, kad šeima gali baimintis, jog, pakilus jos pajamoms, socialinį būstą tektų palikti. Tokiais atvejais atsiranda reali rizika netekti teisės į tokį būstą – tuomet per tris mėnesius šeima jį turi palikti, aiškino pašnekovė.
„Tada žmonės užsisuka tame rate – žiūri, kad tik jų pajamos neviršytų tos ribos, kad tik jų neiškeltų iš būsto. Jei pajamos nors keliais eurais viršija numatytą sumą, turi išsikelti iš būsto, bet pajamos nebūtinai būna tokios, kad už jas būtų galima išsinuomoti būstą pačiam ir oriai gyventi“, – sakė A. Adomavičienė.
Taip pat skaitykite
Savivaldybė: niekada nebuvo siūloma būstą paversti socialiniu
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyrius raštu pateiktuose atsakymuose tvirtino, kad niekada nebuvo siūloma būstą paversti socialiniu, o nauja nuomos sutartis reikalinga mirus ankstesniam nuomininkui.
Pasak savivaldybės, būstas nuomininkui ir jo šeimos nariams suteiktas naudoti neterminuotai, o, nuomininkui mirus, jo šeimos narių susitarimu nuomos sutartis pakeičiama, jeigu šeimos nariai ir toliau gyvena būste ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Kaip LRT.lt sakė savivaldybė, mirus Miglės tėčiui, jo šeimos narė pripažinta gyvenamųjų patalpų pirmine nuomininke, pakeičiant nuomos sutartį, sudarytą mirusiojo vardu, ir sudarant neterminuotą nuomos sutartį su ja.
„Niekada nebuvo siūlymo sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, t. y. būstą paversti socialiniu. (...) Su mirusiuoju asmeniu buvo sudaryta būsto nuomos sutartis. Dabar siūloma sudaryti būsto nuomos sutartį“, – pažymėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyrius.
Tačiau, pridūrė savivaldybė, parengta nuomos sutartis iki šiol nepasirašyta, todėl galiojančios sutarties nėra. Dėl šios priežasties ir buvo atsiųstas iškeldinimo raštas.
Pasak savivaldybės, šeima 2010 metais ir 2014 metais kreipėsi dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų išsipirkimo, dar vienas prašymas gautas 2023 metais. Kaip teigiama atsakymuose, savivaldybė prašė pateikti dokumentus, įrodančius būsto įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis teisinį pagrindą.
Nepateikus dokumentų, būstas nuomininkams gali būti parduodamas už rinkos kainą, pridūrė savivaldybė.
Išsikėlimo terminas per trumpas
A. Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad trijų mėnesių terminas, per kurį, padidėjus pajamoms, šeima turi palikti socialinį būstą, yra per trumpas. Per tokį laiką, sakė ji, naują darbą susiradęs žmogus nebūtinai išsilaikys darbo rinkoje, taip pat sunku susitaupyti pradiniam įnašui ar nuomos depozitui.
„Jei tik pradėjai dirbti, viso depozito iš karto neturėsi. Trijų mėnesių, mūsų nuomone, yra per mažai“, – akcentavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Pasak A. Adomavičienės, kai kurioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms su mažais vaikais, kai kurioms etninėms grupėms ar pabėgėliams, nenorima išnuomoti būstų. Todėl per trumpą trijų mėnesių laikotarpį šiems žmonėms dar sunkiau persikelti iš socialinio būsto.
„Kol šie žmonės gyvena socialiniuose būstuose, tol jie yra apsaugoti ir nuo diskriminacijos būsto rinkoje“, – pažymėjo ekspertė.
A. Adomavičienės vertinimu, žmonėms galėtų būti skiriama būsto nuomos kompensacija, kuri būtų kaip tarpinė stotelė nuo socialinio būsto iki savarankiško gyvenimo.
„Svarbu galvoti, kaip pereinamąjį laikotarpį iš socialinio būsto žmogui padaryti įmanomą, kad nebūtų taip, kad žmogus atsisako darbo dėl to, kad galėtų gyventi socialiniame būste. Taip neturėtų būti“, – sakė pašnekovė.
Taip pat skaitykite
Ministerija: galiojanti nuomos sutartis nekeičiama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LRT.lt sakė, kad žmonėms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės būstą, nuomos sąlygos nekeičiamos, o galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus nustatytus atvejus.
Pavyzdžiui, aiškino ministerija, nuomos sutartis pakeičiama mirus nuomininkui, jei jo šeimos nariai ir toliau gyvena būste, taip pat keičiama, kai nuomininkai prašo galiojančias sutartis pakeisti į socialinio būsto nuomos sutartis, jei jie atitinka nustatytus reikalavimus.
Kaip pažymėjo SADM, socialinis būstas yra nuomojamas už mažesnę nei rinkos kainą, įvertinus asmenų turimą turtą ir gaunamas pajamas, o savivaldybės būstas įprastai nuomojamas rinkos kaina.
Kaip pridūrė ministerija, kitaip nei socialinis būstas, savivaldybės būstas savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodamas šių būstų nuomininkams, o lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstą, naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai vykdyti.
Pasak SADM, nuo praėjusių metų buvo padidintos turto vertės ir gaunamų pajamų dydžių ribos iki 35 ir 50 proc. teisei į socialinio būsto nuomą išlaikyti, „taip sudarant sąlygas gauti didesnes pajamas ir neprarasti socialinio būsto“.
„Be to, viršijus minėtus dydžius, tam tikroms tikslinėms grupėms (pavyzdžiui, žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms ir kt.) asmenų prašymu socialinis būstas privalo būti nuomojamas toliau kaip savivaldybės būstas, t. y. jie negali būti iškeldinami“, – komentavo SADM.
Ministerija taip pat teigė, kad įstatymas nereguliuoja termino, prieš kiek laiko turėtų būti įspėjami nuomininkai apie socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimą, jis gali būti nustatytas abiejų šalių susitarimu sudarant socialinio būsto nuomos sutartį.
